- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-03
- Bylos Nr.
- 2A-858-516/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-14012-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- UAB „NPPS“
- Ieškovas
- UADB „Industrijos garantas“
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „NPPS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „Industrijos garantas“ ieškinį atsakovui UAB „NPPS“ dėl nuostolių priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį, pareikštą ieškovui, dėl be pagrindo sumokėtų lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovas UADB „Industrijos garantas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „NPPS“ 1162,17 Lt nesumokėtų draudimo įmokų, 6 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. balandžio 15 d. dėl transporto priemonės NISSAN PAICK UP DOUBLE CAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „NPPS“ su UADB „Industrijos garantas“ sudarė Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį Nr. KT 19733, kurios galiojimo terminas - 12 mėnesių. Sutartyje buvo numatyta 3148 Lt dydžio bendra draudimo įmoka už pagal sutartį teikiamą draudimo apsaugą, kuri turėjo būti sumokėta per 4 kartus lygiomis dalimis - po 787 Lt sutartyje numatytais įmokų mokėjimo grafiko terminais. Iki 2008 m. gegužės 30 d. už pagal sutartį teikiamą draudimo apsaugą atsakovas ieškovui sumokėjo 787 Lt draudimo įmoką. 2008 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė siuntė atsakovui pranešimą dėl iki 2008 m. liepos 15 d. nesumokėtos 787 Lt dydžio draudimo įmokos, tačiau įmoka nebuvo sumokėta. Atsakovei ir toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų daugiau nei tris mėnesius, ieškovas 2008 m. gruodžio 1 d. nutraukė sutartį ir 2009 m. gegužės 26 d. atsakovui pateikė pretenziją dėl 1162,17 Lt nesumokėtų draudimo įmokų. Atsakovas iki šiol ieškovo naudai jokių mokėjimų neatliko.
Atsakovas UAB „NPPS“ pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš UADB „Industrijos garantas“ atsakovui 787 Lt klaidingai sumokėtą įmoką, 6 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas 2008 m. balandžio 15 d. per draudimo brokerių bendrovę UADBB „Tvirtų garantijų grupė“ su draudimo bendrove UADB „Industrijos garantas“ sudarė Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį Nr. KT 19733, kurioje numatyta 3148 Lt dydžio bendra draudimo suma už 12 mėnesių teikiamą draudimo apsaugą, turėjo būti sumokėta per 4 kartus lygiomis dalimis - po 787 Lt sutartyje numatytais įmokų mokėjimo grafike terminais. Pasikeitus aplinkybėms ir nesant poreikio, atsakovas nutarė nemokėti pagal grafiką sutartyje numatytos įmokos ir tokiu būdu sutartį laikyti automatiškai nutrūkusia ir nesukūrusia sutarties šalims jokių teisinių prievolių. Visi kiti mokėjimai, klaidingai atlikti į ieškovo sąskaitą, privalo būti grąžinti atsakovui. 2008 m. gegužės 30 d. per klaidą UAB „NPPS“ bankiniu pavedimu atliko klaidingą 787 Lt mokėjimą ieškovei. Šią klaidą pastebėjus, telefonu buvo kreiptasi į UADBB „Tvirtų garantijų grupė“ su prašymu padėti grąžinti ieškovui sumokėtus pinigus, tačiau jokios informacijos tiek liečiančios šį klausimą dėl klaidingos įmokos grąžinimo, tiek informacijos susijusios su sutartimi iš ieškovo pusės nebuvo gauta.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, o atsakovo priešieškinį atmetė.
Teismas priteisė iš atsakovo UAB „NPPS“ 1162,17 Lt skolos, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos - 2009 m. lapkričio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovui UADB „Industrijos garantas“.
