Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams R. G., S. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis VšĮ „M. M. S. C.“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį;

JURIDINIS ASMUO VIEŠOJI ĮSTAIGA „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), neteistas, direktorius M. M., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

M. M., būdamas VšĮ „M. M. S. C.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną“, ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2017-02-28 Tauragės mieste netvarkė ir neorganizavo VšĮ „M. M. S. C.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir tokiu būdu tyčia apgaulingai tvarkė VšĮ „M. M. S. C.“ buhalterinę apskaitą, t. y.: laikotarpiu nuo 2011-03-24 iki 2015-12-08 205 kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir kasos knygoje neužregistravo iš viso 41 081,15 Eur piniginių lėšų išmokėjimo iš kasos ir piniginių lėšų sumokėjimo tiekėjams už pirktas paslaugas ir prekes, piniginių lėšų išmokėjimo „Western Union“ perlaidomis, grynųjų pinigų įmokėjimo į AB SEB banko sąskaitą; laikotarpiu nuo 2015-05-23 iki 2016-01-13 3 atvejais kasos pajamų orderiais nepagrindė ir kasos knygoje neužregistravo iš viso 2 310,97 Eur gavimo „Western Union“ perlaidomis; laikotarpiu nuo 2012-04-16 iki 2015-12-08 14 atvejų apskaitos registruose pirkimo žurnaluose neužregistravo pirkimų iš viso už 2 407,53 Eur; laikotarpiu nuo 2015-01-09 iki 2015-07-09 13 atvejų apskaitos AB SEB banko sąskaitos registre neužregistravo 5 375,00 Eur grynųjų pinigų įnešimo; laikotarpiu nuo 2010-04-02 iki 2017-02-28 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 103 591,47 Eur iš AB SEB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, Nr. (duomenys neskelbtini) Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) USD išgrynintų piniginių lėšų panaudojimo.

Tokiu būdu dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2017-02-28 negalima iš dalies nustatyti VšĮ „M. M. S. C.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

M. M. apgaule VšĮ „M. M. S. C.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės:

M. M., būdamas VšĮ „M. M. S. C.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą sukčiauti pelno mokesčio srityje, žinodamas, kad pagal Pelno mokesčio įstatymą privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pelno mokestį, turėdamas tikslą nuslėpti VšĮ „M. M. S. C.“ vykdomą veiklą, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2017-02-28 mokesčių administratoriui tyčia neteikė metinių pelno mokesčio deklaracijų, taip pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“; 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 51 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra“, 53 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „pelno mokestis mokamas pagal metines pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos“ (galiojo nuo 2009-12-28 iki 2013-07-12), „pelno mokestis mokamas pagal metines pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“ (galiojo nuo 2013-07-13 iki 2016-12-31), „pelno mokestis mokamas pagal metines pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“ (galioja nuo 2017-01-01), laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 3 atvejais metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204N) Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė duomenų apie turtą ir pajamas, tai yra neparodė 2010–2012 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose iš viso 266 968 Eur (921 787 Lt) apmokestinamųjų sandorių (pelno mokesčio deklaracijų 31 eilutėje), 266 968 Eur 15 proc. mokėtino pelno mokesčio (pelno mokesčių deklaracijų 30, 39, 43 eilutėse) ir į Valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 40 045 Eur pelno mokesčio, iš jo 2010 m. – 13 492 Eur, 2011 m. – 757 Eur, 2012 m. – 25 796 Eur, dėl to M. M. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2017-02-28 apgaule išvengė VšĮ „M. M. S. C.“ didelės vertės turtinės prievolės – apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą 40 045 Eur pelno mokesčio.

M. M. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą:

M. M., būdamas VšĮ „M. M. S. C.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu būdamas atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį VšĮ „M. M. S. C.“ turtą, laikotarpiu nuo 2010-04-02 iki 2017-02-28 iš VšĮ „M. M. S. C.“ priklausančių AB SEB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, Nr. (duomenys neskelbtini) Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) USD išgrynino pinigines lėšas, iš viso 142 361,65 Eur, iš kurių 23 591,47 Eur neįnešė į kasą, neįtraukė į apskaitą ir šių lėšų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, taip pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės 23 591,47 Eur vertės svetimą, VšĮ „M. M. S. C.“ priklausantį, turtą.

Juridinis asmuo viešoji įstaiga „M. M. S. C.“ apgaule savo naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės:

juridinis asmuo VšĮ „M. M. S. C.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus M. M., kuris vadovaudamas VšĮ „M. M. S. C.“ turėjo teisę priimti sprendimus VšĮ „M. M. S. C.“ vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, turėdamas tikslą sukčiauti pelno mokesčio srityje, žinodamas, kad pagal Pelno mokesčio įstatymą privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pelno mokestį, turėdamas tikslą nuslėpti VšĮ „M. M. S. C.“ vykdomą veiklą, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2017-02-28 mokesčių administratoriui tyčia neteikė metinių pelno mokesčio deklaracijų, taip pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais.“; 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 51 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra“, 53 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „pelno mokestis mokamas pagal metines pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos“ (galiojo nuo 2009-12-28 iki 2013-07-12), „pelno mokestis mokamas pagal metines pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“ (galiojo nuo 2013-07-13 iki 2016-12-31), „pelno mokestis mokamas pagal metines pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“ (galioja nuo 2017-01-01), laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 3 atvejais metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204N) Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė duomenų apie turtą ir pajamas, tai yra neparodė 2010–2012 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose iš viso 266 968 Eur (921 787 Lt) apmokestinamųjų sandorių (pelno mokesčio deklaracijų 31 eilutėje), 266 968 Eur 15 proc. mokėtino pelno mokesčio (pelno mokesčių deklaracijų 30, 39, 43 eilutėse) ir į Valstybės biudžetą nesumokėjo pelno mokesčio, iš viso 40 045 Eur, iš jo 2010 m. – 13 492 Eur, 2011 m. – 757 Eur, 2012 m. – 25 796 Eur, dėl to M. M. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2017-02-28 apgaule išvengė VšĮ „M. M. S. C.“ didelės vertės turtinės prievolės – apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą 40 045 Eur pelno mokesčio.

Juridinis asmuo viešoji įstaiga „M. M. S. C.“ apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

juridinis asmuo VšĮ „M. M. S. C.“, atstovaujamas direktoriaus M. M., kuris vadovaudamas VšĮ „M. M. S. C.“ turėjo teisę priimti sprendimus VšĮ „M. M. S. C.“ vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, buvo VšĮ „M. M. S. C.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, buvo atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną“, ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2017-02-28 Tauragės mieste netvarkė, nevedė ir neorganizavo VšĮ „M. M. S. C.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir tokiu būdu tyčia apgaulingai tvarkė VšĮ „M. M. S. C.“ buhalterinę apskaitą, t. y.: laikotarpiu nuo 2011-03-24 iki 2015-12-08 205 kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir kasos knygoje neužregistravo iš viso 41 081,15 Eur piniginių lėšų išmokėjimo iš kasos ir piniginių lėšų sumokėjimo tiekėjams už pirktas paslaugas ir prekes, piniginių lėšų išmokėjimo „Western Union“ perlaidomis, grynųjų pinigų įmokėjimo į AB SEB banko sąskaitą; laikotarpiu nuo 2015-05-23 iki 2016-01-13 3 atvejais kasos pajamų orderiais nepagrindė ir kasos knygoje neužregistravo iš viso 2 310,97 Eur gavimo „Western Union“ perlaidomis; laikotarpiu nuo 2012-04-16 iki 2015-12-08 14 atvejų apskaitos registruose pirkimo žurnaluose neužregistravo pirkimų iš viso už 2 407,53 Eur; laikotarpiu nuo 2015-01-09 iki 2015-07-09 13 atvejų apskaitos AB SEB banko sąskaitos registre neužregistravo 5 375,00 Eur grynųjų pinigų įnešimo; laikotarpiu nuo 2010-04-02 iki 2017-02-28 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 103 591,47 Eur iš AB SEB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, Nr. (duomenys neskelbtini) Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) USD išgrynintų piniginių lėšų panaudojimo.

