Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Arūnui Venckui,

2015 m. sausio 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo priimtas pareiškėjo V. M. skundas, kuriuo jis prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 10 000 litų (2896,20 Eur) neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl netinkamų laikymo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, būtent, dėl didesnės maisto normos neskyrimo ir neleidimo gauti maisto produktų siuntas iš artimųjų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, nes valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.

Sprendžiant V. M. skundo pagrįstumo klausimą, svarbu nustatyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme veikė neteisėtai arba neveikė, taip pat tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-681-659/2015 kaltinamajam V. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 1 d.; 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 1 d., 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. sausio 1 d. Iš bylos duomenų matyti, jog kardomoji priemonė – suėmimas – vykdoma Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tačiau pareiškėjas atskirais laikotarpiais buvo etapuojamas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės viršininko tarnybiniame pranešime (b.l. 106) nurodyta, kad pareiškėjas V. M. areštinėje 2014 metais buvo laikomas nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2014 balandžio 1 d., nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2014 m. birželio 26 d., nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2014 m. liepos 23 d., nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d., nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (redakcija, aktuali nuo 2013 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Šiems asmenims taikomos Įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.

Pareiškėjui argumentuojant, jog, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, jam turėjo būti skirta didesnė maisto norma laikant jį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Be to, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, bei nemokamai tiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas (44 straipsnio 1 ir 5 dalys). Įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi pareiga nustatyti suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas deleguota Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (redakcija, galiojanti nuo 2009-03-20) patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 59 punkte įtvirtinta, jog asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis. Policijos areštinės viršininkas turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti policijos areštinėje laikomiems asmenis tinkamai paruoštą maistą, kurio kokybė ir kiekis turi atitikti mitybos ir šiuolaikinės higienos reikalavimus. Taisyklių 61 punkte nurodyta, jog asmenys maistą gauna nemokamai pagal fiziologines mitybos normas ir iš anksto sudarytą valgiaraštį. Policijos areštinėse laikomiems asmenims taikomos tokios pat mitybos normos kaip ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos inter alia fiziologinės mitybos normos dirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, t.y. 3301 kcal per parą, ir fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, t.y. 2298 kcal per parą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138 (galiojęs iki 2014 m. liepos 1 d.) ir 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 (įsigaliojęs nuo 2014 m. liepos 1 d.) patvirtinti atskiri Valgiaraščiai asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, tarp jų – dirbantiems vyrams ir nedirbantiems vyrams. Pagal patvirtintus valgiaraščius nustatytas 31 dienos nedirbančių vyrų maisto kaloringumas nuo 2017 iki 2782 kcal per parą (2011 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. V-138, galiojęs iki 2014 m. liepos 1 d.) ir 2017 iki 2894 kcal per parą (2014 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. V-138, įsigaliojęs nuo 2014 m. liepos 1 d.). Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2014-11-11 pažymoje Nr. 17101-2349 nurodyta, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nedirba (b.l. 6), o 2014-12-04 pažymoje Nr. 76/10-935 nurodyta, kad jis gauna maitinimą pagal nedirbančių vyrų valgiaraštį (b.l. 36). Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis, argumentuodamas sveikatos būkle, siekia gauti maitinimą pagal valgiaraštį, patvirtintą dirbantiems vyrams, nes ligoniai maitinami pagal šį valgiaraštį, maisto produktus subalansuojant individualiai (Valgiaraščio dirbantiems vyrams 5 pastaba).

Byloje pateiktas Laisvės atėmimo vietų ligoninės išrašas iš gydymo stacionare istorijų Nr. 13/2818 ir 14/1451, kuriame nurodyta, jog ligonis V. M. dėl ŽIV ligos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydytas 2013-10-02–2013-10-09 (7 d.) ir 2014-05-14–2014-05-19 (5 d.), diagnozė – ŽIV liga A3 (diagnozuota 2001 metais), mišrus imuniteto nepakankamumas (toksinis+virusinis), generalizuota limfadenopatija, lėtinis C virusinis hepatitas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant narkotikus. Išvada: imunitetas kompensuotas, antiretrovirusinis gydymas efektyvus. Rekomenduota: tęsti antiretrovirusinį gydymą pastoviai, gydymo efektyvumo kontrolė 4 kartus per metus, racionali mityba, nenaudoti psichoaktyvių medžiagų (b.l. 17, 90). Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės 2014-07-15 rašte Nr. S-107-(5.18.) taip pat nurodyta, jog sergant ŽIV būtina visavertė subalansuota mityba, kitų specialių reikalavimų nėra (b. l. 16). Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną racionalus – protu paremtas, protingas, tikslingas, tinkamas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, IV leidimas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000, psl. 637), subalansuoti – padaryti pusiausvyrą, sudaryti balansą (ten pat, psl. 742). Analogiškai šios sąvokos aiškinamos ir Tarptautinių žodžių žodyne: racionalus – protingas, pagrįstas, apgalvotas, tikslingas, aiškiai suvokiamas, išreiškiamas (Antra pataisyta laida, Alma Littera, Vilnius, 2001, 2003, psl. 620); balansuoti – stengtis išlaikyti pusiausvyrą; atsverti, išlyginti, daryti pusiausvyrą (Ten pat, psl. 89). Įvertinus nurodytas sąvokas ir jų turinį teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog subalansuota mityba nereiškia padidintos maisto normos. Būtent toks – racionalus ir subalansuotas – maistas tiekiamas suimtiesiems pagal patvirtintus valgiaraščius ir nustatytas mitybos normas. Tokią išvadą patvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2014 m. vasario 5 d. raštas Nr. 37V7-(37.5)-72 „Dėl nuteistojo V. M. skundo“ (b.l. 97), kuriame nurodyta, jog areštinėje laikomų asmenų maitinimą organizuoja UAB „Rasytė“ pagal 2014 m. sausio 6 d. sutartį Nr. 30-4-ST2-14-3 (b.l. 107-110), maistas ruošiamas patvirtintoje įmonėje, kuri atitinka higienos reikalavimus, patiekalai gaminami pagal dešimties dienų valgiaraštį, kuriame nedirbantiems vyrams dienos kaloringumas yra nuo 2224,67 kcal iki 2319,9 kcal. Nacionalinio maisto vertinimo instituto Klaipėdos teritorinio skyriaus 2012 – 2014 metais atliktų tyrimų protokoluose pažeidimų taip pat neužfiksuota (b.l. 98-101). Tas pačias aplinkybes teismo posėdyje parodė ir liudytojas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės viršininkas S. B.. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje neužfiksuota, kad pareiškėjas būtų skundęsis jam teikiamu maitinimu ar kad dėl maisto būtų pablogėjusi jo sveikata (b.l. 37-89). Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas neginčija, kad maistas būtų tiekiamas ne pagal patvirtintas normas, jis tik siekia gauti didesnę maisto normą.

