Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo: M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes bausmes ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką, įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2007-12-20 iki 2007-12-21 bei suėmimo laikas nuo 2008-02-04 iki 2008-06-06, nuo 2008-02-06 iki 2008-02-19.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. A. ir E. R., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 20 d. apie 7.15 val. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo grupės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), sulaikytas dėl padaryto teisės pažeidimo, vadindamas įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, nevykdė reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip įžeidė savo pareigas vykdančius valstybės tarnautojus – (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Antrojo policijos komisariato Viešosios policijos Operatyvaus valdymo grupės specialistą G. S. ir (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Antrojo policijos komisariato Nusikaltimų skyriaus tyrėją S. V.

Be to, M. P. nuteistas už tai, kad 2008-01-31, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), namo, veikdamas kartu su E. R. panaudodamas fizinį smurtą bei tokiu būdu atimdami galimybę priešintis iš nukentėjusiojo V. Š. pagrobė svetimą turtą, o būtent, E. R. paprašius nukentėjusiojo V. Š. parodyti turimą MP3 grotuvą „(duomenys neskelbtini)“, 530 litų vertės, jį pagrobė, po to, M. P. paprašius parodyti turimą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3110“, 548 litų vertės, jį pagrobė, po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, siekdami išlaikyti pagrobtą turtą, prieš nukentėjusįjį V. S. panaudojo fizinį smurtą, o būtent M. P. nukentėjusiajam V. Š. įspyrus į dešinę koją, tokiu būdu padarė nubrozdinimą ir kraujosruvą dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu iš viso pagrobė svetimo V. Š. priklausančio turto už 1078 Lt.

Be to, M. P. nuteistas už tai, kad 2008-02-04, laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 15.00 val., prie kompiuterinių žaidimų salono „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) namo, veikdamas kartu su E. R., neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė perduoti nukentėjusįjį V. Š. 200 litų, už pagrobtus daiktus - MP3 grotuvą „(duomenys neskelbtini)“ ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3110“.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. P. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiojo V. Š. parodymais, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad M. P. padarė nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 181 str. 1 d. ir 290 str.

Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., nes minėtų nusikaltimų neįvykdė, o pagal BK 290 str. - sušvelninti paskirtą bausmę.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis M. P. viso bylos proceso metu neneigė buvęs nusikaltimo vietoje, tačiau neigė įvykdęs plėšimą bei prievartavęs turtą iš nukentėjusiojo V. Š. (t. 2, b. l. 47-48, t. 2, 130-132, t. 4, b. l. 145), teigdamas, kad iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono neėmė, prieš nukentėjusįjį fizinio smurto nenaudojo ir pinigų už pagrobtus daiktus nereikalavo. Tokius nuteistojo M. P. parodymus kolegija vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį ir pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei sprendžiant apelianto kaltės klausimą vadovautis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje kruopščiai ir objektyviai ištirtais bei nuosprendyje išdėstytais nukentėjusiojo V. Š., liudytojos R. N. parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. P. tiek plėšimo, tiek turto prievartavimo metu buvo kartu su kitu nuteistuoju E. R., kuris palaikė ryšį telefonu, susirašinėjo su nukentėjusiuoju sms žinutėmis, derino susitikimo laiką ir vietą, bei reikiamą pinigų sumą. Iš nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų aiškiai matyti, jog M. P. suprato, jog veikia prieš nukentėjusiojo valią, suprato, jog turtas buvo pasisavintas neteisėtai, nukentėjusiajam pareikalavus gražinti paimtus daiktus, siekdamas juos išlaikyti M. P. panaudojo smurtą prieš nukentėjusį V. Š. įspyrė nukentėjusiajam į koją ir tai patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G 207/08(04), kurioje nurodoma, jog V. Š. padarytas nubrozdinimas ir kraujosruva dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į dešinę blauzdą. Sužalojimas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymo laipsnį (t.3., b. l. 44). Be to, tolimesni M. P. veiksmai - ėjimas į lombardą, atvykimas kartu su E. R. į sutartą daiktų išpirkimo vietą, jų užstatymas, bei realizavimas, gautų pinigų išleidimas rodo, kad tiek plėšimą, tiek turto prievartavimą M. P. atliko bendrai veikdamas su E. R..