Pagal Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr.030 10.3 p. draudimo sutarties įsigaliojimo ir pabaigos datos yra nurodomos draudimo polise. Šiuo atveju buvo numatytas konkretus draudimo sutarčių galiojimo terminas – nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki 2009 m. balandžio 14 d., todėl draudimo sutarties įsigaliojimo terminu laikytina draudimo liudijime nurodyta draudimo sutarties įsigaliojimo data, kurią nustatė šalys bendru sutarimu - 2008 m. balandžio 15 d., nuo šios datos šalims kilo pareiga ją vykdyti - ieškovei teikti draudimo apsaugą, o atsakovei sumokėti draudimo įmoką. Nors atsakovas savo priešieškinį grindžia tuo, kad tarp šalių sudaryta draudimo sutartis turi būti laikoma pasibaigusia pagal taisyklių 10.3 p. - draudimo polise nustatytais terminais nesumokėjus draudimo įmokos ar jos pirmosios dalies, tačiau šis taisyklių punktas teisę nutraukti sutartį be atskiro pranešimo suteikia draudikui, t.y. ieškovui, tai jam suteikiama prerogatyva rinktis palikti sutartį galioti ar laikyti ją nutrūkusia. Kaip matyti iš ieškovo banko sąskaitos išrašo 2008 m. gegužės 30 d., nors ir pasibaigus sutartyje numatytam pirmosios įmokos sumokėjimo terminui, atsakovas ieškovui pervedė 787 Lt Kasko draudimo įmoką pagal sutartį Nr. KT 19733, tuo išreikšdamas valią dėl sutarties galiojimo. Teismo nuomone, nurodyti abiejų šalių faktiniai konkliudentiniai veiksmai bei elgesys patvirtino jų tarpusavio santykių pagal draudimo sutartį tęstinumą, bei susitarimą pirmosios draudimo įmokos mokėjimo data laikyti 2008 m. gegužės 30 d. Atsakovo argumentas, kad 787 Lt draudimo įmoką sumokėjo per suklydimą teismas vertino kritiškai, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas informavo ieškovą apie suklydimą ir siekė susigrąžinti per klaidą pervestą sumą. Iš UADBB „Tvirtų garantijų grupė“ ieškovui pateiktos draudimo liudijimų (polisų) blankų panaudojimo ataskaitos už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. matyti, kad draudimo sutartis Nr. KT 19733 sudaryta su atsakovu vis dar yra įtraukta į ataskaitą. UAB „NPPS“ nemokant sekančių draudimo įmokų 2008 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu jis buvo informuotas, kad per 15 d. nuo minėto pranešimo gavimo nesumokėjus 2008 m. liepos 15 d. priklausančios mokėti 787 Lt įmokos, draudimo apsauga bus sustabdyta, o jei apsaugos sustabdymas tęsis daugiau nei 3 mėnesius, ieškovas vienašališkai nutrauks draudimo sutartį. Kaip matyti iš ieškovo 2009 m. gegužės 26 d. pretenzijos dėl nesumokėtų draudimo įmokų, atsakovui nustatytais terminais vengiant vykdyti sutartinius įsipareigojimus, 2008 m. gruodžio 1 d. ieškovas nutraukė draudimo sutartį. Taisyklių 11.8 p. numato, kad sutarties nutraukimas nepanaikina šalių teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo, atsižvelgiant į tai ieškovas paskaičiavo uždirbtą įmoką už sutarties galiojimo laikotarpį, t.y. nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d., kuri sudarė 1162,17 Lt.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčijo, jog pagal draudimo sutartį nėra įmokėjęs antros draudimo įmokos, ši sutartis galiojo nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d., ieškovo reikalavimas priteisti 1162,17 Lt nesumokėtų draudimo įmokų už jo suteiktą draudiminę apsaugą yra pagrįstas, o atsakovo priešieškinis atmestinas.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „NPPS“ prašo: 1)Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-29 sprendimą dalyje, kurioje buvo patenkinti ieškovo reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti, 2 ) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-29 sprendimą dalyje, kurioje buvo atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimai panaikinti ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje atsakovo priešieškinį tenkinti.