Tokiu būdu dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2017-02-28 negalima iš dalies nustatyti VšĮ „M. M. S. C.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Teisiamojo posėdžio metu juridinio asmens VšĮ „M. M. S. C.“ atstovė advokatė atsisakė duoti paaiškinimus apie juridinio asmens VšĮ „M. M. S. C.“ galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. kaltu padaręs nusikalstamas veikas neprisipažino ir paaiškino apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, kad jo aplaidumas buvo tai, kad neužtikrino buhalterinės apskaitos VšĮ „M. M. S. C.“ tvarkymo. Neužtikrino buhalterinės apskaitos tvarkymo pirmiausiai dėl to, kad buvo kvailas pasitikėdamas žmogumi, kuris turėjo tai daryti. Buvo sutarta žodžiu 2010 metais su buhaltere N. P.. Realiai buhalterės nebuvo oficialiai įdarbinęs. Kaip įmonės direktorius suprato, kad įmonei reikalingas buhalteris. Norėjo sudaryti darbo sutartį, bet vis būdavo išvykęs ir jos nesudarė. Visa informacija, kiekviena sutartis buvo perduodama N. P. elektroniniu paštu. Buvo bendraujama telefonu. N. P. jį tikino, kad viskas daroma, jis pasitikėjo, nekontroliavo. Antra priežastis buvo ta, kad viso to tyrimo metu buvo daug informacijos, buvo labai užimtas ir praktiškai Lietuvoje nebūdavo, o dirbo praktiškai vienas. Buvo nuolatinės kelionės. Per metus apie 200 dienų praleisdavo kelionėse užsienyje. Tai rodo ir pasų keitimas, kiek jų buvo pakeista per tuos 7 metus. Pripažįsta, kad du kartus buvo kviestas į VMI, kur rašė paaiškinimą ir buvo baustas už tai, kad laiku nepateikė deklaracijos. Ir dėl buhalterio nebuvimo buvo baustas. Kai VMI nubaudė, ir toliau bendravo su ta pačia buhaltere ir sakė, kad reikia dokumentus sutvarkyti. Atlyginimo buhalterei nemokėjo, nes reikėjo pasirašyti sutartį, o be sutarties nebuvo galimybės jai mokėti. Jo 2011 m. buvo pasirašyta sutartis su Kijevo futbolo klubu „(duomenys neskelbtini)“. Buvo susitarimas mokėti už kiekvieną atliktą darbą. Turėjo 8 mėnesius kovoti, kad Kijevo futbolo klubas „(duomenys neskelbtini)“ tą sutartį įvykdytų. Praėjo visas teismų instancijas, viską, kas tik buvo įmanoma, kas susiję su Sporto įstatymu ir santykiais su Futbolo federacija. Tai truko 8 mėnesius, kol ta suma buvo pervesta iš futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“, todėl ir nebuvo galimybės buhalterei sumokėti, nes nebuvo iš ko. Kai pirmą kartą buvo iškviestas į VMI ir nubaustas, tada pradėjo buhalterę spausti. Tik tada visi dokumentai, segtuvai atsirado pas jį. Buhalterė pasakė, kur dokumentai yra. Kai pamatė, kad niekas nesutvarkyta, buvo tragedija. Kreipėsi į dvi įmones dėl buhalterijos tvarkymo ir gavo neigiamą atsakymą. Neatėjo į galvą ieškoti trečios ar dešimtos įmonės, kuri sutiktų sutvarkyti įmonės buhalterinius dokumentus. Suprato, kad įmonei reikalingas buhalteris. Žino, kad deklaracijas pasirašo įmonės vadovas. Neužtikrino kaip vadovas buhalterijos tvarkymo, tą kaltinimą pripažįsta. Bet tikrai nebuvo taip, kad tai buvo daroma specialiai, vengiant pelno mokesčio.

Pasamdė bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Perdavė jai pelno deklaracijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkė buhalteriją pagal tai, ką jis galėjo pateikti ir kas buvo įvesta dokumentuose. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sutartis ir tuos dokumentus, kuriuos turėjo, kas buvo išlikę pas jį Tauragėje, Baltarusijoje ir Maskvoje. Kiti buhalteriniai dokumentai buvo paimti policijos pareigūnų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matė tik tai, kas buvo atsiųsta iš bankų, įplaukas, išėmimus, lėktuvo bilietus, ką buvo galima atsekti. Kitų dokumentų, 7 segtuvų, esančių policijoje, „(duomenys neskelbtini)“ nematė. Mano, kad būtų nerealu bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ teisingai sutvarkyti apskaitą iš to, ką ji turėjo ir matė. Buhalterinė apskaita dar tikslinama. Mano, kad kažkokie skaičiai dar turi skirtis. Tai suprato viso šio tyrimo metu.

2010 m. buvo pasirašyta sutartis tarp MSC ir Grozno futbolo klubo „Terek“. Tuo metu ten su automatais sėdėjo susitikime. Jei būtų norėjęs kažką nuslėpti ar pasisavinti, būtų galėjęs tuos pinigus Grozne gauti į rankas ir važiuoti. Bet negali rizikuoti savo ir savo šeimos gerove, kad nebūtų problemų. Pasirašyti sutarties Rusijoje tiesiogiai neįmanoma. Rusijoje tam visą laiką yra tarpininkai, be kurių jokia sutartis nebus pasirašyta. Todėl iš tų 500 000, kas buvo gauta į MSC sąskaitą, pagal sutartį A. G. buvo pervesta 226 000, vėliau buvo pervesta F. M. (M.). Nė vienos sutarties nei Rusijoje, nei Ukrainoje nebus įmanoma pasirašyti be tarpininko.

2013–2014 m. prasidėjo problema su Žemutinio Naugardo (Nižnij Novgorodo) futbolu klubu „Volga“. Visas dėmesys buvo skirtas šitam futbolo klubui, nes buvo informacijos, kad jie nemokės nei futbolininkui MSC atstovui L., nei MSC, vėlins mokėjimo datą ir po to paskelbs bankrotą. Todėl visas dėmesys tiek tada, tiek dabar yra skiriamas išsaugoti situacijai. Pavyko tai padaryti, vyksta teisminiai procesai, lapkričio 20 d. bus paskutinis teismas.

Su futbolininku L. d. S. pirmiausiai buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, po to jam buvo pasiūlyta pereiti iš Rusijos klubo į Kijevo futbolo klubą „(duomenys neskelbtini)“. Pagal susitarimą pinigus L. d. S. išmokėjo per 3 metus. Buvo mokama dalimis: ir po 5 000 eurų, ir po 10 000 Eur. Kadangi skraidė iš Lietuvos į Ukrainą, o per sieną galima vežti tik 10 000 eurų, tai ir buvo mokama dalimis, kada L. d. S. reikėdavo pinigų. Paimdavo pinigų, namuose būdavo kaupiama pinigų suma ir, kai skrisdavo į Ukrainą, veždavo pinigus L. d. S. dalimis išmokėti. Kai visa suma buvo išmokėta, L. d. S. buvo rusų kalba perskaityta sutartis, ką jis turi pasirašyti, už ką buvo išmokėta ir kaip išmokėta, kad visiškai išmokėta. Sutartis buvo surašyta rusų kalba, L. d. S. buvo perskaityta, nes, kaip jis pats minėjo, gali rusiškai skaityti, bet sunkiai. Santykiai buvo paremti abipusiu pasitikėjimu. Išmokėdamas L. d. S. pinigų sumą dalimis, tas sumas tik sau rašėsi. L. d. S. niekur nepasirašinėjo gaudamas pinigus dalimis. Tie jo pasižymėjimai galėjo būti tuose dokumentuose, tuose policijos paimtose segtuvuose, kadangi viską rinko ir segė į segtuvus. Nėra nė vieno dokumento, kuris būtų kažkur kitur padėtas. L. d. S. pasirašė tik tada, kai jau visa suma jam buvo sumokėta. Jis pasirašė tą dokumentą, kuris teisme buvo cituojamas. Dokumentai ir sutartys, kurios yra sudarytos, gali atspindėti įmonės išmokėtus pinigus. Kad reikia dar kažkokio kito dokumento, nežinojo, tam trūko teisinių ir finansinės apskaitos žinių. Galvojo, kad sutarčių, kurios yra sudarytos tarp žaidėjų, tarp partnerių dėl išmokėjimo iš VšĮ „M. M. S. C.“ sąskaitų, pakanka įrodyti, kad pinigai nebuvo pasisavinti ir panaudoti asmeniniams tikslams. Jokio turto asmeniškai neįsigijo ir tikrai nebandė nieko nuslėpti ar padaryti žalą VšĮ „M. M. S. C.“. Visi paimti grynieji pinigai (apie 23 000 Eur suma) buvo išleisti komandiruotėms. Buvo padedama klientams, futbolininkams, kurie kreipdavosi, sakydami, kad jie neturi už ką valgyti, nes klubas nemoka atlyginimo. Viskas buvo pervedama per „Western Union“, nes dirbo su Brazilijos piliečiais, buvo tik du klientai lietuviai.

Specialistė vertino ne visus dokumentus, kuriuos ji matė. Ji nevertino bilietų. Tuo metu (net ir šiandien) Brazilijoje, Ukrainoje, Rusijoje neįmanoma atsiskaityti banko kortelėmis. Nuo 2010 iki 2015 m. Rusijoje ir Ukrainoje iš viso kortelių dar nebuvo. Pinigus išleido komandiruotėms, viešbučiams. Jis buhalterei pristatė dokumentus, kad bilietai buvo perkami ne tik iš „Avia LT“, tai buvo ir Turkijos avialinijos. Ne vien „Baltic Clipper“ aptarnavo, aptarnavo ir „Aeroflot“, Turkijos avialinijos. Viskas yra sumokėta pavedimais ir grynaisiais pinigais. Brazilijoje skraidydamas iš vieno miesto į kitą, perskrisdamas į Peru, Kolumbiją ar kitur jis mokėdavo grynaisiais pinigais. Ir tuose segtuvuose yra visi duomenys.

