- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-20
- Bylos Nr.
- I-2474-142/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, Kauno
- Kategorijos
- 1.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui R. R., pareiškėjo atstovei advokatei J. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo, atsakovui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, tretieji suinteresuoti asmenys Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas ir Kauno tardymo izoliatorius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. (toliau - ir pareiškėjas) 2014 m. kovo 4 d. padavė skundą teismui, kuriame prašė: panaikinti 2014 m. vasario 6 d. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos raštą „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 2S-746; įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos imtis veiksmų, kad pareiškėjas nedelsiant būtų pervežtas atgal į Kauno tardymo izoliatorių arba į Šiaulių tardymo izoliatorių-kalėjimą.
2014 m kovo 31 d. pareiškėjas padavė patikslintą skundą, kuriame keliami tie patys reikalavimai.
2015 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas teismui padavė patikslintą skundą, kuriame prašo: panaikinti 2014 m. vasario 6 d. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos raštą „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 2S-746; priteisti iš atsakovų solidariai 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui.
Skunde ir patikslintuose skunduose paaiškino, kad laikant pareiškėją Lukiškių TI-K jam buvo neteisingai paskirtos nuobaudos, kurias pareiškėjas ginčijo teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. Al56-1877/2013), taip pat 2012 m. pareiškėjui Lukiškių TI-K buvo piktybiškai neišduodamos priklausančios higienos priemonės, dėl ko iki šio skundo padavimo teismui dar vyko teisiminiai ginčai, 2012 metais pareiškėjas neapsikentęs jam daromo spaudimo paprašė Kalėjimų departamento, kad būtų pervežtas į Kauno tardymo izoliatorių (TI) nuolatiniam laikymui. Tai ir buvo padaryta 2012 m. spalio mėnesį. Todėl pareiškėjas nesupranta dėl ko 2013 m. gruodžio 31 d. jis ir vėl buvo pervežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (TI-K) nuolatiniam laikymui, nors buvo prašęs Kauno TI to nedaryti. Pareiškėjas mano, kad tai padaryta dėl to, jog vyksta teismo procesai, kuriuose Lukiškių TI-K yra atsakovas, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (TI-K) darbuotojai vėl daro pareiškėjui psichologinį spaudimą, grasina susidorojimu. Dėl to pareiškėjui pašlijo sveikata, 2014 m. sausio 7 d. jis buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pareiškėjas dėl nurodytų dalykų skundėsi Lukiškių TI-K administracijai, o pareigūnas iš jo nepriima ir neregistruoja skundų, nes būtent šis pareigūnas ir grasino susidorojimu. Paaiškina, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas nuolat patiria psichologinį spaudimą iš pareigūnų pusės, jam grasinama susidorojimu, dėl to labai pablogėjo jo sveikata.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2013 m. gruodžio 13 d. jis pateikė skundą Kauno TI, kuriame nurodė, kad dėl pakartotinių grasinimų pervežti jį iš vienos vietos į kitą jam pablogėjo sveikata, kamuoja nerimas, nemiga. 2014 m. sausio 7 d. pareiškėjas skunde Kalėjimų departamentui buvo nurodęs priežastis dėl kurių jis negali būti laikomas Lukiškių TI-K, nurodė apie dėl to kylančias jo sveikatos problemas, kurias patvirtina dokumentai (2009 m. - 2010 m, 2012 m. - 2013 m.). Nurodo, kad 2014 m. sausio 2 d. prašė, kad jam būtų suteiktos psichiatro paslaugos, nes jis negauna reikiamų jam paskirtų vaistų, turi didelių psichikos problemų, dėl ko blogėja jo sveikata. Nurodo, kad ir 2014 m. vyko teismo posėdžiai, kuriuose Lukiškių TI-K buvo atsakovu, įstaigos darbuotojai dėl to darė jam psichologinį spaudimą ir dėl tojo sveikata pašlijo.
Taip pat nurodo, kad buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu 2014 metais pareiškėjas maždaug kas dvi savaites su visais daiktais buvo kilnojamas per korpusus ir kameras, dėl ko patyrė papildomą stresą, nerimą, netikrumą, jautėsi žeminamas ir tokie veiksmai taip pat laikytini žeminantys pareiškėjo orumą, darantys psichologinį spaudimą ir kankinantys.
Remiasi Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 45 straipsnio 1 dalimi, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Paaiškina, kad pareiškėjui garantuojamos teisės buvo pažeidžiamos tuo, kad jam buvo neleidžiama kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas. Lukiškių TI-K jam nesuteikė galimybės pasinaudoti teisine literatūra. Paaiškina, kad pareiškėjo teiginius patvirtina faktas, jog viena pareiškėjui paskirta nuobauda teismo buvo panaikinta, tačiau kiekvienas kontaktas su Lukiškių TI-K pareigūnais pareiškėjui didina patiriamą stresą, didina nerimą, neigiamai veikia jo sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir remiantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prašo priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad neturtinę žalą jam padarė ir Kauno TI pareigūnai, kadangi nepaisant jo prašymo neperkelti jo į Lukiškių TI-K, kuriame jis buvo nurodęs visas aplinkybes, dėl kojis negali būti Lukiškių TI-K, priėmė nutarimą pervesti jį į Lukiškių TI-K. Paaiškino, kad Kauno TI priimto sprendimo tinkamai neapskundė Kalėjimų departamentui dėl teisinių žinių stokos.
Pareiškėjo advokatė palaikė visus skunde išdėstytus argumentus, paaiškino, kad dėl patiriamo streso blogėja pareiškėjo sveikata, tai patvirtina medicininiai dokumentai, ir prašė skundą tenkinti.
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau - ir Kalėjimų departamentas, atsakovas) atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus nesutinka su pareiškėjo reikalavimais (t. II, b.l. 18-19, t. III, b.l. 1-5, 19-23).
Atsiliepimuose paaiškina, kad Lukiškių TI-K yra Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga, kurios paskirtis - valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę - suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes (Lukiškių TI-K nuostatų 1 p.). Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė - suėmimas - pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo priimtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno TI 2013 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 11-7704 „Dėl nuteistojo R. R. perkėlimo į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl leidimo R. R. išvežti į Lukiškių TI-K. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 gruodžio 18 d. raštu Nr. 1 A-102/2013 „Dėl nuteistojo R. R. perkėlimo“ informavo, kad neprieštarauja, kad pareiškėjas R. R. būtų išvežtas į Lukiškių TI-K. Kalėjimų departamento direktoriaus 2007 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. V-121 „Dėl asmenų, kuriems skirta kardomoji priemonė - suėmimas, skyrimo į kardomąją priemonę - suėmimą vykdančias įstaigas“ 1.3. punktas nustato, kad asmenys, kurių baudžiamosios bylos išnagrinėtos pirmos instancijos teismuose ir kuriems iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtas suėmimas, suėmimą vykdančios įstaigos vadovo sprendimu, atsižvelgiant į įstaigos galimybes laikomiems asmenims užtikrinti teisės aktų nustatytas jų laikymo sąlygas, gali būti perkeliami į kitą suėmimą vykdančią įstaigą. Šių asmenų perkėlimas turi būti suderintas su teismais, kurių žinioje yra baudžiamosios bylos, ir suėmimą vykdančių institucijų, į kuriuos perkeliami asmenys, vadovais. Apie planuojamą asmenų perkėlimą suėmimą vykdančių institucijų vadovai informuoja Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Apie planuojamą R. R. perkėlimą į Lukiškių TI-K Kauno TI 2013 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 11-7961 „Dėl nuteistųjų A. G. ir R. R. konvojavimo į Lukiškių tardymo izoliatorių“ informavo Kalėjimų departamentą. Kalėjimų departamentas šiam Kauno TI sprendimui neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas R. R. 2013 gruodžio 3 1d. planiniu etapu buvo konvojuotas į Lukiškių TI-K.