tiek priešieškinyje, tiek teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad Kelių transporto priemonių savarankiškojo draudimo taisyklių 10.3 p. numatyta, jog Draudimo sutarties įsigaliojimo ir pabaigos datos nurodomos draudimo polise. Jei draudimo sutartis sudaroma kaip nustatyta šių Taisyklių 9.6 p. ir draudimo įmoka ar jos pirmoji dalis nesumokama draudimo polise nustatytais terminais, draudimo sutartis nutrūkta automatiškai, be draudiko pranešimo, kitą dieną po draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimo termino pabaigos. Draudimo taisyklių 9.6 p. draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimo terminas yra nurodytas ne ilgesnis kaip 10 kalendorinių dienų nuo draudimo sutarties įsigaliojimo dienos. Atsakovas kaip tik ir sudarė Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį, dėl autotransporto priemonės savanoriškojo draudimo, kaip nustatyta draudimo taisyklių 9.6 p. nurodytomis sąlygomis, t.y. draudėjo ir draudiko sutarimu gali būti numatytas įmokos ar jos dalies atidėjimas, bet ne ilgesnis kaip 10 kalendorinių dienų. Atsakovas pasikeitus aplinkybėms, vadovaudamasis Sutarties taisyklių 10.3 ir 10.6 p., nusprendė, kad draudimo sutartis jam nėra reikalinga., todėl nesumokėjus pirmos įmokos kaip tai nurodyta, siekė, kad sutartis nutrūks automatiškai ir bus laikytina, kad sutartis nesukūrė šalims jokių prievolių. Apeliantas pirmos įmokos per nustatytą 10 dienų terminą nesumokėjo. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismo išvada, jog draudimo taisyklių 10.3 p. suteikia ieškovui teisę rinktis palikti galioti sutartį ar ją laikyti nutrūkusia, yra klaidinga, kadangi šiame punkte draudikui suteikiama tik teisę informaciniu pranešimu pranešti ar nepranešti apie draudimo sutarties pasibaigimą;teigia, kad įvykus klaidai, atsakovas 2008-05-30 per neapsižiūrėjimą, praėjus 45 dienoms nuo sutartyje numatytos pirmos įmokos sumokėjimo termino, bankiniu pavedimu atliko klaidingą mokėjimą į ieškovo sąskaitą banke sumoje 787 Lt. Pavedimas buvo atliktas ne pagal UADB „Tvirtų garantijų grupė“ išrašytą mokėjimo nurodymą, kuris buvo anuliuotas direktoriaus, o pagal Kasko draudimo blanką atsidūrusį per suklydimą bendruose atsakovo buhalteriniuose dokumentuose, kuriame ir buvo nurodyti ieškovo rekvizitai, įmokų sumos, nors įmoka pagal susitarimą turėtų būtų atlikta ne į draudiko, o į draudiko brokerio UADBB „Tvirtų garantijų grupė“ sąskaitą. Tačiau teismas neatsižvelgė į šias atsakovo suklydimą pagrindžiančias aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UADB „Industrijos garantas“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-29 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog draudimo sutarties įsigaliojimo terminu laikytina draudimo liudijime nurodyta draudimo sutarties įsigaliojimo data, kurią šalys nustatė bendru sutarimu. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad remiantis Taisyklių 10.3 p., teisė nutraukti draudimo sutartį, kai draudimo įmoka ar pirmoji jos dalis nesumokama draudimo polise nustatytais terminais, be atskiro pranešimo suteikiama draudikui.
