Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

2014-04-30 Kelmės rajono apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d., vadovaujantis BK 93 str.; 2015-04-10 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėn.;2015-08-19 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėn.;2015-10-02 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., subendrinus su 2015-04-10, 2015-08-19 teismo baudžiamaisiais įsakymais, laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;2015-11-17 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn., subendrinus su 2015-10-02 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn., vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., pradėti mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 150 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2016-02-10 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas papildomas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

2016-04-29 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK )140 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. B. 2016 m. balandžio 15 d. apie 19 val. 30 min (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, gulinčiam lovoje savo broliui G. B. užlaužęs dešinę ranką ir keliu prispaudęs kairę ranką, vieną kartą galva sudavė jam į kairės pusės smilkinį, tuo sukėlė nukentėjusiajam G. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2016 m. balandžio 15 d. jis su draugais gėrė alų, į namus grįžo apsvaigęs. Jis neturi savo mobiliojo ryšio telefono, norėjo pasinaudoti brolio telefonu, tačiau brolis telefono jam nedavė, dėl ko jis labai supyko ir norėjo atimti jėga iš brolio telefoną. Brolis gulėjo lovoje, priėjęs prie jo, sučiupo už rankos, norėjo telefoną ištraukti, tačiau Gytis nepasidavė, todėl jis užlaužė vieną brolio ranką, kitą prispaudė keliu ir savo galva vieną kartą trenkė broliui į galvos sritį. Tuomet Gytis išbėgo į lauką, lauke jis vaikėsi brolį, bet nepavijo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis G. B. ikiteisminio tyrimo metu (37-38 b. l.) parodė, kad 2016 m. balandžio 15 d. brolis Aušvydas į namus grįžo girtas apie 19 val. 30 min. Tuo metu jis savo kambaryje gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Į jo kambarį atėjęs Aušvydas prašė duoti jam mobilųjį telefoną, tačiau jis broliui telefono nedavė. Aušvydas, priėjęs prie jo, bandė atimti telefoną, kurį jis laikė dešinėje rankoje, tačiau atimti telefono jam nepavyko. Tada Aušvydas jam užlaužė iš pradžių dešinę ranką, po to kairę ranką prispaudė su keliu ir bandė vėl atimti telefoną, bet jam nepavyko. Konflikto metu į kambarį atėjo tėvas V. B., jis bandė išskirti juos, liepė ramintis Aušvydui. Tada Aušvydas vieną kartą galva sudavė jam į kairį smilkinį, nuo ko jis juto skausmą. Išsilaisvinęs iš Aušvydo, atsistojo ir vieną kartą kumščiu sudavė į veidą Aušvydui. Bijodamas, kad daugiau Aušvydas jam nesuduotų, jis išbėgo į lauką. Į lauką išėjo tėvas ir Aušvydas. Tėvas su Aušvydu susiginčijo, pradėjo stumdytis. Jis nematė, ar brolis ir tėvas vienas kitam sudavė smūgius. Jis pradėjo eiti link jų, tuomet Aušvydas griebė kastuvą ir pradėjo bėgti link jo su kastuvu. Minėtu kastuvu Aušvydas nebuvo užsimojęs, negrasino, tik keikėsi, o jis išsigandęs pabėgo keliuku link turizmo sodybos ,,Penktas sezonas". Nubėgęs apie 100 metrų paskambino 112. Matė, kaip Aušvydas daužė tėvų namų langų stiklus, išdaužęs šešių langų stiklus išėjo link ,,Penkto sezono". Pretenzijų broliui neturi, žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Tai ne pirmas kartas, kada brolis Aušvydas jį muša. Kiek kartų yra mušęs, nepamena, dėl to į policiją nesikreipė.

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą V. B. ikiteisminio tyrimo metu (12, 33-34 b. l.) parodė, kad jis matė, kaip 2016 m. balandžio 15 d. apie 19 val. 30 min namuose jo sūnus A. B. ir įsūnis G. B. stumdėsi kambaryje, po to G. B. skundėsi, kad jam skauda galvą, nes Aušvydas savo galva vieną kartą trenkė jam į galvos sritį. Gyčiui išbėgus į kiemą Aušvydas vaikėsi jį su kastuvu, tačiau niekur nesudavė. Jis pats su Aušvydu kieme susistumdė, tačiau Aušvydas jam smūgių nesudavė.

