Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) 2007-03-14 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį - 4 MGL dydžio bauda;

2) 2015-05-28 Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos) - 20 MGL dydžio bauda;

3) 2018-05-29 Kauno apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. Z. 2023-08-30 apie 05 val. 20 min., bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu tyčia, dešinės rankos delnu sudavė du kartus nukentėjusiajam J. V. į veido kairę pusę, pataikydamas į kairę ausį. Kai nukentėjusysis J. V. atsistojo ir mėgino nuo stalo pasiimti savo daiktus, S. Z. tyčia dešinės rankos delnu sudavė dar du kartus nukentėjusiajam J. V. į dešinę veido pusę, pataikydamas į dešinę ausį bei šalia antakio dešinėje. Šiais savo veiksmais S. Z. sukėlė nukentėjusiajam J. V. kairės ausies būgnelio plyšimą, neurosensorinio tipo klausos pažeidimą, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis S. Z. kaltas prisipažino. Apklaustas teisme jis parodė, kad 2023-08-30 buvo bare (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Buvo ten nakties metu, vartojo alkoholinius gėrimus. Bare buvo ir jam iš matymo matytas asmuo J., jo pavardės ir kitų duomenų nežino. Su juo buvo prie vieno staliuko, kartu gėrė alų, šnekučiavosi. Tarp jų kilo žodinis konfliktas apie 5 val. ryto. Minėtas asmuo konflikto metu jam iš dešinės rankos delno sudavė du kartus į veidą, į kairę veido sritį. Tuomet jis sudavė minėtam vyrui kelis kartus į kairę pusę. Jų konflikto niekas nematė. Pranešime apie įtarimą nurodytų kaltinimų neneigia, prisipažįsta, dėl poelgio nuoširdžiai gailisi, žalą yra pasiruošęs atlyginti. Nori, kad civilinius ieškinius įvertintų teismas bei prašys, kad išskaidytų mokėjimus pagal jo finansinę padėtį.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusysis J. V., apklaustas liudytoju, parodė, kad 2023-08-29 apie 23.26 val. vienas atėjo į barą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išgerti alaus. Lauko terasoje pastebėjo jam iš matymo pažįstamus tris vyrus, nusprendė prie jų prisijungti. Šių vyrų jis nepažįsta. Žino vieno jų vardą – S. Iki 2023-08-30 apie 05.20 val. bare (duomenys neskelbtini) lauko terasoje sėdėjo trise, t. y. jis, minėtas S. ir dar vienas vyras. Apie 05.20 val. jis ruošėsi eiti namo. Ant baro stalo buvo pasidėjęs savo telefoną. Kai norėjo paimti telefoną, jį paėmė S. Kilo žodinis konfliktas ir S. tyčia tiek dešinės, tiek kairės rankos delnu sudavė keturis smūgius jam į veido sritį, t. y. du smūgius į kairį žandą bei ausį ir du smūgius į dešinį žandą bei ausį. Dėl tokių S. veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam pradėjo skaudėti galvą, suprastėjo klausa. Jis telefonu paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvyko policijos pareigūnai. Įvykio vietoje tebebuvo S. Dėl įvykio patyrė neigiamus išgyvenimus, sutriko miegas, negali miegoti ant kairės pusės (dėl ausies) (1 t., b. l. 8-17).

Papildomai parodė apie įvykio aplinkybes: S. atsistojo, o jis tuo metu sėdėjo, kuomet S. sudavė jam dešinės rankos delnu į jo veido kairę pusę, tuo metu jam pataikydamas į jo kairę ausį, ir iš karto staigiai su ta pačia dešine ranka vėl rankos delnu sudavė jam smūgį į veido kairę pusę, pataikydamas į tą pačią kairę ausį ir į kaktos kairę, kraštinę pusę, prie antakio. Kuomet jis priėjo prie stalo pasiimti savo telefono, S. buvo jam iš dešinės, šalia jo ir pakartotinai du kartus sudavė jam vėl du smūgius į veido dešinę pusę, pataikydamas jam į dešinę ausį bei į veido vietą, esančią prie antakio dešinėje. Daiktus jis jau spėjo pasiimti ir pasišalino: nubėgo į kitą kelio pusę ir iškvietė policiją. Jis pats jokių fizinių veiksmų nenaudojo. Dėl patirtos žalos teiks civilinį ieškinį. Jam pablogėjo klausa, vartoja medikamentus (1 t., b. l. 87–90).

Atlikus tyrimą, 2023-09-22 gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. V. konstatuota: kairės ausies būgnelio plyšimas, neurosensorinio tipo klausos pažeidimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kairės ausies sritį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023-08-30. Sužalojimui griuvimui nebūdingi. Duomenų už ilgesnį nei 10 d. sveikatos sutrikdymą nėra, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 95–100).