Ieškovas kritiškai vertina atsakovo argumentus, jog 787 Lt draudimo įmoką jis sumokėjo per suklydimą, kadangi 20058-05-30 bankiniu pavedimu ieškovui, kaip draudiminės apsaugos teikėjui, buvo pervesta draudimo sutartimi sulygto dydžio, tiksli dalinės draudimo įmokos suma, t.y. 787 Lt, mokėjimo paskirtį nurodant Kasko draudimas. Taigi nors ir pasibaigus sutartyje nurodytam terminui pirmajai dalinei įmokai sumokėti, atsakovas ieškovui pervesdamas 787 Lt draudimo įmoką, savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią laikytis draudimo sutarties ir suteikė ieškovui pagrįstų lūkesčių tikėti, kad sutartis yra galiojanti ir bus vykdoma joje nustatytomis sąlygomis. Ieškovas taip pat pažymi, kad nors 2008-09-15 Kelių transporto priemonių savanoriško draudimo sutartis sudaryta tarpininkaujant UADBB „Tvirtų garantijų grupė“, kaip draudiko atstovui, tačiau sutarties pagrindu susiklosto draudimo teisiniai santykiai tarp draudiko ir draudėjo. Tai reiškia, kad apelianto argumentai, jog draudimo įmoka privalėjo būti sumokėta ne į draudiko, o į brokerio sąskaitą banke, yra visiškai nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Dėl draudimo rūšies taisyklių santykio su individualiai aptartomis draudimo sutarties sąlygomis.
Draudimo sutartis yra susitarimas, kuriuo viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas
draudiminis įvykis (Civilinio kodekso 6.987 str.). Draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (Civilinio kodekso 6.989 straipsnio 2 dalis). Draudimo liudijime (polise), be kita ko, turi būti nurodyta: draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai bei draudimo sutarties galiojimo terminas (Civilinio kodekso 6.991 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktai). Draudimo liudijimas (polisas) kaip ir draudimo rūšies taisyklės (šiuo atveju- Kelių transporto savanoriško draudimo taisyklės Nr. 030 (2006-09-05 redakcija) yra draudimo sutarties sudėtinės dalys, tačiau taisyklėse yra išdėstytos standartinės draudimo sutarties sąlygos, o draudimo liudijime (polise)- individualiai šalių aptartos bei sulygtos draudimo sutarties sąlygos. Civilinio kodekso 6.996 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). Ši įstatymo norma yra dispozityvaus pobūdžio- ji nustato draudimo sutarties įsigaliojimo momentą, tačiau, kita vertus, suteikia galimybę šalims draudimo sutartyje sudaryti ir kitokio turinio susitarimą dėl sutarties įsigaliojimo momento. Draudimo polise (liudijime) (b.l. 8) nurodyta, kad sutartis galioja nuo 2008-04-15 iki 2009-04-15; draudimo polise nurodyta pirmosios draudimo įmokos sumokėjimo data- iki 2008-04-15, tačiau draudimo liudijime (polise) draudimo sutarties įsigaliojimo data nėra siejama su pirmosios įmokos sumokėjimo faktu, jos įsigaliojimo terminas apibrėžtas ne įvykiu (draudimo įmokos sumokėjimu), o kalendorine data (2008-04-15). Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog draudimo sutartis įsigaliojo nuo 2008-04-15, yra pagrįsta ir teisinga.