Dėl 2010–2012 m. pelno mokesčio deklaracijų paaiškino, kad specialistė matė tik tai, kad jis gavo pinigus, bet specialistė neįvertino, kad gauti pinigai pagal sutartis buvo išmokėti: 226 839,66 JAV dolerio pagal sutartį G. ir „Holton Investment“, 150 000 JAV dolerių F. M. pagal tą pačią sutartį. Kaip galima matyti, įmonė tik gavo pinigus, bet kad įmonė pagal sutartis turėjo sumokėti tarpininkams, specialistė to neskaičiavo. Niekada VšĮ „M. M. S. C.“ neturėjo 600 000, kaip deklaruota, pinigų. Pinigų išmokėjimą patvirtina sutartys. Tarp šitų žmonių ir jo yra sutartys. To pakanka buhalteriškai patvirtinti mokėjimus ir priskirti sąnaudoms, nes yra sutartys, pagal kurias MSC nebūtų iš viso gavusi jokio pavedimo iš futbolo klubo „Terek“. Jei nebūtų turėjęs sutarčių ir nebūtų įsipareigojęs jiems dėl žaidėjo perėjimo į Grozną (sutartys yra tuose pačiuose segtuvuose), nebūtų iš viso sudaręs šitos sutarties. Yra tarpininkai ir yra sutartys. Pagal sutartis turėjo būti atsakingas ir žmonėms sumokėti. Taip viskas ir buvo padaryta.

Iš Kijevo futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ gavo 400 000, iš jų 80 000 išmokėjo L. d. S.. Taip pat buvo tarpininkai, K. S. (S.) sumokėta 35 000. Sumokėta ir bendrovei, kuri tame sandoryje taip pat dalyvavo. Neskaičiavo, kiek liko pinigų, nes per 8 mėnesius labai daug išleido, kad gautų tuos 400 000. 8 mėnesius teko keliauti Vilnius–Kijevas. Tai atspindi dokumentai, bilietai. Paimta net ir 10 000 suma ir tą pačią dieną nupirktas bilietas skrydžiui į Kijevą. Vežė pinigus L. d. S.. Yra duomenys, banko kvitas, kad paimti pinigai, o skrydis už 3 valandų. Specialistė tai tikrai matė.

Liudytojas L. d. S. parodė, kad žaidė futbolą Rusijoje 8 metus. 2011 m. futbolo agentūra „M. M. S. C.“ susitarė, kad pereitų iš futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ į Kijevo futbolo klubą „(duomenys neskelbtini)“. Pereiti buvo geros sąlygos. Turėjo dar 3–4 variantus Brazilijoje, Ukrainoje. Bet sutartį norėjo pasirašyti su M. M., nes pasiūlė 80 000 Eur už trejus metus. „M. M. S. C.“ agentūra tuos pinigus išmokėjo ne iš karto, o dalimis. Turėjo problemą futbolo klube „(duomenys neskelbtini)“ dėl atlyginimo mokėjimo. M. M., „M. M. S. C.“ agentūra mokėjo jam pinigus. Mokėjo grynaisiais. Paskutinę sumą gavo 2014 m. gruodžio 1 d. Jo nedomino, kiek pinigų gavo agentūra už jo perėjimą, bet žino, kad 400 000, o jam turėjo išmokėti 20 proc. nuo tos sumos. Jis 2014-12-01 patvirtino savo parašu, kad gavo visus pinigus. Kai mokėdavo pinigus dalimis, kiekvieną kartą nepasirašydavo, kad gavo tuos pinigus.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. kovo 20 d. Specialisto išvada Nr. 04/12-2-8-2988 „Dėl VšĮ ,,M. M. S. C.“ įmonės ūkinės finansinės veiklos“ nustatyta, kad VšĮ „M. M. S. C.“ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2017-02-28 grynųjų piniginių lėšų įnešimo į kasą nepagrindė kasos pajamų orderiais, išmokėdama grynaisiais pinigines lėšas, iš kasos nesurašė kasos išlaidų orderių, kasos pajamų ir išlaidų orderių neregistravo kasos knygoje, išmokėtų grynųjų piniginių lėšų iš banko sąskaitų neregistravo kasoje, atskaitingų asmenų apskaitos registruose, neregistravo ūkinių finansinių operacijų trumpalaikio ir ilgalaikio turto, kapitalo, įsipareigojimų, pajamų, sąnaudų apskaitos registruose.

VšĮ „M. M. S. C.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 str. 4 d. nuostatų, kuriose nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėn.“, 16 str. 1 d. nuostatų, kur nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto nuostatų, kuriuose nurodoma, kad ,,visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, t. y. laikotarpiu nuo 2015-01-09 iki 2015-07-09 16 atvejų buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo iš viso 17 575 Eur piniginių įplaukų į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Eur gavimo; laikotarpiu nuo 2015-02-06 iki 2015-07-08 3 atvejais neužregistravo buhalterinės apskaitos AB SEB banko sąskaitos registruose 760 Eur išmokėjimo V. I.-P.; laikotarpiu nuo 2015-01-22 iki 2015-05-21 9 atvejais apskaitos registre banko sąskaitoje neužregistravo piniginių lėšų išgryninimo, iš viso 7 804,26 Eur; laikotarpiu 2010-04-02 iki 2015-05-21 136 atvejais kasos knygoje neužregistravo 150 165,91 Eur piniginių lėšų gavimo į kasą ir tuo sumažino dokumentinį kasos likutį; laikotarpiu nuo 2015-05-23 iki 2016-01-13 3 atvejais atskaitingų asmenų sąskaitose, kasos knygoje neužregistravo iš viso 2 310,97 Eur gavimo „Western Union“ perlaidomis; laikotarpiu nuo 2012-04-16 iki 2015-12-08 14 atvejų apskaitos registruose pirkimo žurnaluose neužregistravo iš viso 2 407,53 Eur pirkimų; laikotarpiu nuo 2015-01-09 iki 2015-07-09 13 atvejų neužregistravo apskaitos registre banko sąskaitoje sumos padidėjimo, iš viso už 5 375,00 Eur, dėl grynųjų piniginių lėšų įnešimo į AB SEB banko sąskaitą; laikotarpiu nuo 2011-03-24 iki 2015-12-08 205 (120 + 14 + 26 + 45) atvejais atskaitingų asmenų sąskaitose, kasos knygoje neužregistravo iš viso 41 081,15 Eur (13 775,32 + 2 407,53 + 12865,06 + 12 033,24) piniginių lėšų sumokėjimo tiekėjams už pirktas paslaugas ir prekes, piniginių lėšų išmokėjimo „Western Union“ perlaidomis, grynųjų pinigų įmokėjimo į AB SEB banko sąskaitą.

VšĮ „M. M. S. C.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 4 d. nuostatų, kuriose nurodoma, kad ,,apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną“, ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose nurodoma, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, t. y. laikotarpiu nuo 2015-01-09 iki 2015-07-09 16 atvejų buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo iš viso 17 575,00 Eur piniginių įplaukų į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Eur gavimo.

VšĮ „M. M. S. C.“ nesilaikė 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 d. nuostatų, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos“, 16 str. 1 d. nuostatų, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, t. y. laikotarpiu nuo 2015-02-06 iki 2015-07-08 3 atvejais neužregistravo buhalterinės apskaitos registruose 760 Eur (200 + 500 + 60) išmokėjimo L. M..

VšĮ „M. M. S. C.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatų, kuriose nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatų, kur nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p. nuostatų, kuriose nurodoma, kad ,,pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, t. y. laikotarpiu nuo 2010-04-02 iki 2015-05-21 136 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) grynųjų pinigų įnešimo į kasą, iš viso 150 165,91 Eur.

VšĮ „M. M. S. C.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 4 d. nuostatų, kuriose nurodoma, kad ,,apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną“, ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose nurodoma, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 ,,Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto nuostatų, kuriose nurodoma, kad ,,visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, t. y. 9 atvejais laikotarpiu nuo 2015-01-22 iki 2015-05-21 apskaitos registre banko sąskaitoje neužregistravo piniginių lėšų išgryninimo, iš viso 7 804,26 Eur; VšĮ „M. M. S. C.“ laikotarpiu nuo 2010-04-02 iki 2015-05-21 136 atvejais kasos knygoje neužregistravo 150 165,91 Eur (2010 m. – 26 837,67 Eur, 2011 m. – 1 448,10 Eur, 2012 m. – 5 216,40 Eur, 2013 m. – 96 769,50 Eur, 2014 m. – 12 089,98 Eur, 2015 m. – 7 804,26 Eur) piniginių lėšų gavimo į kasą ir tuo sumažino dokumentinį kasos likutį.

Pagal 2011–2014 m. laikotarpio apskaitos registrus, pirkimo žurnalus bei pirkimo dokumentus nustatyta, kad VšĮ „M. M. S. C.“ laikotarpiu nuo 2012-04-16 iki 2015-02-08 14 atvejų apskaitos registruose neužregistravo išgrynintų pinigų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, iš viso 2 407,53 Eur.