Kalėjimų departamente buvo gauti pareiškėjo 2014 m. sausio 7 d. ir 2014 m. sausio 9 d. skundai dėl tariamai neteisėtų Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmų bei prašymų perkelti pareiškėją iš Lukiškių TI-K į Kauno TI.
Išnagrinėjus minėtus skundus, pareiškėjas Kalėjimų departamento 2014 m. vasario 6 d. rašytu Nr. 2S-746 buvo informuotas, kad siekiant užtikrinti minimalias teises aktų nustatytas nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo raštišku leidimu, jis buvo konvojuotas į Lukiškių TI-K. Pažymėta, kad Lukiškių TI-K pareigūnai su suimtaisiais bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių nuostatomis ir suėmimo vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais. Pareiškėjui nurodyta, kad šiuo metu perkelti jį į Kauno TI nėra pagrindo.
Mano, kad Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, pareiškėjo 2014 m. sausio 7 d. ir 2014 m. sausio 9 d. skundus išnagrinėjo tinkamai. Skundžiamas Kalėjimų departamento 2014 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. 2S-746 priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Šis sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepime į patikslintą skundą papildomai paaiškino, kad pareiškėjas, kardomosios priemonės - suėmimo vykdymo metu, 2012 m. sausio 31 d. buvo perkeltas iš Kauno TI į Lukiškių TI-K ir 2012 m. spalio 9 d. iš Lukiškių TI-K į Kauno TI. Kalėjimų departamentas šių perkėlimų pagrįstumo ir teisėtumo nenagrinėjo ir sprendimo dėl jų nepriėmė.
Paaiškina, kad sprendimą perkelti pareiškėją iš Kauno TI į Lukiškių TI-K, vadovaudamasis Kalėjimų departamento direktoriaus 2007 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. V-121, 1.3 punktu priėmė Kauno TI direktorius. Suėmimo vykdymo įstatymo 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami Bausmių vykdymo kodekso (BVK) 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal BVK 183 straipsnį bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, o bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Pareiškėjas 2014 m. sausio 7 d. ir 2014 m. sausio 9 d. skundais kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl neteisėto Kauno TI direktoriaus sprendimo dėl pareiškėjo pervežimo į Lukiškių TI-K ir dėl Lukiškių TI-K darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų. Ginčijamu šioje byloje Kalėjimų departamento sprendimu pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kalėjimo departamento nuomone pareiškėjui pasekmes sukėlė ne Kalėjimų departamento sprendimas, o Kauno TI direktoriaus sprendimas perkelti pareiškėją į Lukiškių TI-K. Šis sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių, nes pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (po Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, kuriuo pareiškėjui paskirta bausmė - laisvės atėmimas 12 metų). Todėl panaikinus Kalėjimų departamento sprendimą, kurį šioje byloje ginčija pareiškėjas, pareiškėjo teisės ar teisėti interesai nebūtų apginti.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas žalos padarymą jam kildina iš Lukiškių TI-K darbuotojų neteisėtų veiksmų, galimai netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Paaiškina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra suformavęs praktiką, jog ginčai dėl žalos, patirtos dėl galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (žr.: LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS- 745-556/2015, 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-639-556/2015). Todėl mano, kad atsakovas pareiškėjo skundus išnagrinėjo tinkamai.
Prašė pakeisti Kalėjimų departamento procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo suinteresuoto asmens. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį atsakovas buvo informuotas.
Atsakovą Lietuvos valstybę atstovauja Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau - Lukiškių TI-K), kuris pateikė atsiliepimus į pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus (t. I, b.l. 21-24, t. II, b.l. 107-113), su skundais nesutinka, nes keliami reikalavimai yra nepagrįsti.
Pareiškėjas savo skunde teigia, kad Kalėjimų departamento (toliau - ir departamentas) jam pateiktas 2014 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. 2S-746 yra neteisingas ir niekinis, kadangi problemos nėra sprendžiamos, nesistengiama nustatyti tikrųjų faktinių įvykių aplinkybių. R. R. teigia, kad departamentas netyrė Lukiškių TI-K pareigūnų šališkumo pareiškėjo atžvilgiu, kadangi jo teigimu, jam buvo daromas spaudimas iš pareigūnų pusės, grasinama susidorojimu. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K dirbantys pareigūnai yra suinteresuoti daryti pareiškėjui spaudimą, dėl ko jo teigimu jis 2012 metais savo paties prašymu buvo perkeltas j Kauno tardymo izoliatorių paties departamento nurodymu. R. R. manymu, Kalėjimu departamento teiginiai, kad šiuo metu nėra pagrindo jo perkelti j kitą tardymo izoliatorių yra neteisingi.
Paaiškina, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia tardymo izoliatorių, kalėjimą ir areštinę. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatorius ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime - 625, bei didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime – 29.
Taip pat, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, I skyriaus 11 punkte yra nurodytas didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti, t.y. pagal 1 punktą - Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime šis skaičius neturi viršyti - 300 (kalėjime)
Apibendrinus viską maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra - 954 asmenys. Paaiškina, kad šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos (pvz., šiai dienai jų yra 87) bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, ir atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis).
Taip pat, Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė - suėmimas pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali savavališkai veikti tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų atžvilgiu, kadangi įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo atlikti tokius veiksmus.
Atsiliepime pateikė pareiškėjo R. R. judėjimo iš Kauno TI į Lukiškių TI-K ir atvirkščiai duomenis už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 22 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., o antrame atsiliepime - iki 2015 m. gruodžio 17 d., kai pareiškėjas išvyko į Marijampolės pataisos namus.
Paaiškina dėl Kauno tardymo izoliatoriaus 2012 m. sausio 19 d. rašto. 2012 m. sausio 19 d. Kauno TI raštu Nr. 11-457 kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą ir nurodė, kad Kauno TI, užtikrinant minimalias teisės aktų nustatytas suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas, vienu metu įmanoma laikyti ne daugiau kaip 336 asmenis. 2012 m. sausio 19 d. Kauno TI buvo laikoma 381 asmuo, todėl esant tokiam nuteistųjų ir suimtųjų skaičiui, kyla sunkumų užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų tinkamas laikymo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, Kauno TI administracija teismo prašė leidimo išvežti R. R. į Lukiškių TI-K, kol įsiteisės nuosprendis. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. sausio 27 d. raštu Nr. 1A-81/2012 informavo Kauno TI, kad neprieštarauja dėl pateikto prašymo perkelti pareiškėją į Lukiškių TI-K.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas R. R. 2012 m. kovo 31 d. planiniu etapu buvo konvojuotas į Lukiškių TI-K, kur toliau ir buvo laikomas.