Iš telefoninių pranešimų informacijos duomenų (7-10 b. l.) matyti, kad 2016 m. balandžio 15 d. 19 val. 51 min Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK iš BPC gautas nepilnamečio G. B. pranešimas apie namuose smurtaujantį neblaivų brolį.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (11-15 b. l.) bei foto nuotraukų (16-17 b. l.) matyti, kad į V. B. namus (duomenys neskelbtini) atvykus Kelmės rajono PK pareigūnams V. B. jokių pretenzijų savo sūnui A. B. nereiškė, nurodė, kad Aušvydas galva vieną kartą sudavė jo įsūniui G. B. į galvą, dėl ko G. B. skundėsi galvos skausmu; apžiūrėta vieta – kambarys, kuriame yra lova, ant kurios gulint G. B. buvo suduotas smūgis.

Iš alkotesterio rodmenų (23, 24 b. l.) matyti, kad 2016m. balandžio 15 d. vakare G. B. ir V. B. buvo blaivūs.

Iš alkotesterio rodmenų (43 b. l.) matyti, kad sulaikius A. B. 2016 m. balandžio 15 d. 22 val. 27 min jam nustatytas 1,03 promilės girtumas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo jėgą ir smurtą prieš nepilnametį brolį G. B. – vieną ranką užlaužė, kitą prispaudė keliu, sudavė vieną smūgį savo galva į brolio galvą, jo nesužalojo, tačiau sukėlė jam fizinį skausmą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 str.). Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2013). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, tačiau teismų praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, jog neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinė nutartis Nr. 2K-421/2007). Tik tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į padarytos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikaltimo padarymo būdą, intensyvumą bei kitas reikšmingas aplinkybes, veika, kuria kitam asmeniui padarytas tyčinis lengvas kūno sužalojimas, smūgių sudavimas, gali būti pripažinta mažareikšme.

Kaltinamojo A. B. siekis atimti telefoną negali būti pateisinimas imtis agresijos, smurto prieš nukentėjusįjį. Pats kaltinamasis atėjo į nepilnamečio brolio G. B. kambarį, G. B. nesielgė neteisėtai, A. B., panaudodamas smurtą, ketino prievarta atimti iš nepilnamečio nukentėjusiojo jo telefoną. Toks kaltinamojo elgesys rodo jo įžūlumą ir didesnį pavojingumą. Dėl A. B. smurtinių veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Taigi, A. B. įvykdė įstatymo draudžiamą veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinuosius požymius, kuria kėsinosi į vieną svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų teisinių gėrių – asmens sveikatą, be to, veiką padarė šeimos aplinkoje, prieš artimą asmenį – brolį, jau būdamas teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau akivaizdu, jog pozityvių išvadų dėl savo ankstesnio elgesio kaltinamasis nepadarė. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, nemano, kad tokius neadekvačius A. B. veiksmus būtų galima laikyti mažareikšmiais, ir sprendžia, jog nėra pagrindo A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 37 str. nuostatas, kaip to prašė kaltinamojo gynėjas.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jis pripažino, kad jo veiksmams – susinervinimui dėl to, kad brolis nedavė telefono, smurto panaudojimui nukentėjusiojo atžvilgiu - įtakos turėjo alkoholis, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis A. B. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), tačiau jis turi keturis neišnykusius teistumus už smurtinius nusikaltimus, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių. Už ankstesnę nusikalstamą veiką jam paskirtas laisvės atėmimas, atidedant jo vykdymą, naują nusikaltimą prieš šeimos narį jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, už neteisėtus smurtinius veiksmus prieš šeimos narius jis teisiamas ketvirtą kartą, nusikalto analogiškomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. 2016 m. balandžio 29 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi (131-132 b. l.) bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, A. B. pasiųstas atlikti 2015 m. lapkričio 17 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės už tai, kad jis be pateisinamų priežasčių nevykdė teismo įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose, piktybiškai pažeidinėjo teismo įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Visuma aptartų aplinkybių suteikia pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. B. teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti gyvenimo būdo, toliau daro nusikaltimus, o bausmės tikslai gali būti pasiekti A. B. paskyrus griežčiausią bausmę, numatytą už jo padarytą nusikaltimą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, - laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, teisiamas penktą kartą, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtais kaltinamojo veiksmais nuketėjusiajam sveikatos sužalojimas nebuvo padarytas, tik sukeltas fizinis skausmas, kas rodo mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamasis kaltu prisipažino, gailisi, todėl jam skirtina negriežta laisvės atėmimo bausmė, kuri bendrinama su neatliktos bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, dalimi.

Kadangi A. B. prisipažino kaltu, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2015 m. lapkričio 17 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2016 m. birželio 16 d., į bausmės laiką įskaitant bausmės laiką, atliktą pagal 2015 m. lapkričio 17 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo - iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam A. B. nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.