Vertinant, ar nagrinėjamu atveju draudimo sutartis nutrūko automatiškai, remiantis draudimo rūšies taisyklių 10.3 punktu, kai draudėjas (atsakovas) polise nurodytu terminu (iki 2008-04-15) nesumokėjo pirmosios draudimo įmokos, pažymėtina, kad ši draudimo sutarties sąlyga negali būti aiškinama atsietai nuo kitų sutarties sąlygų: joje nurodyta, kad nesumokėjus pirmosios draudimo įmokos, sutartis nutrūksta automatiškai, be draudiko pranešimo; Taisyklių 8.6 punkte nurodyta, kokiu pagrindu ir kokia tvarka draudimo sutartis gali būti nutraukiama draudėjui nesumokėjus draudimo įmokų (turi būti siunčiamas pranešimas raštu, nustatant ne trumpesnį kaip 15 d. terminą įmokai sumokėti, įspėjant apie draudimo apsaugos sustabdymą ir t.t.). Taigi, teismas, vertindamas draudimo sutarties sąlygas ne atsietai, o visumoje, pagrįstai sprendė, jog Taisyklių 10.3 punkte numatyta išimtis iš bendrosios taisyklės dėl sutarties nutraukimo, nereiškia draudiko pareigos automatiškai nutraukti (ar laikyti nutrūkusia) draudimo sutartį; ši išlyga yra draudiko privilegija, lyginant su Taisyklių 8.6 punkte nustatyta sutarties nutraukimo tvarka, todėl būtent draudikas turi teisę rinktis, ar šia privilegija jis naudojasi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, draudikas nepasinaudojo teise nutraukti draudimo sutartį dėl pirmosios draudimo įmokos nesumokėjimo draudimo liudijime nurodytu terminu (atsakovui nebuvo siunčiamas pranešimas, kad sutartis yra nutraukta ar nutrūkusi (pagal 10.3 punktą nereikalingas tik draudiko įspėjimas apie būsimą sutarties nutraukimą), o draudėjas (atsakovas) savo ruožtu, sutartyje nustatytą prievolę sumokėti pirmąją draudimo įmoką, nors ir praleidęs terminą, įvykdė (b.l. 9). Šie atsakovo veiksmai liudija, kad ir atsakovas laikėsi pozicijos, jog draudimo sutartis yra galiojanti.
Teismas pastebi, kad atsakovas, nors ir nurodo, jog šią draudimo įmoką 2008-05-30 sumokėjo per klaidą, siekė šią įmoką susigrąžinti, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Aptariama draudimo įmoka buvo sumokėta 2008-05-30, jokių duomenų, kad atsakovas, ją sumokėjęs, ėmėsi veiksmų mokėjimą atšaukti ar, jo manymu, be pagrindo sumokėtą sumą susigrąžinti, per laikotarpį iki priešieškinio pateikimo (2009-12-09) nėra. Tuo tarpu ieškovas 2008-08-26 raštu informavo atsakovą apie nesumokėtas įmokas ir įspėjo apie sutarties nutraukimą (b.l. 10), 2009-05-26 reiškė atsakovui pretenziją dėl nesumokėtų įmokų (b.l. 11), tačiau nei į vieną iš šių raštų nebuvo atsakyta, atsakovas neišreiškė pozicijos, kad pirmoji įmoka buvo sumokėta per klaidą. Aplinkybės, kad atsakovas bandė susigrąžinti per klaidą sumokėtą draudimo įmoką, derėdamasis telefonu su draudimo tarpininku, nėra pagrįstos įrodymais, o apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, esą klaidą patvirtina įmokos sumokėjimas tiesiogiai draudikui, nors mokėjimas turėjo būti atliktas į tarpininko sąskaitą, taip pat nepripažįstama pagrįsta. Draudimo sutartyje (polise) nėra nurodyta, kad įmoka turi būti sumokama į draudiko brokerio sąskaitą. Draudimo santykiai susiklosto tarp draudiko ir draudėjo, todėl draudimo įmokos sumokėjimas tiesiogiai draudikui, o ne draudimo tarpininkui (brokeriui), negali būti laikomas įrodymu, kad įmoka sumokėta per klaidą. Pavedimo sutartyje (b.l. 41-42) nustatyta atsiskaitymų tvarka reguliuoja draudiko (ieškovo) santykius su draudimo brokeriu, tame tarpe ir jų tarpusavio atsiskaitymų tvarką, tačiau tai nėra sutartis, reguliuojanti draudiko ir draudėjo santykius.
Atsakovui nepateikus įrodymų, kad draudimo įmoka buvo sumokėta per klaidą, o ne vykdant sutartį, bei ieškovui pateikus įrodymus, kad jis draudimo sutartį nutraukė tik 2008-12-01, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nesumokėtas draudimo įmokų sumas už laikotarpį iki sutarties nutraukimo bei pagrįstai atmetė priešieškinį. Apeliacinio skundo argumentai nepripažįstami sudarančiais pagrindą panaikinti skundžiamą Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.