Paaiškina dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2012 m. spalio 4 d. rašto. Šiuo raštu Lukiškių TI-K (rašto Nr. 9-21713) kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą ir nurodė, kad 2012 m. sausio 31 d. iš Kauno TI buvo konvojuotas R. R.. Konvojavimo pagrindas - Lietuvos apeliacinio teismo leidimas suimtąjį R. R. perkelti iš Kauno TI į Lukiškių TI-K iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Šis leidimas duotas atsižvelgiant į Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo P. V. raštą Nr. 11-457, kuriame yra teigiama, kad Kauno TI yra perpildytas ir tai sukelia sunkumų užtikrinant suimtųjų ir nuteistųjų tinkamas laikymo sąlygas. Taip pat, Lukiškių TI-K pažymėjo, kad tuo metu baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka dar nebuvo numatytas. Tuo pačiu, atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. spalio 3 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo kalinami 1029 asmenys, nors Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124, šioje įstaigoje numatytas vietų skaičius yra - 954, bei neapibrėžtą baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka laikotarpį, Lukiškių TI-K prašė leisti grąžinti suimtąjį R. R. į Kauno tardymo izoliatorių, remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 4/07-306 „Dėl asmenų, kuriems teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, skyrimo į kardomąją priemonę - suėmimą vykdančias įstaigas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 4 d. raštu Nr. 1A-81/2012 informavo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kad neprieštarauja dėl pateikto prašymo perkelti pareiškėją į Kauno TI. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas R. R. 2012 m. spalio 9 d. planiniu etapu buvo konvojuotas atgal į Kauno TI, kur toliau ir buvo laikomas.
Toliau paaiškina, kad pareiškėjas iš Kauno TI į Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais (t.y. 2013-03-15 - 2013-04-02, 2013-04-04 - 2013-04-10, 2013-04-12 - 2013-04-17, 2013-10-22 - 2013-10- 24, 2013-10-29 - 2013-11-04, 2013-11-12 - 2013-11-14, 2013-12-17 - 2013-12-19) buvo konvojuojamas į numatytus teismo posėdžius, o po jų vėl grąžinamas atgal į Kauno TI.
Paaiškina dėl Kauno tardymo izoliatoriaus 2013 m. gruodžio 16 d. rašto. 2013 m. gruodžio 16 d. Kauno TI raštu Nr. 11-7704 kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą ir nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. V-273 „Dėl departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. V-121 „Dėl asmenų, kuriems skirta kardomoji priemonė - suėmimas, skyrimo į kardomąją priemonę - suėmimą vykdančias įstaigas“ pakeitimo 1.3 punktu, asmenys, kurių baudžiamosios bylos išnagrinėtos pirmos instancijos teismuose ir kuriems iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtas suėmimas, suėmimą vykdančios įstaigos vadovo sprendimu, atsižvelgiant į įstaigos galimybes laikomiems asmenims užtikrinti teisės aktų nustatytas jų laikymo sąlygas, gali būti perkeliami į kitą suėmimą vykdančią įstaigą. Atsižvelgiant į tai, Kauno TI administracija teismo prašė leidimo išvežti R. R. į Lukiškių TI-K. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 1 A-102/2013 informavo Kauno TI, kad neprieštarauja dėl pateikto prašymo perkelti pareiškėją R. R. į Lukiškių TI-K. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas R. R. 2013 m. gruodžio 31 d. planiniu etapu buvo konvojuotas į Lukiškių TI-K, kur buvo laikomas ir Lukiškių TI-K teikiant teismui 2014 m. balandžio 24 d. atsiliepimą.
Dėl pareiškėjo skunde minimų aplinkybių papildomai paaiškina, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. V-273 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. V-121 „Dėl asmenų, kuriems skirta kardomoji priemonė - suėmimas, skyrimo į kardomąją priemonę - suėmimą vykdančias įstaigas“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, kur yra nurodyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose, asmenys, suėmimo laikotarpiu gali būti laikomi tiek Kauno, tiek Šiaulių ar Lukiškių tardymo izoliatoriuose, o taip pat atsižvelgiant į tardymo izoliatorių užpildymą ir siekį užtikrinti minimalias teisės aktų nustatytas suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas, pareiškėjas R. R. buvo perkeliamas iš vieno izoliatoriaus į kitą.
Pareiškėjo skunde minimi teiginiai, kad pareigūnai yra šališki jo atžvilgiu, jam daromas spaudimas, jam yra grasinama susidorojimu visiškai neatitinka tikrovės. Pabrėžia, jog su R. R. Lukiškių TI-K bendraujama griežtai laikantis Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų bei nepažeidžiant bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta atsiliepime, Lukiškių TI-K administracijos veiksmuose nėra požymių, kurie nustatytų neteisėtą veikimą R. R. atžvilgiu. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, įsakymais ir jų nuostatomis, bei tinkamai ir teisėtai veikia.
2016 m. sausio 12 d. atsiliepime į galutinį patikslintą skundą, papildomai nurodė, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardam konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimo įstaigoje bei siekdami aprūpinti kiekvieną asmenį miegamąja vieta, tuo pačiu mažinant suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, turi teisę kiekvieną dieną vykdyti perkėlimus iš vienos kameros į kitą griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir BVK 70 straipsnio nuostatomis. Nurodytų teisės aktų reikalavimų Lukiškių TI-K nepažeidė. Taip paaiškino pareiškėjo perkėlimus iš vienos kameros j kitą.
Dėl pareigūnų elgesio paaiškina, kad įstaigoje vykdoma pareigūnų elgesio kontrolė, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius, taip nuolat kontroliuoja jų elgesį. Paaiškina, kad vykdyti tokią kontrolę įpareigoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362. Teigia, jog pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nusiskundimais, kurie yra bendro pobūdžio, nekonkretūs, todėl neįrodyta, kad pareiškėjo nurodyti įstaigoje esantys trūkumai tiesiogiai įtakojo ir kaip įtakojo pareiškėjui neigiamų pasekmių sukėlimą. Mano, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Mano, kad nėra būtinųjų žalos atlyginimo sąlygų, kurios būtinos taikant CK 6.271 straipsnio nuostatas.
Remdamiesi išdėstytais argumentais teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Lukiškių TI-K atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno TI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta, atsiliepimo neteikė.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pagrindinis pareiškėjo keliamo ginčo dalykas yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 2S-746 teisėtumas ir pagrįstumas. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmiausiai kildinamas iš laikymo Lukiškių TI-K sąlygų - pareiškėjas aiškina, kad šios įstaigos pareigūnai buvo jo atžvilgiu šališki, nes jis bylinėjosi dėl netinkamų laikymo sąlygų. Tačiau neturtinės žalos padarymą pareiškėjas sieja ir su tuo, kad jis prašė Kauno TI direktoriaus neperkelti jo į Lukiškių TI-K, nes žinojo, kad jam ten bus sudarytos netinkamos sąlygos, tačiau į šį jo prašymą nebuvo atsižvelgta, tokį sprendimą pareiškėjas ir skundė Kalėjimų departamentui. Taip pat pareiškėjas savo reikalavimus grindžia netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų jam teikimu.
Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 2S-746 (t. II, b.l. 25) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau - ir skundžiamas sprendimas).
Nustatyta, kad pareiškėjas R. R. pateikė Kalėjimų departamento direktoriui 2014 m. sausio 7 d. skundą (t. II, b.l. 20-21) ir 2014 m. sausio 9 d. skundą (t. II, b.l. 22-23), iš skundžiamos sprendimo įžanginės dalies matyti, kad sprendimas priimtas išnagrinėjus šiuos du skundus.
2014 m. sausio 7 d. skundu (rašytas jau būnant Lukiškių TI-K) prašoma pasirūpinti, kad pareiškėjas kuo skubiau būtų perkeltas į Kauno TI ar į Šiaulių TI-K. Nors pareiškėjas neprašė panaikinti konkretaus Kauno TI administracijos sprendimo, tačiau iš Kalėjimų departamento atsiliepimo teismui darytina išvada, kad Kalėjimų departamentas nagrinėjo klausimą, ar pagrįstai Kauno TI priėmė sprendimą perkelti pareiškėją į Lukiškių TI-K. Šio sprendimo, nors pareiškėjas jo tiesiogiai ir neskundė (neprašė panaikinti įsakymo dėl jo perkėlimo ar rašto), teisėtumas ir turėjo būti nagrinėjamas, nes netinkamos pareiškėjui laikymo sąlygos Lukiškių TI-K skunduose nurodomos tik kaip priežastis, dėl ko pareiškėjas negalėjo būti perkeliamas vėl į Lukiškių TI-K. Pirmajame ir antrajame pareiškėjo skunduose nurodomas Kauno TI direktorės 2013 m. gruodžio 31 d. raštas Nr. 49-575, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad jis perkeliamas į Lukiškių TI-K. Abiejuose skunduose pareiškėjas nurodo, kad jis nebuvo supažindintas su įsakymu dėl jo perkėlimo, kad prieš gaudamas minėtą raštą, jis prašė neperkelti jo į Lukiškių TI-K, nurodė to priežastis. Skunde departamentui pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 13 d. jis padavė Kauno TI administracijai skundą, jog negali būti perkeltas į Lukiškių TI-K, tame skunde jis buvo nurodęs, kad Lukiškių TI-K pareigūnai nepagrįstai baudžia pareiškėją, vyksta bylos, kuriose pareiškėjas kaltina Lukiškių TI-K dėl netinkamų laikymo sąlygų. Skunde departamentui pareiškėjas nurodė, kad dar 2012 m. jis kreipėsi į departamentą dėl netinkamų sąlygų Lukiškių TI-K ir dėl to buvo pervestas į Kauno TI. Skunde pareiškėjas išreiškė nesutikimą su Kauno TI direktorės 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 49-575, o kartu nurodė, kad dėl sprendimo j j perkelti jam labai suprastėjo sveikata, o Lukiškių TI-K jis negaus tinkamo gydymo (aprašo buvusią sveikatos priežiūros paslaugų teikimo situaciją Lukiškių TI-K). Toliau skunde aprašomos ir kitos netinkamos sąlygos Lukiškių TI-K: grasinimai, kad bus skiriamos nuobaudos, jis negauna reikalingos teisinės literatūros, jis laikomas rūkančių kameroje, ten jis kalinamas žiauriomis, nežmoniškomis sąlygomis, patiria daug neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto, dėl ko pablogėjo jo gyvenimo kokybė ir sveikata.
2014 m. sausio 9 d. skunde departamentui, rašytame būnant Lukiškių TI-K, pareiškėjas nurodė, kad negali būti perkeltas į Lukiškių TI-K, nes bylinėjasi su Lukiškių TI-K keliose bylose, vieną bylą jau laimėjo, todėl pervežus jį j Lukiškių TI-K jau patyrė psichologinį spaudimą, būrio viršininkas jam pasakė, kad jis bus kalinamas kuo žiauriausiomis sąlygomis, kad bus perkeliamas į kameras, kuriose yra pareigūnams pavaldūs kaliniai, kad bus mušamas ir jam vėl bus skiriamos nuobaudos, dėl ko jam pablogėjo sveikata, sutriko psichika, jis nemiega, bijo. Atkartoja, kad nėra jam reikiamos teisinės literatūros, kitus anksčiau išdėstytus argumentus, ir prašo pasirūpinti, kad jis kuo greičiau būtų pervežtas atgal į Kauno TI arba bent į Šiaulių TI-K.
Taigi, Kalėjimų departamentas nagrinėjo pareiškėjo skundus dėl jo perkėlimo iš Kauno TI į Lukiškių TI-K, kuris pareiškėjo manymu buvo neteisėtas, nes pareiškėjas prašė Kauno TI administracijos to nedaryti, nurodė dėl ko, o Kalėjimų departamentui nurodė konkrečiai dėl kokių netinkamų sąlygų jis negali būti laikomas Lukiškių TI-K.
Kalėjimų departamente skundai buvo tiriami (t. II, b.l. 24-36) surenkant medžiagą, susijusią su pareiškėjo perkėlimais tarp Kauno TI ir Lukiškių TI-K.
Skundžiamas Kalėjimų departamento 2014 m. vasario 6 d. sprendimas grindžiamas tuo, kad siekiant užtikrinti minimalias teisės aktų nustatytas nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygas Kauno TI, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos raštišku leidimu, pareiškėjas buvo konvojuotas į Lukiškių TI-K. Pasisakyta ir dėl pareiškėjo gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kad pareiškėjui taikytas reikiamas gydymas. Nurodyta, kad Lukiškių TI-K pareigūnai su suimtaisiais bendrauja griežtai vadovaudamiesi Etikos taisyklių nuostatomis ir suėmimo vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais. Taip pat nurodyta, kad atsiradus problemoms dėl netinkamų laikymo sąlygų ar žmogaus teisių pažeidimo, siūloma pareiškėjui kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją bei, kad administracija daro viską kas yra įmanoma, kad asmenų, laikomų įstaigoje, teisės nebūtų pažeidžiamos ir jiems būtų užtikrintos teisės aktų nustatytos laikymo sąlygos. Atsižvelgiant į nurodytus teiginius, daroma išvada, kad perkelti pareiškėją į Kauno TI nėra pagrindo. T.y. sprendimo pabaigoje pasakyta, kad pareiškėjo prašymas perkelti jį atgal į Kauno TI netenkinamas. O iš antros rašto pastraipos galima spręsti, kad nagrinėtas perkėlimo iš Kauno TI į Lukiškių TI-K teisėtumas, t.y. Kauno TI sprendimo, apie kurį skunduose buvo nurodęs pareiškėjas, teisėtumas, pripažinta, kad perkėlimas buvo teisėtas.
Pareiškėjo perkėlimo teisėtumas grindžiamas tokiais argumentais: 1) Kauno TI privalėjo užtikrinti minimalias teisės aktų nustatytas nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygas; 2) Kauno TI gavo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos raštišką leidimą.
Tai reiškia, kad perkėlimo iniciatoriumi buvo Kauno TI. Todėl teismas vertina, ar Kalėjimų departamento surinkta medžiaga patvirtina, kad pagal teisės aktų reikalavimus toks perkėlimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Minėta, kad departamentas sprendimą priėmė turėdamas tam tikrą surinktą medžiagą, kurią su atsiliepimu pateikė teismui. Kauno TI 2013 m. gruodžio 30 d. raštu pranešė Kalėjimų departamentui ir Lukiškių TI-K (t. II, b.l. 26), kad vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. V-273 1.3 punktu ir praneša, kad 2013 m. gruodžio 31 d. nuteistasis R. R. bus konvojuojamas į Lukiškių TI-K. Nurodytas įsakymo punktas norint perkelti suimtą asmenį į kitą įstaigą reikalauja: 1) asmens baudžiamoji byla turi būti išnagrinėta pirmos instancijos teisme; 2) iki nuosprendžio įsiteisėjimo asmeniui paskirta kardomoji priemonė - suėmimas; 3) įstaigos vadovo sprendimas turi būti grindžiamas tuo, kad laikomiems asmenims būtų užtikrinamos teisės aktų nustatytos jų laikymo sąlygos; 4) perkėlimas turi būti suderintas su teismu, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, ir su įstaiga, į kurią asmuo perkeliamas, vadovu; 5) apie planuojamą perkėlimą suėmimą vykdančios institucijos vadovas informuoja Kalėjimų departamentą.
Iš Kalėjimų departamento pateiktų dokumentų seka, kad Kauno TI 2013 m. gruodžio (kiti duomenys neįskaitomi) raštu kreipėsi į Lietuvos apeliacinio teismo teisėją (t. II, b.l. 27), kur vadovaujantis minėto įsakymo minėtu punktu, prašo teisėjos žinioje esantį R. R. leisti išvežti į Lukiškių TI-K. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja 2013 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 1 A-102/2013 Kauno TI pranešė, kad neprieštarauja, kad pareiškėjas būtų pervežtas j Lukiškių TI-K (t. II, b.l. 28). Iš Kalėjimų departamento pateiktų skundo nagrinėjimo dokumentų nematyti, kad Kauno TI suderino pareiškėjo perkėlimą su Lukiškių TI-K. Kalėjimų departamentas ir atsiliepime nenurodė, ar buvo toks suderinimas ir kaip jis vyko - žodžiu, raštu ar kt. Kaip matyti iš Lukiškių TI-K atsiliepimų, Lukiškių TI- K visą laiką yra viršijama leistina laikyti suimtųjų asmenų norma. Tokiu atveju neaišku, kodėl pirmenybė teikiama Kauno TI prašymams perkelti asmenį. Kiti atsakovo pateikti dokumentai susiję su pareiškėjo perkėlimais 2012 m., kas buvo svarbu pareiškėjui įrodinėjant, jog jau 2012 m. jis prieštaravo jo laikymui Lukiškių TI-K. Taip pat Kalėjimų departamentas pateikė 2013 m. gruodžio 13 d. R. R. skundą Kauno TI direktoriui (t. II, b.l. 31-32). Pareiškėjas šiame skunde paaiškina, kad jau 2012 m. buvo perkeltas iš Lukiškių TI-K į Kauno TI jo paties prašymu dėl to, kad Lukiškių TI-K piktnaudžiauja valdžia. Šiame skunde pareiškėjas nurodo, kad aukšto auklėtojai vėl jam grasina, jog jeigu jis nerašys prašymo perkelti jį į bausmės atlikimo vietą, jis bus pervežtas į Lukiškių TI-K. Pareiškėjas nurodė, kad dėl tokių grasinimų pablogėjo jo sveikata. Jis primena, jog yra nuteistas Kauno apygardos teismo ir turi būti laikomas Kauno TI, kol įsiteisės nuosprendis. Todėl prašo, kuo skubiau jį nuraminti ir pranešti jam, ar jis vėl bus etapuojamas į Lukiškių TI-K nuolatiniam laikymui. 2013 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 49- 575 (t. II, b.l. 30) Kauno TI direktorė pranešė pareiškėjui: 2013 m. gruodžio 9 d. Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas pareiškėją žodžiu supažindino su Kalėjimų departamento direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. V-273, kuriuo pakeistas 2007 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. V-121. Pareiškėjas informuojamas, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose, todėl pareiškėjas gali būti laikomas Kauno, Šiaulių ar Lukiškių tardymo izoliatoriuose. Nurodoma, kad pareiškėjas, vadovaujantis minėtu įsakymu, bus etapuotas į Lukiškių TI-K. Kartu šiame rašte nurodyta jo apskundimo tvarka. T.y. šiuo raštu atmestas pareiškėjo prašymas neetapuoti jo į Lukiškių TI-K. 2014 m. sausio 7 d. ir 9 d. skunduose Kalėjimų departamentui pareiškėjas gautą direktorės atsakymą skundė, tą pripažįsta ir Kalėjimų departamentas, nurodęs tiek skundžiamame rašte, tiek atsiliepimuose teismui, kad vertino Kauno TI sprendimą etapuoti pareiškėją į Lukiškių TI-K. Kalėjimų departamento 2014 m. vasario 6 d. sprendimu pripažinta, kad pareiškėjas iš Kauno TI į Lukiškių TI-K perkeltas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas su tuo nesutinka, savo nesutikimą argumentuoja tuo, kad jau 2012 m. jam būnant Lukiškių TI-K, kilo problemos bendraujant su pareigūnais, medicinos personalu ir apskritai, sąlygos Lukiškių TI-K žemina pareiškėją, yra nežmoniškos ir netinkamos, o dėl to, pareiškėjo prašymu jis 2012 m spalio mėnesį iš ten buvo perkeltas į Kauno TI.
2013 m. pabaigoje pareiškėjo statusas buvo suimtasis, nes Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuriuo jis buvo nuteistas dar nebuvo įsiteisėjęs, jam buvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas. Santykius nurodytoje srityje reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas (SVĮ), (taikoma redakcija, galiojusi 2014 m. vasario 6 d.). SVį 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose. Suimtųjų teisė gauti informaciją apie jų laikymo tardymo izoliatoriuose tvarką, sąlygas ir teisinę padėtį, reglamentuojama SVĮ 13 straipsnyje. Nors pareiškėjas skunde teismui ir teigė, kad jis Kauno Tl-je nebuvo informuotas apie jo perkėlimą, tačiau teismas daro išvadą, kad Kauno TI direktorės 2013 m. gruodžio 31 d. atsakymas į pareiškėjo 2013 m. gruodžio 13 d. skundą ir šis pareiškėjo skundas direktorei patvirtina, kad pareiškėjas buvo informuojamas apie būsimą perkėlimą į Lukiškių TI-K. Šią aplinkybę nurodė pats pareiškėjas 2013 m. gruodžio 13 d. skunde direktorei - jis nurodė, kad Kauno TI aukšto auklėtojai, pareigūnai jam grasina, kad jis bus pervežtas į Lukiškių TI-K, tai jam sukelia sveikatos problemas, o direktorės atsakyme yra patvirtinimas, kad 2013 m. gruodžio 9 d. Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas žodžiu supažindino pareiškėją su Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu, reglamentuojančiu asmenų skyrimo į suėmimą vykdančią įstaigą tvarka. Akivaizdu, kad toks supažindinimas negalėjo būti beprasmiškas, savitikslis, o vyko tik dėl to, kad buvo planuojama perkelti pareiškėją į kitą įstaigą. Pareiškėjas tai priėmė kaip grasinimą, tačiau iš minėtų dviejų dokumentų aišku, kad informacija apie pareiškėjo perkėlimą jam buvo pateikta iš anksto, o gavęs 2013 m. gruodžio 31 d. direktorės sprendimą, kuris patvirtino perkėlimą, pareiškėjas iš karto pateikė skundą Kalėjimų departamentui. Kokie asmenys gali būti laikomi tardymo izoliatoriuose nustato SVĮ 7 straipsnis, o 8 straipsnyje nustatyta asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindai ir tvarka. SVĮ nereguliuoja perkėlimo iš vieno tardymo izoliatoriaus į kitą tardymo izoliatorių pagrindų ir tvarkos. Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo paskirtas suėmimas ir jis galėjo būti laikomas tardymo izoliatoriuose. Tuo metu, kai pareiškėjas buvo perkeliamas iš vieno tardymo izoliatoriaus į kitą, nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl pareiškėjas negalėjo būti perkeltas į bausmę vykdančią įstaigą. Tačiau, Kalėjimų departamento direktoriaus 2007 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 121 „Dėl asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, skyrimo į kardomąją priemonę - suėmimą vykdančias įstaigas“ (su vėlesniais pakeitimais), (toliau - ir įsakymas) patvirtinta tvarka, kurioje nustatyta kokios įstaigos vykdo suėmimą, koks yra skyrimo į jas kriterijus (priklauso nuo to, kokie teismai skyrė suėmimą), tai nustatyta 1.1 punkte, o 1.2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus arba jo pavaduotojo nurodymu asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, gali būti laikomi suėmimą vykdančiose įstaigose neatsižvelgiant į pirmiau (p. 1.1.1 - 1.1.4) nustatytą reglamentavimą. Tačiau ?sakymo 1.1.2 punkte nustatyta, kad suėmimą vykdanti įstaiga asmenims, kuriems suėmimą skyrė Kauno apskrityje esantys teismai, yra Kauno Tl.
Nagrinėjamu atveju perkėlimas buvo vykdomas vadovaujantis minėto įsakymo 1.3 punktu, kuris nustato, kad esant tam tikroms sąlygoms (jos šiame punkte išvardintos) asmuo gali būti perkeltas į kitą suėmimą vykdančią įstaigą. Kaip aptarta pirmiau, vertinant kokiais dokumentais vadovavosi Kalėjimų departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, galima daryti išvadą, kad iš esmės Kauno TI ėmėsi perkelti pareiškėją turėdamas beveik visus reikiamus dokumentus, išskyrus suderinimą su Lukiškių TI-K. Kauno TI pagal minėto įsakymo 1.3 p. apie perkėlimą turėjo informuoti Kalėjimų departamentą, ką ir padarė 2013 m. gruodžio 30 d. raštu, tačiau tuo pačiu raštu informavo ir Lukiškių TI-K, nors su Lukiškių TI-K šis klausimas turėjo būti suderintas. Informavimas, kai jau kitą dieną vyksta asmens perkėlimas, nėra suderinimas. Taip pat nei viename Kauno TI dokumente nėra pagrindimo dėl laikomų asmenų skaičiaus viršijimo, yra tik remiamasi įsakymo 1.3 punktu. Todėl, sprendžiant iš pateiktų dokumentų, Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundus, neįvertino esamo suimtųjų skaičiaus Kauno TI ir suimtų asmenų skaičiaus Lukiškių TI-K, t.y. neįvertino, ar pagrįstai vykdomas asmens perkėlimas dėl negalėjimo užtikrinti kokiais nors teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas, nors įsakymo 2 p. įpareigoja Kalėjimų departamentą kontroliuoti šio įsakymo vykdymą. Tuo tarpu laikomų asmenų skaičius abiejuose tardymo izoliatoriuose turi įtakos ir tinkamų laikymo sąlygų užtikrinime, o tomis sąlygomis Lukiškių TI-K pareiškėjas taip pat skundėsi Kalėjimų departamentui.
Dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, Kalėjimų departamento skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad nėra duomenų, jog pareigūnai su suimtaisiais bendrauja netinkamai. Toliau paaiškina, kad atsiradus problemoms dėl netinkamų laikymo sąlygų ar žmogaus teisių pažeidimo, pareiškėjui siūloma kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją. įvertinus pareiškėjo skundų Kalėjimų departamentui turinį, teismas sutinka su Kalėjimų departamento sprendimu šioje dalyje, nes iš tiesų pareiškėjo skunduose nebuvo nurodyta jokių konkrečių faktų, išskyrus ankstesnes bylas tarp jo ir Lukiškių TI-K, dėl laikymo sąlygų, kurie patvirtintų, kad Lukiškių TI-K daromas jam psichologinis spaudimas, pareigūnai jam grasina dėl esamų bylų, kada ir kaip tas vyko, kokie konkretūs pareigūnai atliko tokius veiksmus ir pan. Kita vertus, pareiškėjas skunduose nurodė konkrečius nusiskundimus - kad jis laikomas su rūkančiais, prašė perkelti į nerūkančių kameras, tačiau to prašymo administracija netenkino, kad buvo kitos nežmoniškos laikymo sąlygos. Šios aplinkybės Kalėjimų departamento nebuvo ištirtos ir dėl jų nepasisakyta, tačiau netinkamos laikymo sąlygos gali būti skundžiamos teismui tiesiogiai ir jos neprivalo būti skundžiamos Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas šias laikymo sąlygas Lukiškių TI-K skundžia tiesiogiai teismui, dėl to jos teismo bus įvertintos. Tačiau tų faktinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas, jo nuomone, negali būti perkeltas į Lukiškių TI-K, kurios rodytų Lukiškių TI-K pareigūnų šališką ir neigiamą požiūrį į pareiškėją, pareiškėjas nenurodė, todėl atsakovas negalėjo dėl jų konkrečiai pasisakyti. Pareiškėjo keliamos bylos dėl laikymo sąlygų, dėl skiriamų nuobaudų, Lukiškių TI-K negali būti akivaizdžia priežastimi, dėl kurios pareiškėjui būtų keršijama. Pareiškėjas konkrečių faktų, kad vyksta toks jo psichologinis persekiojimas, grasinimai, nenurodė.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad Kalėjimų departamento 2014 m. vasario 6 d. raštas Nr. 2S-746 Dėl prašymo nagrinėjimo dalyje dėl Kauno TI administracijos sprendimo perkelti R. R. į Lukiškių TI-K yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendžiant pareiškėjo perkėlimo teisėtumo klausimą nebuvo įvertintos visos įsakymo 1.3 punkte nurodytos sąlygos, reikalingos tokiam sprendimui priimti. Pareiškėjo R. R. 2014 m. sausio 7 d. ir 9 d. skundai dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktorės 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 49-575 teisėtumo ir pagrįstumo turi būti išnagrinėti iš naujo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Patikslintame skunde reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, kurias pareiškėjas nurodo tiek skunde, tiek patikslintuose skunduose. Pareiškėjas nenurodo, kad netinkamos laikymo sąlygos pasireiškė ploto trūkumu, ar higienos normų pažeidimu kamerose ar kitose patalpose. Nurodo tik jo pernelyg dažną perkėlimą iš vienos kameros j kitą ir netinkamą pareigūnų elgesį su pareiškėju. Lukiškių TI-K atsiliepimuose nurodo, kad perkėlimai vyko siekiant užtikrinti pareiškėjui tinkamas laikymo sąlygas. Pagal pateiktus duomenis pareiškėjas 2011 - 2013 m. buvo kilnojamas tarp Kauno TI, Lukiškių TI-K, Kauno areštinės, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, tai vyko dėl įstaigų perpildymo, dėl baudžiamosios bylos eigos, dėl pareiškėjo sveikatos būklės. Pasak Lukiškių TI-K šie perkėlimai vyko turint reikiamus leidimus, kitus dokumentus, pareiškėjas kitų perkėlimų nei nagrinėjamas šioje byloje neginčijo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad kiti perkėlimai buvo neteisėti. Suprantama, kad taip dažnai kilnojant pareiškėją iš vienos įstaigos į kitą, keitėsi ir jo laikymo Lukiškių TI-K kameros, nes tardymo izoliatorius neturi pareigos laikyti tuščią išvykusio asmens vietą iki jis sugrįš. Todėl buvo keičiamos kameros. Nustatyta, kad pareiškėjas 2011- 06-22 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 107, 2011-06-23 perkeltas į kamerą Nr. 273; 2011-06-28 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2012-01-31 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K, patalpintas į kamerą 122, vėliau į 258; 2012-05- 25 perkeltas į kamerą Nr. 255; 2012-06-14 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (LAVL); 2012-06- 20 atvyko iš LAVL ir patalpintas į kamerą Nr. 123, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 257, 2012-07-31 perkeltas į kamerą Nr. 255; 2012-08-09 išvyko į LAVL; 2012-08-30 atvyko iš LAVL, patalpintas į kamerą Nr. 111, 2012-08-31 - perkeltas į kamerą Nr. 254; 2012-10-09 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2013-03-15 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K, patalpintas į kamerą Nr. 111, 2013-03-18 perkeltas į kamerą Nr. 316; 2013-04-02 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2013-04- 04 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K, patalpintas į kamerą Nr. 114, 2013-04-05 perkeltas į kamerą Nr. 271; 2013-04-10 išvyko į Kauno areštinę; 2013-04-12 atvyko iš Kauno areštinės į Lukiškių TI-K, patalpintas į kamerą Nr. 114, 2013-04-13 perkeltas į kamerą Nr. 258; 2013-04-17 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2013-10-22 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K, patalpintas į kamerą Nr. 107; 2013-10-24 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2013-10-29 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K, patalpintas į kamerą Nr. 106; 2013-11-04 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2013-11-12 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K, patalpintas į kamerą Nr. 107, perkeltas į kamerą Nr. 256, po to vėl į Nr. 107; 2013-11-14 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2013-12-17 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K, patalpintas į kamerą Nr. 111; 2013-12-19 išvykoj Kauno tardymo izoliatorių; 2013-12-31 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K, patalpintas į kamerą Nr. 116, 2014-01-02 Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime perkeltas į kamerą Nr. 254; 2014-01-07 išvyko į LAVL; 2014-01-30 atvyko iš LAVL ir patalpintas į kamerą Nr. 124, 2014-01-31 perkeltas į kamerą Nr. 405; 2014-02-14 perkeltas į kamerą Nr. 317, 2014- 02-28 perkeltas į kamerą Nr. 266; 2014-03-26 perkeltas į kamerą Nr. 317, 2014-05-09 perkeltas į kamerą Nr. 318; 2014-05-14 perkeltas į kamerą Nr. 255; 2014-07-17 išvyko į Marijampolės pataisos namus; 2015-03-12 atvyko iš LAVL į Lukiškių TI-K ir patalpintas į kamerą Nr. 119, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 258; 2015-03-19 išvyko į Marijampolės pataisos namus; 2015-05-21 atvyko ir patalpintas į kamerą Nr. 115, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 271; 2015-05-28 išvyko į Marijampolės pataisos namus; 2015-09-03 atvyko, patalpintas į kamerą Nr. 120, 2015-09-04 perkeltas į kamerą Nr. 258, vėliau - į Nr. 116, 2015-09-05 - į Nr. 378; 2015-09-10 išvyko į Marijampolės pataisos namus; 2015-12-10 atvyko, patalpintas į kamerą Nr. 109, perkeltas į kamerą Nr. 368, 2015-12-11 perkeltas į kamerą Nr. 258, vėliau į Nr. 109, 2015-12-12 perkeltas į kamerą Nr. 292, vėliau - į Nr. 109, 2015-12-14 perkeltas į kamerą Nr. 319; 2015-12-17 išvyko į Marijampolės pataisos namus.
Taigi, daugumoje atvejų kameros buvo keičiamos pareiškėjui išvykus ir grįžus iš kitų įstaigų. Pareiškėjas Lukiškių TI-K laikomas buvo kaip suimtasis, t.y. tardymo izoliatoriuje. Nei SVJ, nei kiti teisės aktai nenustato tardymo izoliatoriams pareigos nekeisti laikomiems asmenims buvimo vietos (kameros). Tačiau tardymo izoliatoriams nustatyta pareiga stebėti ir užtikrinti, kad laikomam asmeniui tektų kameroje ne mažiau kaip 3,6 m. ploto, be to, asmenys gali būti perkeliami ir pagal Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų nurodymus, kai jie įgyvendina nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus. Todėl pareiškėjo perkėlimai iš vienos kameros į kitą Lukiškių TI-K negali būti laikomi neteisėtais veiksmais, pažeidžiančiais kokių nors teisės aktų reikalavimus. Nesant neteisėtų veiksmų, negalimas ir žalos atlyginimas. Dėl perkėlimų pareiškėjo patiriami nepatogumai nėra susiję su kokiais nors neteisėtais pareigūnų veiksmais, todėl tie nepatogumai negali būti žalos atlyginimo pagrindu.