VšĮ „M. M. S. C.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatų, kuriose nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatų, kuriose nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto nuostatų, kuriose nurodyta, kad ,,pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, 4 punkto nuostatų, kuriose nurodyta, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, t. y. laikotarpiu nuo 2011-03-24 iki 2015-12-08 205 (120 + 14 + 26 + 45) atvejais kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 41 081,15 Eur (13 775,32 + 2 407,53 + 12 865,06 + 12 033,24) piniginių lėšų išmokėjimo iš kasos; laikotarpiu nuo 2015-05-23 iki 2016-01-13 3 atvejais kasos pajamų orderiais nepagrindė iš viso 2 310,97 Eur gavimo „Western Union“ perlaidomis.

VšĮ „M. M. S. C.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 4 d. nuostatų, kuriose nurodoma, kad ,,apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną“, ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose nurodoma, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 p. nuostatų, kuriose nurodoma, kad ,,visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, t. y. laikotarpiu nuo 2012-04-16 iki 2015-12-08 14 atvejų apskaitos registruose pirkimo žurnaluose neužregistravo iš viso 2 407,53 Eur pirkimų, laikotarpiu nuo 2011-03-24 iki 2015-12-08 205 (120 + 14 + 26 + 45) atvejais kasos knygoje neužregistravo iš viso 41 081,15 Eur (13 775,32 + 2 407,53 + 12 865,06 + 12 033,24) piniginių lėšų sumokėjimo tiekėjams už pirktas paslaugas ir prekes, piniginių lėšų išmokėjimo „Western Union“ perlaidomis, grynųjų pinigų įmokėjimo į AB SEB banko sąskaitą; laikotarpiu nuo 2015-05-23 iki 2016-01-13 3 atvejais kasos knygoje neužregistravo iš viso 2 310,97 Eur gavimo „Western Union“ perlaidomis, laikotarpiu nuo 2015-01-09 iki 2015-07-09 13 atvejų apskaitos AB SEB banko sąskaitos registre neužregistravo 5 375,00 Eur grynųjų pinigų įnešimo.

VšĮ „M. M. S. C.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatų, kuriose nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatų, kurios nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. laikotarpiu nuo 2010-04-02 iki 2017-02-28 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 103 591,47 Eur (142 361,65 – 38 770,18) iš AB SEB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, Nr. (duomenys neskelbtini) Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) USD išgrynintų piniginių lėšų panaudojimo.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kur VšĮ „M. M. S. C.“ laikotarpiu nuo 2010-04-02 iki 2017-02-28 panaudojo iš viso 103 591,47 Eur (142 361,65 – 38 770,18) pinigines lėšas, išgrynintas iš VšĮ „M. M. S. C.“ AB SEB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, Nr. (duomenys neskelbtini) Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) USD, kurių išėmimą pagrindė banko sąskaitų išrašais.

Pagal VšĮ „M. M. S. C.“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl VšĮ „M. M. S. C.“ padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 12 str. 4 d., 16 str. 1 d. nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2017-02-28 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (3 t., b. l. 8–26).

Specialistė V. U. parodė, kad VšĮ „M. S. C.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo įvertinta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir VšĮ „M. S. C.“ pateikti dokumentai. Šių dokumentų pagrindu buvo surašyta specialisto išvada. Specialisto išvados 1-ame puslapyje yra nurodyta, kokie 2017-10-27 priėmimo–perdavimo aktu Nr. 04121109248 pateikti dokumentai, visi dokumentai išvardyti. Dokumentai buvo teikiami per keletą kartų. Taip pat buvo teikiami 2018-01-08, 2018-02-13 ir 2018-02-26. Pirmame ir antrame puslapyje yra išvardyta, kokie dokumentai buvo pateikti tyrimui, ir jie buvo vertinti. Tai yra 2011–2014 metų pirkimų dokumentai, 2010–2014 m. banko sutartys, išlaidų sutartys, kiti dokumentai, kurie yra nurodyta pirmame ir antrame specialisto išvados puslapyje. Šie dokumentai buvo pateikti tyrimui pagal FNTT priėmimo–perdavimo aktą. Išvadoje 3 puslapyje priešpaskutinėje pastraipoje taip pat paminėta, kad pateikta 2017-05-16 „(duomenys neskelbtini)“ sutartis ir priedas prie šios sutarties yra 2017-05-16 buhalterinių paslaugų teikimo sutarties paslaugų teikimo kainoraštis. Ten nurodyta, kas jų buvo atlikta. Vertino ikiteisminio tyrimo metu pateiktus dokumentus. Išvados 4-ame puslapyje yra pažymėta, kas konkrečiai buvo buhalterių pateikta. Ikiteisminio tyrimo byloje buvo pateiktas 2017-10-09 dokumentų perdavimo aktas, ten pasižymėjo, ką jie perdavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo I. M. perdavė FNTT VšĮ „M. S. C.“ dokumentus: 2010–2012 m banko išrašus, 2013 m. banko išrašus litais, eurais, doleriais, 2014 m. banko išrašus litais, eurais, 2011–2014 m. pirkimus, 2011–2014 m. pirkimų žurnalą, 2010–2014 m. didžiąją knygą litais, eurais, JAV doleriais (USD), Čekijos kronomis (CZK), sutartis.

Iš pirminių dokumentų nustatė, kad VšĮ „M. S. C.“ nepagrindė 41 081 Eur sumos, sumokėtos tiekėjams, piniginių lėšų išmokėjimo per „Western Union“. Tarp dokumentų buvo rasti „Western Union“ dokumentai, ant kurių buvo matyti M. M. ir M. vardai. Šių dokumentų pagrindu buvo galima spręsti, kad grynieji pinigai buvo ne tik išmokami tam tikriems asmenims, bet buvo ir gauti. Išvados 12 psl. antroje pastraipoje pačioje apačioje matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 iki 2014 m., 2015-12-08 14 atvejų pirkimų registro žurnaluose neužregistruota 2 407,53 Eur pirkimų, laikotarpiu nuo 2011-03-24 iki 2015-12-08 205 atvejais kasos knygoje neužregistruota 41 081,15 Eur piniginių lėšų sumokėjimo tiekėjams už pirktas paslaugas ir prekes, piniginių lėšų išmokėjimo „Western Union“ perlaidomis, grynųjų pinigų įmokėjimo į AB SEB banko sąskaitą. Iš pirminių dokumentų, kurių dalis nebuvo užregistruota jokiame registre, galėjo nustatyti piniginių lėšų mokėjimo faktą. Dėl „Western Union“ perlaidų – tai buvo „Western Union“ perlaidų dokumentai, kviteliai. Dėl pirkimų – tai buvo sąskaitos ir čekiai. Dėl įnešimų į banko sąskaitą – tai buvo banko sąskaitų išrašai. Tai buvo tie pirminiai dokumentai, kurių dalis buvo užregistruota, dalis buvo neužregistruota jokiame apskaitos registre. Kalbant apie apskaitą, tai apskaitos, kaip tokios, susistemintos nebuvo pateikta. Iš visų registrų, kurie buvo pateikti, buvo pirkimo registrai, banko transakcijų sąrašai. Tai net ne banko sąskaitos registras. Buvo dviejų tipų registrai, pasinaudojant jais buvo sulyginta su pirminiais dokumentais ir padarytos išvados. Taigi, apskaitos kaip tokios nėra. Tyrimo metu buvo vertinami tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai pagal aktą, kuris matyti išvados 4-ame puslapyje, tiek kratos metu pateikti dokumentai. Šių dokumentų visuma buvo vertinama tyrimo metu ir padarytos išvados. Kalbant apie grynųjų pinigų išgryninimus iš banko sąskaitų, tiek viešosios įstaigos apskaitoje, tiek bet kuriame kitame juridiniame asmenyje, išgryninus pinigus, yra dvi galimybės: arba juos įnešti į kasą, arba atskaitingam asmeniui įnešti į atskaitingo asmens sąskaitą, liaudiškai tariant – į savo kišenę – ir naudoti įmonės veikloje, padengti tam tikras išlaidas. Šito tyrimo metu nebuvo pateikta nė viena atskaitingo asmens avansinė apyskaita ir registras. Todėl, logiškai mąstant, liko tik viena galimybė – įnešti pinigus į kasą, kuri irgi nebuvo pateikta. Nebuvo apskritai jokių atskaitingo asmens registrų. Kaip pats M. M. yra pasisakęs viename savo paaiškinime (išvados 5 psl. viršuje), 2018-02-06 rašte nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jau yra pateikęs reikalavime nurodytus dokumentus už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31, todėl jų pakartotinai neteiks, o prašomų buhalterinės apskaitos dokumentų ir už laikotarpį nuo 2014-12-31 iki 2017-02-28 pateikti neturi galimybės. Ji suprato, kad M. M. tų dokumentų net ir neturi – nei avansinių apyskaitų, nei atskaitingo asmens registrų. 38 770 Eur yra paminėti išvados 11 psl. Tie 38 770 Eur susideda iš: 13 775 Eur, 2 407 Eur, 10 554 Eur ir 12 033 Eur. Visi šitie skaičiai gauti įvertinus pirminius dokumentus, tuos, kurie įrodo piniginių lėšų panaudojimą. Prie šitos pastraipos yra pridėta 31–36 priedai. Juose matyti tyrimui pateikti 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m. pirkimų žurnalai. Jie buvo įvertinti palyginus su pirminiais dokumentais, iš kurių buvo išfiltruoti tie duomenys, kurie pagrindė išgrynintų piniginių lėšų panaudojimą. Tai buvo būtent grynaisiais pinigais pirktos prekės ir paslaugos. Jei buvo matyti kažkoks pirminis dokumentas, sakykime, kasos čekiukas, atsiskaitymas kortele arba atsiskaitymas grynaisiais pinigais ir kad praeina šitas mokėjimas per banką, tai jau šitas dokumentas negali būti patvirtinantis grynųjų pinigų, išgrynintų piniginių lėšų panaudojimą. Taigi, iš šitų pirkimų žurnalų specialistas išsirinko tas ūkines operacijas, kurios pagrindė grynųjų piniginių lėšų panaudojimą. Toliau buvo pateiktos „Western Union“ perlaidos. Jas specialistas vertino kaip grynųjų pinigų išmokėjimą, kuris taip pat pagrindžia grynųjų pinigų panaudojimą. Toliau įvertindamas banko sąskaitų išrašus specialistas matė, kad, be grynųjų pinigų išgryninimo, buvo ir grynųjų piniginių lėšų įnešimas į banką. Šis grynųjų piniginių lėšų įnešimas į banką buvo traktuotas kaip būtent tų išimtų pinigų grąžinimas, išgrynintų pinigų panaudojimą pagrindžiantis dokumentas. Tokiu būdu buvo gauta 38 770,18 Eur. Be šitų dokumentų ir šitos sumos, kurie yra įvardinti šiame puslapyje, nerado jokio kito įrodymo, kuris rodytų didesnį išgrynintų piniginių lėšų panaudojimą. Kas buvo pateikta tyrimui, tas buvo įvertinta, nustatytas būtent 38 770 Eur išgrynintų piniginių lėšų panaudojimas.

