- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-12-04
- Bylos Nr.
- A8.-5375-486/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02769-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant L. A., dalyvaujant Valstybinės įmonės Registrų centro atstovei L. S., asmeniui, trauktinam administracinėn atsakomybėn J. S., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. S., gim., surašytas adminitracinio nusižengimo protokolas pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S., būdamas UAB vadovu (direktoriumi), ir turėdamas prievolę pateikti Registro tvarkytoju 2016 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius, per nustatytą laikotarpį to nepadarė. Pagal LR CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „Rebusas“ 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 01 d. Šiais savo veiksamais J. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 2 dalyje.
Teismo posėdyje Valstybinės įmonės Registrų centro atstovė L. S. parodė, kad juridinio asmens vadovas (direktorius) J. S. turi pareigą pateikti Registrų centrui 2016 metų metinių ataskaitą, nors ji pagal įstatymus privalėjo būti pateikta iki 2017 m. birželio mėnesio, tačiau iki šiol šiol ataskaita nėra pateikta, todėl tai sudaro LR (duomenys neskelbtini) straipsnio sudėtį. Vien tas faktas, kad bendrovės vadovas galimai nežinojo apie jo pareigas, neatleidžia nuo atsakomybės, todėl prašo asmeniui skirti baudą.
Administracinėn atskomybėn trauktinas asmuo J. S. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi, parodė, kad įmonė dar „ jauna“, tik 2016 metais registruota, visai nesenai pradėjo veiklą, derino tam tikrus likučius 2016 metais, kažkokie neatitikimai buvo. Šiuo metu ataskaita pateikta ko gero, vėluojama kelis mėnesius. Prašo neskirti baudos, duoti terminą per kurį būtų galima susitvarkyti, šiandien arba rytoj tie dokumentai būtų pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados.
LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
Vadovaujantis 2003 m. lapkričio 12 d. nutatrimu Nr. 1407 “Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo 120 p., 123 p., 127 p. juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys ( metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. P. A. bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 d. 9 p. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 d. turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Bendrovės pareiga pateikti Registrui metinį finansinių ataskaitų rinkinį taip pat reglamentuota Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje ir Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123, 125, 127 punktuose. Pagal LR CK 2.52 straipsnio 1 dalį bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Todėl uždarosios akcinės bendrovės „ Rebusas” finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 01 d.
Esant tokioms aplinkybėms, buvo pažeista Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnis. Už šių duomenų pateikimą atsako bendrovės vadovas, todėl juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės UAB “Rebusas” direktorius J. S. tai pažeisdamas padarė LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Ir tik pradėjus administracinę teiseną dėl šios ataskaitos nepateikimo, pažeidimas buvo pradėtas šalinti. Visos šios aplinkybės rodo, kad J. S. kaip UAB „Rebusas“ vadovas, nepateikdamas nustatytu terminu registrų tvarkytojui bendrovės 2016 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių, savo neveikimu, padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 2d. (pagal LR ANK 5 str., administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu).
J. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą buvo įrodyta nagrinėjamoje byloje surinkta medžiaga, t. y. protokole nurodytais duomenimis, pareiškėjo paaiškinimu, 2017 m. spalio 19 d. UAB „Rebuso” Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija, kitais duomenimis.
Iš Valstybės įmonės reigstrų centro Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotojo J. U. 2017-09-05 rašto matyti, kad UAB “Rebusas “ juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku nepateikė 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 str. 4 d. nuostatas. J. S. dėl nusižengimo buvo kviečiamas atvykti į Registro centrą (b. l. 5). 2017-10-02 buvo siunčiamas pakartotinis raštas (b.l. 12). Valstybės įmonės registro centro Vilniaus filialo 2017-10-20 J. S. informuojamas apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. (b.l. 21). Tačiau jis į įstaigą neatvyko, savo pasiaiškinimų nepateikė.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad J. S. padarė jam inkrimuojamą administracinį nusižengimą. Jo kaltę įrodo jo paties parodymai, kiti byloje ištirti įrodymai.
Kaip seka iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, jis įstatymų nustatytą pareigą pateikti Registro tvarkytojui 2016 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius, vykdė netinkamai, nustatytais įstatymo terminais bendrovės metinė finansinė ataskaita nebuvo patvirtinta. Sutiktina su Valstybinės įmonės Registrų centro atstovės nuomone, kad vien tas faktas, kad bendrovės vadovas galimai nežinojo apie jo pareigas neatleidžia nuo atsakomybės, įmonės vadovas privalėjo sužinoti apie bendrovės prievoles.
Dėl nuobaudos skyrimo.
J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusižengimą ir dėl jo gailisi.
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 200 Eur iki 3000 Eur. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad šiuo metu pažeidimas šalintinas. Vadovaudamasis LR ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog J. S. skirtina LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda - bauda, lygi baudos minimumui.
Teismas vertina, kad būtent tokia nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei J. S. asmenybei, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti LR ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Atsižvelgtina į tai, kad teismo posėdžio metu J. S. prašė neskirti jam baudos, kas iš esmės reikštų LR ANK 34 str. 5 dalies taikymą. LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog „teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti“. Kadangi tai išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, visumai. Todėl individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi būti išsamiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju UAB “Rebus” direktorių J. S. pripažinus kaltu padarius LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje teismas išanalizavęs pažeidėjo argumentus (įmonė dar „jauna“, pažeidimas šalinamas) bei įvertinęs visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, juolab, kad pažeidimo faktas neginčijamas, o skirtina šio štraipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ANK ANK, 223 straipsnio 2 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,
nutaria:
J. S., gim., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir skirti jam 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.);
2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).