Minėto Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 2.1 punktu nustatyta, kad ligonių, taip pat nėščių moterų ir žindyvių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. gegužės 1 d.) 7 punkte nurodyta, jog ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) maitinami pagal patvirtintus valgiaraščius maistą subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Ligoniai, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitinimas, maitinami pagal Dietinio maitinimo valgiaraštį. Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas argumentuoja prasta sveikatos būkle, duomenų, kad jam gydytojo būtų paskirtas kitas, specialus maitinimas, ar kad jis būtų ligonis, gydomas pataisos įstaigos gydymo įstaigoje, byloje nėra. Pažymėtina, jog Lietuos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, jog tam, kad asmenys laisvės atėmimo vietose būtų maitinami atsižvelgiant į medicinines indikacijas turi būti gydančio gydytojo paskirtas ar rekomenduotas kitoks maitinimas (žr. 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2794/2011, 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-148/2010). Teismo vertinimu, nesant gydytojo paskirto konkretaus dietinio maitinimo ar maisto raciono, atsakovas neturėjo pareigos imtis priemonių atitinkamai koreguoti pareiškėjo valgiaraštį, derinti jį individualiai ar paskirti kitoms asmenų grupėms taikytiną valgiaraštį ir nėra teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjui tinkamos ir racionalios mitybos.

Pareiškėjas, jo teigimu, patirtą neturinę žalą sieja taip pat su jo teisės gauti maisto produktų siuntas iš artimųjų pažeidimu. Pareiškėjo argumentai pripažintini nepagrįstais. Minėta, jog suimtųjų, laikomų policijos areštinėse, atžvilgiu taikomos Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta suimtųjų teisė per tris mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda. Šioje teisės normoje nenumatyta suimtųjų teisė gauti maisto produktų siuntas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pašto ar perduodamų drabužių, avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims tvarka ir labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo šiems asmenims tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (nagrinėjamos bylos laikotarpiui aktuali įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d.) patvirtintose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse taip pat nenumatyta suimtųjų teisė gauti siuntas su maisto produktais.

Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Šiuo metu galiojančių Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (redakcija nuo 2009 m. kovo 20 d.) patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 39 punkte numatyta teisės gauti perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolę su spauda išimtis, t.y. nurodyta, jog ši teisė netaikoma nuteistiems asmenims (turintiems tik nuteistojo statusą). Nuteistieji, kuriems nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, ir nuteistieji, kurie įtariami kito nusikaltimo padarymu, už kurį jiems skirta kardomoji priemonė – suėmimas, šia teise gali naudotis taisyklėse nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 5-V-177 „Dėl kai kurių Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymų policijos areštinių veiklos klausimais pripažinimo netekusiais galios“ Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 5-V-356 pripažintas netekusiu galios nuo tada, kai vidaus reikalų ministras patvirtins Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles. Šiuo metu nėra patvirtintų tokių naujų taisyklių, tik minėtos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. Tačiau net ir galiojant 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 39 punktui, kuriame numatyta suimtųjų teise gauti maisto siuntas, turi būti vadovaujamasi bendraisiais teisės principais ir teisės normų hierarchijos taisyklėmis, pagal kurias turi būti taikomas būtent Suėmimo vykdymo įstatymas, kuriame tokia teisė nenumatyta. Teisės aktais reguliuojant teisinius santykius, būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kuris suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 15 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turėjo teisę gauti maisto siuntas ir kad atsakovas pažeidė tokią pareiškėjo teisę.

Byloje surinktų įrodymų ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pagrindu konstatuotina, jog nenustačius, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (jo pareigūnai) veikė neteisėtai ar pažeidė jo veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra paneigiama, nesant bent vieno privalomo elemento valstybės viešajai atsakomybei atsirasti – neteisėtų veiksmų. Remiantis tuo, kas išdėstyta pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo V. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui