Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. lapkričio 5 d. apie 17.30 val., V. N., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės tarpduryje, konflikto metu, tyčia smogė kumščiu vieną kartą L. U. į krūtinę, taip dėl poodinės kraujosruvos krūtinės priekiniame paviršiuje, kairėje pusėje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. U. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. N. kaltu prisipažino. Parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2023 m. lapkričio 5 d., vakare, galėjo būti apie 17.30 val., buvo blaivus, kieme susitiko kaimynę U.. Ji jam kažką pasakė, nepraleido praeiti ir jis ją ranka stipriai stumtelėjo. Su nukentėjusiąja susitaikė, atsiprašė jos, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal L. U. pareiškimą, kad 2023 m. lapkričio 5 d., apie 17:30 val., adresu (duomenys neskelbtini)., atidarius laiptinės duris, prie jos priėjo kaimynas V. N. ir kumščiu sudavė jai vieną kartą į kairės pusės krūtinės sritį, bei ją nustūmė, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo tai padariusį asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 13-23).

Nukentėjusioji L. U. parodė, kad 2023 m. lapkričio 5 d., apie 17:30 val., jai paskambino dukterėčia ir pasakė, kad jos kaimynas V. N. teigia, jog kai atvažiuoja pas ją anūkai, jie visada suserga. Tada ji pro langą pamatė, kad minėtas kaimynas sėdi prie jų daugiabučio namo ant suoliuko. Atidarius laiptinės duris, jai stovint tarpduryje, tarp jos ir kaimyno įvyko žodinis konfliktas dėl anūkų. V. N. priėjo prie jos. Ji suprato, kad pastarasis nori eiti namo, tačiau jis neprašė jo praleisti. Jai nespėjus pasitraukti, V. N. priėjo prie jos ir iš karto smogė kumščiu vieną kartą jai į krūtinę ties kaire puse. Smūgio metu juto fizinį skausmą. Ji nenukrito, kraujas iš niekur nebėgo, tik nuo smūgio nežymiai atsilošė atgal. Sutrikusi po suduoto smūgio, ji pati pirmoji įbėgo į laiptinę, kur lipdama laiptais pasakė V. N., kad kvies policiją. V. N. ėjo paskui ją. Iš karto po įvykio paskambino I. V., kuriai pasakė, kad V. N. jai kumščiu trenkė. Po to, paskambino pagalbos numeriu 112. Įvykio niekas nematė, aplinkui buvo tamsu, laiptinėje apšvietimo nėra. Po įvykio ant krūtinės atsirado mėlynė, į medikus nesikreipė. Su V. N. iki įvykio sutarė nelabai gerai, žodžiu konfliktuodavo, tačiau tai buvo pirmas, kai V. N. prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Dėl įvykio patyrė skausmą, stresą, papildomą rūpestį. Iki šiol V. N. jos neatsiprašė (1 t., b. l. 13-23, 47-50).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini)., kur yra dviejų aukštų namas, nufotografuotas pirmos laiptinės įėjimas (1 t., b. l. 35-40).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad įvykio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji buvo blaivūs (1 t., b. l. 41-42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2353/2023 (02) L. U. konstatuota poodinė kraujosruva krūtinės priekiniame paviršiuje, kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais paveikus krūtinės kairę pusę, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. lapkričio 5 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 67).

Akistatos metu nukentėjusioji L. U. ir įtariamasis V. N. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 76-80).

Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad L. U. pranešė apie tai, kad kaimynas jai davė į krūtinę kumščiu, stūmė, jai skauda krūtinę (1 t., b. l. 81-84).

Pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad pareigūnus prie laiptinės lauko durų pasitinka moteris. Laiptinės lauko durys atsidaro į lauko pusę, į kairę. Moteris pareigūnams pasakoja, kad anūkė susirgo, paskambino dukterėčia, sakė, kad pasak kaimyno, kai pas ją atvažiuoja, tada suserga; pamačiusi kaimyną kieme prie suolo, išėjo su kaimynu apie tai pakalbėti ir kaimynas sudavė, skauda krūtinę, ji stovėjo tarpdury, jis kaip ėjo ir sudavė į krūtinę su „kuloku“, kad nustumt, smarkiai sudavė, skauda. Moteris pasakodama apie įvykį ranka susiima už krūtinės ties kaire puse, skundžiasi skausmu, sako, kad visa dreba ir pasakoja tiesą. Pareigūnui klausiant, ar juto fizinį skausmą, moteris atsako, kad skaudėjo ir dabar skauda. Tikrinamas moters blaivumas. Moteris nurodo, kad kaimynas gyvena priešais jos duris. Pareigūnai nueina pas vyriškį, kuris neigia trenkęs, pasakoja, kad tvarkėsi sode, ji išpuolė ir klausė ar jis sakė, kad pas ją pastoviai važiuoja greitoji, jis patvirtino. Pasak vyriškio, ji buvo užgulusi duris, jis ėjo ir praėjo, stumtelėjo nuo durų (1 t., b. l. 85).

Liudytoja I. V. parodė, kad 2023 m. lapkričio 5 d., vakare, laiko nepamena, bet jau buvo tamsu, pas ją į ūkinį pastatą atėjo pažįstamas V. N. pasikalbėti bendrais reikalais. V. N. jai pasakė, kad buvo atvažiavusi greitoji pagalba, užsimindamas, kad kai pas L. būna anūkė, kelintą kartą atvažiuoja greitoji. V. išėjus, ji iš karto paskambino tetai L. U. ir pasiteiravo kas įvyko. Teta L. nurodė, kad anūkei pasidarė blogai su skrandžiu, taip pat nurodė, kad išeis ir V. paklaus, dėl kokios priežasties jis taip sako. Praėjus apie 20 min. nuo jų su L. pokalbio, pastaroji jai paskambino ir pasakė, kad kalbėjosi su V., kuris ją prie durų stipriai ranka pastūmė į krūtinę ir dabar jai labai skauda. Teta daugiau nieko išsamiau apie įvykio aplinkybes nepasakojo. Tetai pasakojant apie įvykį, iš balso jautė, kad ji pasimetusi ir susinervinusi. Nei tą pačią dieną, nei kitą dieną su teta nebuvo susitikusi, nežino ar po suduoto smūgio pas tetą buvo kokių nors išorinių sužalojimų. Tiek jos teta L. U., tiek V. N. yra tvarkingi, save prisižiūrintys, su abiem sutaria gerai (1 t., b. l. 91-94).

Liudytojų mačiusių įvykį ir galinčių suteikti tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta (1 t., b. l. 97-98).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma yra įrodyta, kad V. N., 2023 m. lapkričio 5 d. apie 17.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., laiptinės tarpduryje, konflikto metu, tyčia smogė kumščiu vieną kartą L. U. į krūtinę, taip dėl poodinės kraujosruvos krūtinės priekiniame paviršiuje, kairėje pusėje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. U. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto panaudojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi, šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, teisme išsamiai ištirti įrodymai, jų visuma neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog V. N. kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku iš tiesų vieną kartą sudavė nukentėjusiajai L. U. į krūtinę, ir dėl to nežymiai sutrikdė jos sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą. Šią aplinkybę patvirtina iš esmės nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kurie logiškai ir nuosekliai susiję su byloje surinktais kitais įrodymais, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes, analogiškai viską nurodė ir kviesdama pagalbą bendruoju pagalbos telefonu bei į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis jai kumščiu sudavė į krūtinę, nustumdamas ją nuo durų, dėl ko jai skaudėjo. Liudytoja I. V. patvirtino, kad nukentėjusioji jai skambino iškart po patirto smurto ir nurodė, kad kaltinamasis stipriai pastūmė ją į krūtinę ir dėl to jai labai skauda. Skambučio bendrajam pagalbos centrui turinys taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą tiek dėl kilusio žodinio konflikto turinio, tiek ir dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų jos atžvilgiu, t. y. kumščiu suduoto smūgio į krūtinę, dėl kurio jai buvo sukeltas skausmas. Iš pareigūno kūno kameros įrašo matyti, kad analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, tvirtino, kad dėl suduoto smūgio į krūtinę jai skauda, kas akivaizdžiai matėsi iš jos elgesio, rankos laikymo ties skaudama vieta. Specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuota poodinė kraujosruva krūtinės priekiniame paviršiuje, kairėje pusėje, kuri galimai padaryta kaltinime nurodytu laiku, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, ir toks sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų, kilus mažareikšmiam žodiniam konfliktui. Kaltinamasis suduodamas smūgį nukentėjusiajai į krūtinę veikė tiesiogine tyčia, suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo suduotas smūgis sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą bei gali ją sužaloti, ir to siekė. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo ir nežymiai sužalotos sveikatos, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – smurtaudamas kaltinamasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Jis neteistas (teistumas išnykęs) (1 t., b. l. 129-135), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 143), nedirba (1 t., b. l. 145-147), neįgalus (nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis; 1 t., b. l. 125-126), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 148), dėl psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų neregistruotas (1 t., b. l. 139). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, kad kritiškai ją vertina, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, nukentėjusioji nurodė, jog pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusioji atleido kaltinamajam ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 straipsnio taikymui, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Todėl sutinkamai su BK 38 straipsniu kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 119-122), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškinio nukentėjusioji nepareiškė (1 t., b. l. 62).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenos su vaizdo, garso įrašais, saugomos byloje (1 t., b. l. 84-88), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

V. N., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenas su vaizdo, garso įrašais, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti V. N.: kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.