Pareiškėjas skundžiasi ir Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmais, kad jie jam grasina dėl buvusių bylų, tačiau šie pareiškėjo teiginiai visiškai nekonkretūs, nenurodyti jokie konkretūs pareigūnai, kurie su juo netinkamai elgėsi, nenurodyta konkrečiai, kada tokie įvykiai galėjo būti, pareiškėjas tų pareigūnų veiksmų neskundė ir Lukiškių TI-K administracijai. Todėl nėra galimybės patikrinti, ar šie pareiškėjo nusiskundimai yra pagrįsti realiai buvusiais faktais, taip pat nėra galimybės nustatyti, ar, pasak pareiškėjo, neteisėti pareigūnų veiksmai nulėmė pareiškėjo sveikatos būklę, apie kurią duomenys byloje yra (t. I, b.l. 59-203, t. II, b.l. 1-14).
Medicininiai dokumentai ne tik patvirtina, kad pareiškėjas turi sveikatos sutrikimų, bet taip pat patvirtina, kad būnant Lukiškių TI-K pareiškėjui medicinos pagalba buvo teikiama nukreipiant jį į LAVL (tai nurodyta ir skundžiamame Kalėjimų departamento 2014 m. vasario 6 d. rašte), taip pat medicinos pagalba buvo teikiama ir kitose įstaigose. Pats pareiškėjas 2014 m. sausio 7 d. skunde Kalėjimų departamentui nurodė, kad 2014 m. (greičiausiai vasario mėnesį, datos nurodytos neaiškiai), pareiškėjas prašė Lukiškių TI-K administracijos iškviesti jam gydytoją psichiatrą, tačiau buvo nuvežtas tik pas vidaus ligų gydytoją, kur buvo atsisakyta jam teikti psichiatrinę pagalbą, išrašyti reikiamus vaistus. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jo prašymu jis buvo nukreipiamas pas medikus, tačiau suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės nei Kalėjimų departamentas, nei administracinis teismas nevertina.
Pareiškėjas iš dalies reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš to, kad Lukiškių TI-K, nukreipė jį pas gydytoją, kuris nesuteikė pareiškėjui tinkamos asmens sveikatos priežiūros pagalbos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014). Lukiškių TI-K negali atsakyti už tai, kad nukreipus pareiškėją pas gydytoją, jis nesuteikė pareiškėjo norimų gydymo paslaugų. Taip pat Lukiškių TI-K administracija nėra kompetentinga spręsti, pas kokį specialistą mediką reikia nukreipti pareiškėją, todėl pagrįstai nukreipė pareiškėją pirmiausiai pas vidaus ligų gydytoją (taip situaciją aprašo pats pareiškėjas). Pareiškėjui išaiškintina, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o 3 dalyje nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, - per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.
Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, pareiškėjo argumentai susiję su netinkamu jo gydymu, negali būti vertinami administraciniame teisme, kaip viešojo administravimo institucijos (Lukiškių TI- K) neteisėti veiksmai dėl kurių administracinis teismas turėtų pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas.
Dėl pareiškėjo nepatalpinimo į nerūkančių kameras. Pareiškėjas nenurodo, kada ir kokio pareigūno jis prašė netalpinti jo į rūkančių kameras, tik teigia, kad to prašė. Kadangi ši aplinkybė paaiškinta abstrakčiai, nenurodant jokių konkrečių datų, duomenų, kuriuos būtų galimybė patikrinti, nėra duomenų, kad dėl to pareiškėjas būtų teikęs prašymus ar skundus Lukiškių TI-K, nėra pagrindo išvadai, kad neturtinė žala galėjo būti padaryta pareiškėjui patalpinant jį į kameras su rūkančiais asmenimis.
Dėl teisinės literatūros. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K nėra jam reikiamos teisinės literatūros. Tačiau pareiškėjas nenurodo konkrečiai, kada ir kokius prašymus jis teikė, kokios literatūros prašė ir negavo. Todėl ir šios aplinkybės atitikties tikrovei teismas patikrinti negali. Taip pat neatmestina galimybė, kad ne visą teisinę literatūrą turi Lukiškių Tl-K biblioteka ir tai nebūtų laikoma pažeidimu, jeigu kokios nors literatūros įstaiga neturėtų. Pareiškėjui yra teikiama valstybės garantuojama teisine pagalba, kuria pareiškėjas visada gali pasinaudoti ir naudojasi šiuo metu.
Taigi, ginčas yra ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau - CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) administracines bylas A5-665/2005, A525-13 5 5/20 1 0, A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kurios jo manymu, sudaro pagrindą atlyginti jam neturtinę žalą, nėra Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėti veiksmai, nes perkeliant pareiškėją iš vienos kameros į kitą jokie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, taip pat nenustatyta, kad perkeliant pareiškėją iš Kauno TI į Lukiškių Tl-K buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai (pareiškėjo skundai dėl to dar turi būti išnagrinėti iš naujo ikiteismine tvarka). Kitos aplinkybės nepasitvirtino, nes pareiškėjas jų konkrečiai neapibūdino, į gydymo įstaigą ar pas gydytoją Lukiškių TI-K administracija pareiškėją pagal jo prašymus ir kitais atvejais nukreipdavo, o gydytojų veiksmai nėra reguliuojami administracinės teisės normomis. Todėl nenustačius Lukiškių Tl-K neteisėtų veiksmų ir tuo pačiu priežastinio ryšio tarp tokių veiksmų ir pareiškėjo sveikatos būklės, jo dvasinių pergyvenimų, nėra būtinųjų žalos atlyginimo sąlygų ir žala negali būti priteisiama.
Nors iš dalies Kalėjimų departamento skundžiamas 2014 m. vasario 6 d. raštas yra panaikinamas grąžinant pareiškėjo skundus toje dalyje nagrinėti iš naujo, tačiau ir ši aplinkybė nėra žalos atlyginimo pagrindas. Kadangi Kalėjimų departamentas turi iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundus dėl Kauno TI direktorės 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo teisėtumo, nes tokie skundai nagrinėjami privaloma ikiteismine tvarka, tai šioje tarpinėje ginčo nagrinėjimo stadijoje dar nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus. Ikiteisminė skundų nagrinėjimo tvarka yra nustatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje.
Pareiškėjas patikslintame skunde jau nekėlė reikalavimo įpareigoti perkelti jį į Kauno TI arba Šiaulių TI, todėl šie reikalavimai nenagrinėjami.
Dėl teismo išlaidų. Teismo išlaidų atlyginimo prašo Lukiškių TI-K (t. II, b.l. 113), tačiau prašymas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio reikalavimų, todėl pateikus prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, prašymas bus nagrinėjamas. Taip pat prašymai paduoti po teismo posėdžio, bus nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu jie atitiks šio straipsnio reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 -129 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo R. R. skundą tenkinti iš dalies.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 6 d. raštą Nr. 2S-746 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ panaikinti dalyje dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktorės 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 49-575 perkelti R. R. į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.įpareigoti.
Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareiškėjo R. R. 2014 m. sausio 7 d. ir 2014 m. sausio 9 d. skundus dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktorės 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 49-575 teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėti iš naujo.
Kitus pareiškėjo reikalavimus atmesti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba paduodant skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.