Aptariamų nusikalstamų sumanymų turinys, jų dinamika viso nusikaltimo darymo metu aiškiai atskleidžia objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 181 str. 1 d. požymius. Apeliantas kartu su E. R. realizavo objektyviąją šių nusikaltimų pusę. Visa tai byloja apie nuteistojo M. P. bendrą pasiryžimą daryti nusikalstamą veiką. Tokioje situacijoje nėra svarbu, ar M. P. tarėsi su E. R. daryti nusikalstamas veikas iš anksto, ar toks pasiryžimas atsirado nusikalstamų veikų darymo metu, kadangi bendrininkavimas yra galimas visose nusikalstamos veikos stadijose. Todėl kolegijai nekyla abejonių, kad M. P. suprato visą nusikalstamo veikimo esmę – suprato, kad turtas buvo pasisavintas neteisėtai, kad siekiant išlaikyti neteisėtai pasisavintą turtą, kaip priemonę šiam tikslui pasiekti M. P. panaudojant fizinį smurtą ir taip pasiekiant tikslą – neteisėtai užvaldo svetimą turtą, po ko, suprasdamas, kad neturint teisėto pagrindo buvo reikalaujama išpirka už pagrobtus daiktus, o nukentėjusiajam nesumokėjus reikalaujamos sumos, buvo grasinama, jog daiktai nebus grąžinti. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis yra lygiavertis nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 181 str. 1 d. bendrininkas.

Todėl teisėjų kolegija, daro išvada, kad nors didžiąją dalį nusikalstamų veiksmų atliko nuteistasis E. R., tačiau nuteistasis M. P. buvo šalia ir tokiems E. R. veiksmams pritarė, t.y. savo nusikalstamų veiksmų nenutraukė ir neatkalbinėjo E. R. nuo nusikalstamų veiksmų darymo.

Nuteistojo M. P. skundo argumentas, kad jo kaltę teismas grindė vien nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo nenuoseklūs, prieštaringi yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas M. P. kaltę grindė visais byloje kruopščiai ir objektyviai teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nuteistojo M. P. skundo argumentas, jog teismas neįvertino tai, kad byloje yra duomenų, jog nukentėjusysis V. Š. paprašė draugo jį sužaloti turėdamas tikslą apkaltinti apeliantą yra niekuo nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių apelianto argumentą.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistajam M. P. už nusikaltimus, numatytus LR BK 180 str. 1 d., 181 str. 1 d. ir 290 str. nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos BK 54 str. Apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebūvimą ir į nustatytas dvi sunkinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus būdamas teistas, todėl sutinkamai su BK 27 str. 1 d. reikalavimais jis laikomas recidyvistu, nes neišnykus teistumui padarė naują tyčinį nusikaltimą. Pagal BK 56 str. 1 d. reikalavimus recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. M. P. VPK II PK VP PPN apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjos charakterizuojamas neigiamai, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 97-101), nedirba, nesimoko, jauno amžiaus, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad už kiekvieną nusikalstamą veiką M. P. paskirta sankcijose numatyta bausmė - laisvės atėmimas artimas bausmės vidurkiui, kuri nėra aiškiai per griežta. Nuteistojo M. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad yra jauno amžiaus, kad buvo užsiregistravęs darbo biržoje, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 290 str. padarymo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi neduoda pagrindo dar labiau švelninti paskirtas bausmes.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes, bausmes. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta, todėl jos švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs įrodymus, jų patikimumą ir pakankamumą, pripažįsta, kad vertindamas įrodymus apylinkės teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Taip pat apeliantas savo skunde nenurodė išsamių motyvų, kurie turėtų išteisinamąjį pobūdį dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.