Atvykusių policijos pareigūnų kūno kameros vaizdai gauti, jie ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti ir patvirtina, kad įvykio vietoje buvo rasti S. Z. ir J. V.. S. Z. neneigė buvusio konflikto, pripažino smurtavęs J. V. atžvilgiu. J. V. neigia sudavęs S. Z. (1 t., b. l. 91–94).

2023-08-30 apie 05.42 val. buvo nustatytas J. V. 1,43 promilių girtumas (1 t., b. l. 85, 86).

2023-08-30 apie 05.46 val. buvo nustatytas S. Z. 1,64 promilių girtumas (1 t., b. 85, 86).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. Z. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškindamas, kad bare kilo konfliktas su J. V.. Dėl kokių priežasčių kilo ginčas jis neprisimena. Prisimena, kad konflikto metu jam J. smūgiavo, po to jis taip pat J. sudavė kelis smūgius. Supranta, kad suduodamas smūgius galėjo sukelti fizinį skausmą arba nežymiai sužaloti žmogų. Kad būtent S. Z. naudojo fizinį smurtą prieš J. V., suduodamas jam smūgius į galvą, patvirtina nukentėjusio J. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kad nukentėjusiam J. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad J. V. konstatuota: kairės ausies būgnelio plyšimas, neurosensorinio tipo klausos pažeidimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kairės ausies sritį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023-08-30. Sužalojimai griuvimui nebūdingi, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., 95–100).

Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad suduodamas smūgį nukentėjusiam į veidą, elgiasi pavojingai, numatė, kad dėl to sutrikdys nukentėjusiam sveikatą ir norėjo taip veikti.

Teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamojo S. Z. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Šioje byloje kaltinamasis S. Z. visiškai kaltu prisipažino ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis nuoširdžiai gailisi, tuo padėdamas greitą ir nešališką visų bylos aplinkybių ištyrimą, teismo nuomone, tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.

Skirdamas bausmę S. Z., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Vertinant S. Z. asmenybę, pažymėtina, kad jis nors anksčiau teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, administracine tvarka baustas, psichikos ir priklausomybės ligų registruose neužregistruotas, dirba.

Įvertinus ankščiau išdėstytas aplinkybes, jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtina sankcijose numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Nustačius kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam nustatomas vidurkiui artimas bausmės dydis.

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

V. Civilinis ieškinys, kiti proceso klausimai

Nukentėjusysis J. V. pareiškė 1719 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (719 eurų) ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 43-48).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 181,91 euro civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susijusios su J. V. teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, atlyginimo (1 t., b. l. 55–60).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 961,35 euro civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susijusios su J. V. išmokėta laikinojo nedarbingumo išmoka, atlyginimo (2 t., b. l. 36–37).

Kaltinamasis S. Z. su pareikštais civiliniais ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka visiškai. Su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Seka išvada, kad civiliniai ieškiniai tenkinami visiškai, priteisiant civilinių ieškovų naudai iš kaltinamojo pinigines lėšas turtinei žalai atlyginti, kadangi byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog Kauno teritorinės ligonių kasos patirtos išlaidos, susijusios su J. V. teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus patirtos išlaidos, susijusios su J. V. išmokėta laikinojo nedarbingumo išmoka, yra žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo A. B. neteisėtais veiksmais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo S. Z. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam J. V. buvo padarytas kairės ausies būgnelio plyšimas, neurosensorinio tipo klausos pažeidimas. Jis dėl šio sužalojimo turėjo iškęsti skausmą ir dvasinius išgyvenimus, patyrė daug nepatogumų, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjęs J. V. patyrė fizinį skausmą, išgąsti ir nerimą. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusio pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.

Kita vertus teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinat kaltinamojo amžių, jo turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai, jo reputacijai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra mažintinas.

VI. Kiti klausimai

Kardomoji priemonė S. Z. paskirta nebuvo.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – DVD-R kompaktiniai diskai, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsnis, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. Z. paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Daiktinius įrodymus – DVD-R kompaktinius diskus – palikti saugoti byloje.

Priteisti iš S. Z. nukentėjusiajam J. V. 719 eurų turtinei ir 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš S. Z. Kauno teritorinei ligonių kasai 181,91 eurų turtinės žalos, susijusios su J. V. teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Priteisti iš S. Z. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 961,35 eurų dėl turtinės žalos, susijusios su J. V. išmokėta laikinojo nedarbingumo išmoka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.