Nesutinka, kad kratos metu pateikti dokumentai pagrindžia piniginių lėšų panaudojimą. Specialistas atlikdamas tyrimą vadovavosi tiek „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais, tiek kratos metu paimtais ir tyrimui pateiktais dokumentais pagal tuos aktus, kuriuos išvardijo. Jokiais kitais dokumentais specialistas nesivadovavo. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, kuri buvo pateikta tyrimui, matyti, kad pagal tokį priėmimo–perdavimo aktą „(duomenys neskelbtini)“ perdavė tik tam tikrus dokumentus. Tarp jų buvo ir tie pirkimo žurnalai, kuriais vadovavosi. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo ir kitų dokumentų, kuriems įvertinti reikėjo VšĮ „M. S. C.“ apskaitos, kurios nebuvo. Tarp tų dokumentų buvo kitų pirkimo dokumentų: sąskaitos faktūros, čekiai. Dalis jų buvo įvertinta, nes buvo įmanoma nustatyti, kieno vardu pateiktos tos ūkinės operacijos. Tai įrodo išvados priedas. Netgi ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo kai kurie dokumentai, kurių pagrindu buvo įmanoma priskirti tuos dokumentus veiklai, net neturint registrų, nes ten buvo tos įmonės pavadinimas, suma, ten buvo apie 2 000 Eur. Kadangi apskaitos nėra, nebuvo įmanoma nurodyti arba nustatyti, kurie ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikti pirkimo dokumentai yra VšĮ „M. S. C.“ piniginių lėšų panaudojimo arba sąnaudas pagrindžiantys dokumentai, kurie buvo panaudoti veiklai, pajamoms uždirbti. 33 priede nurodyta, kad tyrimo metu buvo įvertinti tam tikri dokumentai, t. y. apgyvendinimo paslaugų, teisinių paslaugų pirkimo dokumentai, čekiai. Nurodytos viešbučio paslaugos, apgyvendinimas, lėktuvų bilietai per kelias eilutes, toliau žaidėjų registracija, kelių mokestis, draudimo paslaugos pagal sutartį. Šie dokumentai buvo susumuoti ir gauta 2 407 Eur. Šie dokumentai nebuvo užregistruoti jokiame registre, bet kadangi buvo pirminiai dokumentai, iš paties dokumento, jo turinio buvo galima nustatyti, kad tai būtent VšĮ „M. S. C.“ dokumentai. Iš kitų aplinkybių, iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos galima priskirti šituos 2 407 Eur būtent išgrynintų piniginių lėšų panaudojimui. Šiuos dokumentus yra įvertinusi ir šitą sumą išminusavo. Nebuvo įvertinta tai, kas nebuvo įrašyta į jokį apskaitos registrą, nebuvo pateikti registrai. Specialistas negali žinoti, kad tas dokumentas priklauso įmonei, jei įmonėje jis net neužregistruotas. Dokumentas pagrindžia sąnaudas tuomet, kai jis užregistruojamas sąnaudų registre. Dokumentas pagrindžia grynųjų pinigų panaudojimą tuomet, kai jis užregistruojamas atskaitingo asmens avansinėje apyskaitoje ir registre. Neįmanoma nustatyti iš pirminio dokumento, ar jis priklauso įmonei, jei jis nėra užregistruotas jokiame registre ir iš jo turinio net neįmanoma priskirti veiklai.

Kalbant apie išvados 18 psl., dėl 150 000, tai specialistas padarė savo išvadą, vertindamas dokumentų visumą, tai yra kasos ir atskaitingų asmenų nebuvimą, banko sąskaitų išrašus, kurie taip pat buvo įvertinti. Taip pat vertino kitus pirminius dokumentus, pateiktus minėtą laikotarpio pirkimo registrus. Ir visų šitų dokumentų pagrindu padaryta išvada, kad būtent tuo laikotarpiu negalima nustatyti iš dalies įmonės turto įsipareigojimų ir struktūros. Tyrimo metu specialistas įvertina oficialią apskaitą. Oficialios apskaitos praktiškai nėra. Įvertino banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti išgrynintos lėšos. Šios lėšos neužregistruotos kasos knygoje, kasos registre, kasos pajamų orderiais nepagrįstas įnešimas į kasą. Vadinasi, automatiškai sumažėjo kasos likutis, tai yra turtas. Dėl to negalima nustatyti turto, įsipareigojimų ir struktūros.

Specialisto išvadoje buvo įvertintos VšĮ „M. S. C.“ pelno mokesčio deklaracijos PLN 204 N ir naudojantis duomenų bazėmis suformuoti tikrinamojo laikotarpio, t. y. nuo 2010-01-01 iki 2017-02-28, išrašai. Buvo pamatyta, kad šiuo laikotarpiu įmonė nebuvo pateikusi pelno mokesčio deklaracijų. 13 priede matyti, kad tuo laikotarpiu įmonė nebuvo pateikusi pelno mokesčių deklaracijų PLN 204 N. 2010–2014 m. balanso ataskaitų tikrai nevertino. Tiksliau, įvertino tai, kad tyrimui nebuvo pateikti duomenys. Duomenų apie finansinių ataskaitų pateikimą tyrimo metu nebuvo gauta. Nebuvo gauta duomenų, kad VšĮ „M. S. C.“ pateikė finansines ataskaitas. Įvertino faktą, kad pelno mokesčio deklaracijos yra nepateiktos. Taip pat nustatė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2010–2012 m. VšĮ „M. S. C.“ gavo pajamų. Kadangi 2010–2012 m. pelno mokesčio deklaracijose nebuvo pateikta duomenų apie pajamas, specialistas nustatė, kad VšĮ „M. S. C.“ nedeklaravo pajamų, gautų per tiriamąjį laikotarpį. Tai nurodyta išvados 13–14 psl.

Po pirmojo posėdžio, kai advokatas pateikė informaciją, kad 2017 m. spalio mėn. buvo pateikta 2012 m. deklaracija, susipažino su tuo dokumentu. Išeinant iš jos tikrinamojo laikotarpio, dabar susipažinus su tuo dokumentu, matyti, kad VšĮ „M. S. C.“ pateikė 2017-10-20 formą PLN 204 N už 2012 metus. Tai reiškia, kad tai yra po tikrinamojo laikotarpio. Tačiau specialistas, įvertinęs šį pateikimą ir ruošdamasis teismo posėdžiui, įvertino taip pat 2012 m. pelno mokesčio deklaraciją, kuri buvo pateikta po tikrinamojo laikotarpio, daug vėliau po to, kai ji privalėjo būti pateikta, ir pamatė, kad šioje deklaracijoje yra tik užfiksuotos sąnaudos. Tai yra 11-oje eilutėje yra užfiksuotos 128 577 Eur pajamas mažinančios sąnaudos ir ribojamo dydžio leidžiami atskaitymai. Nė vienoje eilutėje neužfiksuota jokių pajamų. Tačiau pagal banko sąskaitų išrašus tikrinamuoju laikotarpiu, 2012 m., buvo įplaukų iš futbolo klubų, tai yra pajamų. Jų šitoje deklaracijoje nėra. Atlikdama tyrimą griežtai vadovavosi FNTT nuostatais, savo pareiginiais nuostatais ir BPK bei BK, pateikta jai užduotimi. Toje užduotyje buvo konkrečiai apibrėžtas tikrinamasis laikotarpis. Užduoties 2 psl. yra nurodytas laikotarpis nuo 2010-01-01 iki 2017-02-28. Ties kiekvienu klausimu yra nurodytas laikotarpis. Atlikdamas tyrimą specialistas negali išeiti iš tikrinamojo laikotarpio ribų, todėl iš duomenų bazių buvo suformuotos ataskaitos apie pateiktas pelno mokesčio deklaracijas iki tikrinamojo laikotarpio pabaigos. Net ir tikrinant pateiktą 2012 m. deklaraciją akivaizdžiai duomenys nesutampa su pirminiais dokumentais, tai yra su banko sąskaitų išrašais, kuriuose matyti įplaukos, kurios traktuotinos kaip pajamos pagal pateiktas sutartis. Tai yra gautos lėšos iš sporto klubų. Jų šitoje deklaracijoje nėra.

Susipažino su auditoriaus išvada, konkrečiai su viena 2012 m. deklaracija, kurią pateikė advokatas. Pagal pateiktus duomenis iš bylos (5 t., b. l. 75–76) mato, kad VšĮ „M. S. C.“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje PLN204N 2 psl. laukeliuose nuo 1 iki 9 nepateikė jokių duomenų, o šiuose laukeliuose turi būti pateiktos apmokestinamosios pajamos. Pateikti tik iš apmokestinamųjų pajamų ribojamo dydžio leidžiami atskaitymai. Bendra suma 14 833 Eur. 2011 m. pateiktoje pelno mokesčio deklaracijoje nemato duomenų apie pajamas.

Kalbant apie pelno mokestį, geriausia pasižiūrėti išvados 24, 24.1, 24.2 priedus. 24 priede matyti, kiek tikrinamuoju laikotarpiu VšĮ „M. S. C.“ banko sąskaitos išrašais (3, 4, 5 stulpeliai) skirtingomis valiutomis pagrindė įplaukas į banko sąskaitas, yra nurodytos sumos. Pagal tyrimui pateiktas sutartis su sporto klubais buvo pateikti pirminiai dokumentai ir daugiausia banko sąskaitų išrašai, kurių pagrindu buvo nustatytos šios įplaukos į banko sąskaitas. Pagal sutartis su futbolo klubais jos įvertintos kaip pajamos. Kadangi VšĮ „M. S. C.“ užsiima tarpininkavimu tarp profesionalių futbolininkų ir futbolo klubų, sudarinėja sutartis su futbolo klubais ir su profesionaliais sportininkais, už savo paslaugas ima tam tikrą mokestį, kuris yra nurodytas sutartyse. Tos įplaukos iš sporto klubų yra atvaizduotos banko sąskaitų išrašuose. Vadinasi, banko sąskaitų išrašais ir sutarčių pagrindu nustatyta, kad tos įplaukos į banko sąskaitas yra VšĮ „M. S. C.“ pajamos. Šios pajamos buvo suskirstytos į metus: 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. Visa bendra suma yra 7, 8 stulpeliuose, kuriuose (8-as) matyti, kiek iš viso gauta pajamų per metus litais ir kiek iš viso gauta pajamų eurais (7-as), 9 stulpelis – kiek per metus bendrai eurais ir kiek atimama tų leidžiamų atskaitymų. Yra nurodyta žvaigždutė ir nuoroda į 24.1 priedą. Jame nurodyti duomenys apie VšĮ „M. S. C.“ apmokestinamąją pajamų bazę mažinančius atskaitymus 2010–2014 metais. Specialistas, vertindamas ikiteisminio tyrimo medžiagą, įvertino įvairius dokumentus, kaip ir nurodyta šioje lentelėje 2, 3 stulpeliuose. Žaidėjas L. d. S. davė parodymus, kad jis gavo iš M. 80 000 Eur. Tai rodo 2011-10-30 sutartis bei 2012-09-21 gautos piniginės lėšos, iš viso 400 000 Eur, iš „(duomenys neskelbtini)o“. Specialistas mato pagal banko sąskaitų išrašą, kad 2012 m. VšĮ „M. S. C.“ gavo 400 000 Eur, taip pat mato sutartis su L. d. S., kad VšĮ „M. S. C.“ yra įsipareigojusi sumokėti 20 proc., tai yra 80 000 Eur. Todėl 2012 m. atsiranda fizinė, faktinė galimybė tuos 80 000 Eur sumokėti. Taip pat specialistas mato L. d. S. patvirtinimą 2014 m., kad jis tuos pinigus gavo, tačiau tyrimo byloje nėra duomenų, kokią sumą konkrečiai, kokią dieną, kiek eurų. Liudytojas parodė, kad ta suma buvo mokėta dalimis. Todėl specialistas, įvertinęs 2012 m. gautas 400 000 Eur lėšas iš Kijevo futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“, padarė išvadą, kad būtent 2012 m. VšĮ „M. S. C.“ jau turėjo fizinę, faktinę galimybę sumokėti tuos 80 000 Eur sportininkui. Todėl priskyrė šitą sumą prie 2012 m. mokestinio laikotarpio. 2 eilutėje buvo įvertintos VšĮ „M. S. C.“ ir R. I. (R. I.) sutartys. Sutartyje buvo nurodyta suma 21 000, šita suma buvo priskirta 2012 m., kaip mažinanti apmokestinamąsias pajamas. 3 eilutėje sutartis Nr. 07 / 2010, konkreti sutarties data nenurodyta, sudaryta tarp VšĮ „M. S. C.“ ir V. P.. Tyrimo metu papildomai M. M. buvo pateikti dokumentai, kur nurodyta, kiek šiam asmeniui galbūt buvo išmokėta pinigų. Tai buvo 25 000 Lt, 11 572 Lt, 200 Lt ir 7 000 Lt. Visa tai buvo konvertuota į eurus, priskirta laikotarpiui nuo 2010 m. iki 2014 m., bet kadangi apmokestinamosios pajamos yra 2010–2012 metais, tai praktiškai čia yra 2010–2012 m.

Į apmokestinamąją bazę mažinusius atskaitymus neįtraukė (3 tomas, b. l. 111) išmokėjimų: 226 839 JAV dolerių išmokėjimų kompanijai „Holton Investment“, 150 000 JAV dolerių išmokėjimo F. M., 35 000 JAV dolerių išmokėjimo K. S., 100 000 Eur išmokėjimo „Compane Limitetd“ kompanijai, nes negali pasakyti, kad šios sumos yra įmonės sąnaudos. Duomenys gauti pagal banko sąskaitų išrašą, kadangi iš banko sąskaitų išrašo matyti pervedimų sumos būtent šitiems asmenims. Banko sąskaitos išrašas rodo piniginių lėšų išmokėjimą arba piniginių lėšų sumažėjimą banko sąskaitoje, bet ne sąnaudas. Išmokėjimas ir sąnaudos yra du skirtingi dalykai. Ikiteisminio tyrimo byloje nėra dokumentų, įrodančių, kad būtent šitie išmokėjimai yra apskritai priskirti veiklai. Nėra dokumentų, įrodančių, kad tie žmonės ar tie juridiniai asmenys yra suteikę VšĮ „M. S. C.“ paskolą. Jokių sąnaudų registrų nėra pateikta. Tie mokėjimai nėra priskirti sąnaudų registrams. Negali nustatyti, ar šie mokėjimai yra apmokestinamąsias pajamas mažinančios sąnaudos, ar tai leidžiami atskaitymai. Į apmokestinamąją pajamų bazę mažinančią sumą įtraukė tik tas sumas, kurios nurodytos paties M. M. paaiškinime, nes sąnaudų registrų nėra.

Kaltinamojo M. M. teismui pateiktoje 2018 m. spalio 5 d. Konsultacinėje išvadoje (vykdytoja auditorė J. T.) konstatuota, kad VšĮ „M. M. S. C.“ 2017-05-16 pasirašė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iki 2017-10-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkė buhalterinę apskaitą ir paruošė 2010–2014 metų finansines ataskaitas ir metines pelno mokesčio deklaracijas. M. M. šias paruoštas finansines ataskaitas ir deklaracijas patvirtino savo parašu. 2015–2017 metų apskaita šiuo metu tvarkoma, kartu ruošiamos atitinkamų metų finansinės ataskaitos ir metinės pelno mokesčio deklaracijos. Valstybinė mokesčių inspekcija vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymu priima deklaracijas už einamuosius ir penkerius praėjusius metus, todėl 2010–2011 metų finansinės ataskaitos ir metinės pelno mokesčio deklaracijos nebuvo priimtos. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010–2014 m. apskaitos duomenis, VšĮ „M. M. S. C.“ pelno mokesčiu apmokestinamojo pelno neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų teisingumas ir atitiktis pirminiams dokumentams ir sutartims vykdytojo nebuvo vertinimas. VšĮ „M. M. S. C.“ apskaitą tvarkė pavėluotai. Buhalteriniai įrašai nebuvo atlikti tinkamu laiku tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nuo 2012-04-24 įstatymo nuostata reikalauja apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis užregistruoti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Tačiau 2017-10-17 sutvarkius apskaitą galima nustatyti VšĮ „M. M. S. C.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą. VšĮ „M. M. S. C.“ kasos knygos ir su grynųjų pinigų judėjimu susijusių kasos pajamų ar išlaidų orderių nenaudojo ir neturėjo, nes įmonė kasos tiesiog neturėjo. Banke laikomos ir grynaisiais paimtos lėšos atsakingo asmens direktoriaus M. M. buvo laikomos jo, kaip įmonei atskaitingo asmens, lėšomis ir įtrauktos į avanso ataskaitas. Avanso ataskaitose buvo įtrauktos ir atskaitingo asmens išlaidos, tai yra išleisti pinigai. VšĮ „M. M. S. C.“ pinigus iš banko, o ne iš kasos paimdavo tik direktorius, save laikantis įmonei atskaitingu asmeniu. Grynieji pinigai faktiškai buvo laikomi pas jį, todėl kasos pajamų ir išlaidų orderiai nebuvo išrašomi. M. M., kaip įmonės atskaitingas asmuo, grynųjų pinigų likučio (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) įmonei negražindavo, tuo pažeisdamas kasos darbo organizavimo taisykles (5 t., b. l. 61–64).

Liudytoja J. T. parodė, jog tvirtina savo išvadą. Auditore dirba nuo 1996 m. Išvadą surašė prašoma kaltinamojo M. M.. Su juo bendravo, sudarė sutartį dėl įmonės veiklos įvertinimo. Vertindama įmonės veiklą ji turėjo įmonės pelno mokesčio deklaracijas, balansą, veiklos ataskaitas ir tokius suvestinius duomenis, iš kurių buvo daromi balansai. Jokių pirminių dokumentų nematė, jų nevertino. Taip pat nevertino įmonės buhalterinės apskaitos teisingumo. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su buhalterinės apskaitos programa „Finvalda“ yra suvedusi įmonės apskaitos duomenis, kuriuos jie turėjo. Pagal tuos duomenis jie ir paruošė finansines ataskaitas ir pelno mokesčio deklaraciją. Kadangi nematė pirminių dokumentų, kiekvieno įrašo netikrino, todėl negali tiesiogiai atsakyti į klausimą, ar VšĮ „M. M. S. C.“ buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2010-03-03 iki 2012-12-27 yra užfiksuoti mokėjimai užsienio įmonėms ir asmenims: 226 839 JAV doleriai kompanijai „Holton Investment LTD“, 150 000 JAV dolerių F. M., 35 000 JAV dolerių K. S. ir 100 000 EUR bendrovei „Compane Limitetd“. Jei netiesiogiai, tai mano, kad jie yra įvesti į buhalterinę apskaitą kaip avansu sumokėtos sumos. Bet tai tik numano, nes tikrino tik „viršūnėlę“. Jos darbo apimtis buvo daug mažesnė negu specialistės. Ji ir nesiimtų tokio darbo, nes žinojo, kad policijos pareigūnų paimta pirminių dokumentų dalis, dabar jau žino, kad tai 7 segtuvai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, kuri yra atsakinga už apskaitą, įveda tik tuos dokumentus, kuriuos gauna iš įmonės vadovo. Buhalterė galėjo įvesti tik tuos dokumentus, kuriuos turėjo, ir jei kas nors būdavo neaišku, tai, kaip suprato iš pokalbio su „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, ji tai laikydavo avansu sumokėtomis sumomis arba avansu gautomis sumomis. Dėl to ir su tomis pajamomis tokie neatitikimai. Avansu sumokėtos ir gautos sumos nebuvo pripažintos nei pajamomis, nei sąnaudomis. Jos tiesiog buvo fiksuojamos kaip mokėjimas. Dėl to matomos tokios neišsamios pelno mokesčio deklaracijos, nebuvo aišku iki galo visa duomenų visuma ir jų turinys. Dėl to, kad trūksta vieno pagrindimo ar tame pagrindime trūksta kažkokios detalės, todėl įvesta į apskaitą arba įvesta ne taip, kaip norėtų, sakykime, specialistė. Sakykime, pajamų nėra arba sąnaudose nėra, arba atskaitingas asmuo nepateikė kažkokio dokumento. Jos išvadoje nebuvo nieko pasakyta apie 2015 ir 2016 metus. D. S. negalėjo gauti 80 000 eurų 2011 m., jis galėjo juos gauti vėliau. Įvertinusi visus dokumentus, negali pasakyti, ar nuo 2010 m. iki 2017 m. VšĮ „M. M. S. C.“ turėjo ar neturėjo apmokestinamąjį pelną. Netikrino, ar VšĮ „M. M. S. C.“ turėjo apmokestinamojo pelno, nes jos užduotyje buvo vertinti apskaitą. Apskaitos taisyklės yra vienos, o mokesčių apskaičiavimo tiesyklės yra visiškai kitos. Tai yra visiškai kita teisinė bazė, visiškai kiti dalykai. Dažniausiai apskaitoje įrašai neleidžia, yra tik prielaida apskaičiuoti pelno mokestį, nes gali būti sąnaudų, bet gali būti neleidžiami atskaitymai. Dėl to pelno mokesčio nevertino, tik teigia, kad deklaracijos pateiktos. Deklaracijos teiktos VMI. Nebuvo priimtos už 2010–2011 metus dėl to, kad VMI tiesiog negali jų priimti. 2010 m. pelno mokesčio deklaracijos nematė. Iš tų dokumentų, kokius turi šiuo metu, iš tam tikro laikotarpio buhalterinių apskaitos dokumentų negalima konkrečiai nustatyti mokėtino pelno mokesčio sumos. Tam trūko labai daug duomenų.

Nustatant apmokestinamojo pelno bazę, vertinami ne tik apskaitos duomenys, bet ir pelno mokesčio įstatymo taisyklės. Vertinamas ne tik pinigų įplaukimas į banką, bet ir to pinigų įplaukimo turinys, tai yra – ar tai pajamos, ar tai paskolinti pinigai. Kiek žino, tai būtent „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama tuo metu pakankamo duomenų kiekio, paaiškinimų, daugumą į banką įplaukusių sumų laikė avansu gautomis sumomis. Taip yra parodyta jos konsultacijos lentelėse. Bet „(duomenys neskelbtini)“ lygiai taip pat elgėsi ir su sąnaudomis. Gauti avansai nurodyti prie turto ir gauti avansai nurodyti prie įsipareigojimų. Tai rodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ dar nepriėmė sprendimo kaip apskaitą tvarkanti įmonė, nes pajamos visada susijusios su sąnaudomis. Žinoma, galima sakyti, kad gavau pajamų, o sąnaudų neturėjau, bet dažniausiai viskas eina kartu. D. S. atveju specialistė irgi sutarties pagrindu pripažino pajamas ir tos pačios sutarties pagrindu pripažino sąnaudas. Jei nepripažįsta pajamomis, tai ir sąnaudomis nepripažįsta. Iš duomenų, su kuriais susipažino, negali padaryti tikslios išvados nei kokios pajamos, nei kokios sąnaudos, tai yra netvirtintų auditoriaus parašu nei pajamų, nei sąnaudų. Bet tai nereiškia, kad netvirtintų balanso. Balansas yra toks. Jei nėra apskaitos programos, apskritai nevesti duomenys, tada, žinoma, nieko nėra, jei nėra apskaitos, tai ir nustatyti nėra ką. Jei apskaita yra, tai nustato iš karto.

Savo konsultacinėje išvadoje nurodė, kad grynųjų pinigų kasos nėra, kad visi pinigai, paimti direktoriaus, pasilikdavo pas jį, o ne formaliai buvo surašomi kasos pajamų ir išlaidų orderiai. Matosi, kad direktorius atskaitingas asmuo. Buhalterinėje apskaitoje yra atskira buhalterinė sąskaita. Matosi judėjimas, įsipareigojimai šioje sąskaitoje. Matosi pas atskaitingą asmenį direktorių likusių pinigų, kurie nepadengti išlaidomis, likutis.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. kovo 29 d. ekspertizės aktu Nr. 11-68 (19) nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo nurodymuose bendrovei „Holten Investment Ltd“ nurodyta G. pavardė, yra sutartys su S. A. G., F. M. ir „Campine Limited“, šie asmenys yra užsieniečiai, tai sumokėtos jiems lėšos priskirtinos sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną. Jeigu bylos nagrinėjimo metu bus pateikta sutartis su K. S. ar kitas šias išlaidas pagrindžiantis dokumentas, rodantis, kad mokėjimas susijęs su pajamų uždirbimu, tai sumokėta 35 000 JAV dolerių suma K. S. taip pat priskirtina sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną. Į leidžiamus atskaitymus, mažinančius apmokestinamąją pajamų bazę, turėtų būti įtraukiamos šios sumos: 226 839,66 JAV dolerio išmokėjimas „Holten Investments Ltd“ (A. G. (A. G.) pagal 2010-02-25 sutartį), 150 000 JAV dolerių išmokėjimas F. M. (F. M.) (pagal 2010-02-25 sutartį), 100 000 eurų išmokėjimas „Campine Limited“ (pagal 2012-11-08 sutartį). 35 000 JAV dolerių išmokėjimas K. S. (K. S.) galėtų būti įtraukiamas į leidžiamus atskaitymus, mažinančius apmokestinamąją pajamų bazę, tik tuo atveju, jei būtų šias išlaidas pagrindžiantis dokumentas (sutartis ar kit.), rodantis, kad išlaidos susijusios su pajamų uždirbimu (5 t., b. l. 162–171).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. birželio 26 d. Specialisto išvada Nr. 04/12-2-8-6869 nustatyta, kad atsižvelgiant į naujai gautus VšĮ „M. M. S. C.“ dokumentus, kuriuos kaltinamasis ir jo gynėjas pateikė teismui ir kurie buvo pateikti ekspertui, gautas eksperto išvadas (2019-03-29 ekspertizės aktą Nr. 11-68 (19), jeigu VšĮ „M. M. S. C.“ laikotarpiu nuo 2010-03-03 iki 2012-12-13 AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašais pagrindė mokėjimus fiziniams ir juridiniams asmenims, apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudas, iš viso 405 057,20 Eur (1 398 581,50 Lt), tai VšĮ „M. M. S. C.“ už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 2 atvejais metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204N) Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė duomenų apie pajamas, metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204N) už 2012 m., kurią 2017-10-20 pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas, tai yra 2010–2012 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose neparodė iš viso 266 968 Eur (921 787 Lt) (274 209 – 7 241 Eur neapmokestinamosios pajamos) apmokestinamųjų sandorių (pelno mokesčio deklaracijų 31 eilutėje), iš viso 40 045 Eur (138 267 Lt) 15 proc. mokėtino pelno mokesčio (pelno mokesčių deklaracijų 30, 39, 43 eilutėse), į Valstybės biudžetą nesumokėjo pelno mokesčio, iš viso 40 045 Eur (138 267 Lt);

VšĮ „M. M. S. C.“ nesilaikė 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio nuostatų, kuriose nurodyta, kad „mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“. VšĮ „M. M. S. C.“ nesilaikė 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 51 straipsnio 1 d. nuostatų, kuriose nurodyta, kad „Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra“, 53 straipsnio 1 d. nuostatų, kuriose nurodyta, kad „pelno mokestis mokamas pagal metines pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos reikalavimų“, t. y. už 2010-2011 m. laikotarpį VšĮ „M. M. S. C.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė metinių pelno mokesčio deklaracijų (forma PLN204N), 2010–2012 m. laikotarpiu neapskaičiavo, metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204N) nedeklaravo apmokestinamųjų pajamų, iš viso 266 968 Eur (921 787 Lt), nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 40 045 Eur (138 267 Lt) pelno mokesčio, iš jo 2010 m. – 13 492 Eur (46 585 Lt), 2011 m. – 757 Eur (2 614 Lt), 2012 m. – 25 796 Eur (89 068 Lt). Pagal 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, „valstybės institucija, atsakinga už šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje, yra Valstybinė mokesčių inspekcija“ (6 t., b. l. 56–68).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinis svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kaltinamasis M. M. buvo atskaitingas asmuo VšĮ „M. M. S. C.“, kasos knygos nevedė, kaip atskaitingas asmuo turėjo savo žinioje juridinio asmens pinigus ir privalėjo pateikti dokumentus, pateisinančius išlaidas. Kaltinamasis M. M. per visą teisminį procesą tvirtino, jog visi dokumentai, įrodantys turėtas išlaidas kelionių metu, lėktuvų bilietai, yra segtuvuose. Bet specialisto išvada ir specialistės V. U. apklausa teisiamajame posėdyje paneigia kaltinamojo parodymus ir įrodo, jog kaltinamasis M. M. laikotarpiu nuo 2010-04-02 iki 2017-02-28 iš VšĮ „M. M. S. C.“ priklausančių AB SEB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, Nr. (duomenys neskelbtini) Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) USD išgrynino pinigines lėšas, iš viso 142 361,65 Eur, iš kurių 23 591,47 Eur neįtraukė į apskaitą ir šių lėšų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, taip pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės 23 591,47 Eur vertės svetimą, juridiniam asmeniui VšĮ „M. M. S. C.“ priklausantį turtą.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Kaltinamojo parodymai, kad įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 str.), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios piniginės lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012). Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-91-788/2016).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. M. M. nusikalstamų veikų darymo metu MGL buvo lygus 130 Lt. Pasisavinto turto 23 591,47 Eur suma viršija 250 MGL.

Kaltinamojo M. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, nes jis pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektu gali būti ūkio subjekto vadovas. Įrodyta, kad kaltinamasis M. M. netvarkė ir neorganizavo VšĮ „M. M. S. C.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Pats kaltinamasis M. M. pripažino, kad buvo susitaręs su N. P., kad ši jam tvarkys buhalterinę apskaitą, bet atlyginimo už darbą nemokėjo ir ji nesutvarkiusi buhalterinės apskaitos duomenų išvyko iš Lietuvos. Kaltinamasis M. M. buvo perspėtas ir baustas administracine tvarka dėl VšĮ „M. M. S. C.“ buhalterinės apskaitos netvarkymo bei deklaracijų neteikimo. Kaltinamasis kreipėsi į dvi įmones, kurios tvarko buhalterinę apskaitą, bet gavęs neigiamą atsakymą sąmoningai ir toliau nesiėmė jokių veiksmų VšĮ „M. M. S. C.“ buhalterijai tvarkyti. Net kaltinamojo ir jo advokato iniciatyva pakviesta auditorė J. T. patvirtino, jog VšĮ „M. M. S. C.“ nėra registrų, yra tik pirminių dokumentų rinkinys, bet tai nėra buhalterinė apskaita ir negali pasakyti, ar tiriamuoju laikotarpiu pagal turimus dokumentus buvo galima nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Kaltinamasis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir to siekė, nes VšĮ „M. M. S. C.“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, kaip reikalaujama pagal įstatymus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. pateiktas VšĮ „M. M. S. C.“ 2012–2014 metų deklaracijas teismas vertina kaip kaltinamojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta vienkartinė buhalterinių paslaugų sutartis dėl 2010–2014 dokumentų įtraukimo į apskaitą ir deklaracijų pateikimo VMI. 2010–2011 m. deklaracijų pateikti nepavyko, nes baigėsi penkerių metų deklaracijų senaties pateikimo terminas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose deklaracijose negalėjo nurodyti tikslių duomenų, nes visi VšĮ „M. M. S. C.“ finansiniai dokumentai kratos metu buvo paimti ir laikomi pas pareigūnus, atliekančius ikiteisminį tyrimą. Specialistė V. U., susipažinusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktomis deklaracijomis, nurodė, jog jose nurodytos tik išlaidos, nenurodytos įplaukos. Pats kaltinamasis M. M. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas užpildė tik pagal nedidelę dalį duomenų, todėl deklaracijose nėra atspindėti duomenys iš dokumentų, kurie buvo paimti kratos metu. Auditorė J. T. taip pat patvirtino, jog būtent „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama pakankamo tuo metu duomenų kiekio, paaiškinimų, daugumą įplaukusių į banką sumų laikė avansu gautomis sumomis. Tai yra parodyta jos konsultacijos lentelėse. „(duomenys neskelbtini)“ lygiai taip pat elgėsi ir su sąnaudomis. Gauti avansai nurodyti prie turto ir gauti avansai nurodyti prie įsipareigojimų. Tai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nepriėmė sprendimo kaip apskaitą tvarkanti įmonė, nes pajamos visada susijusios su sąnaudomis. Tarp M. M. padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys ir jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – apgaulingas apskaitos tvarkymas.

Teisingas mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas yra būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltinamųjų veiksmai neteikiant mokesčių administratoriui pelno mokesčio deklaracijų, tokiu būdu siekiant išvengti didelės vertės turtinės prievolės – apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą, kvalifikuojami kaip sukčiavimas. Kasacinio teismo praktikoje bylose neteisingų duomenų įrašymas į deklaraciją ir jos pateikimas VMI bei tyčinis deklaracijų neteikimas, siekiant išvengti mokėtinų mokesčių, traktuojamas kaip apgaulės būdas. Tokios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip turtinės prievolės panaikinimas ar išvengimas apgaule. Sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad iš esmės klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, jog dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Baudžiamojoje byloje ištirtais ir jau anksčiau nuosprendyje aptartais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis M. M. tyčiniais veiksmais VšĮ „M. M. S. C.“ naudai ir jos interesais apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą 40 045 Eur (138 267 Lt) pelno mokesčio. Kaltinamojo M. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.

Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujamas pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalies formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam juridiniam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „juridinio asmens specifika suponuoja ir atitinkamų jo baudžiamosios atsakomybės pagrindų bei sąlygų nustatymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, inter alia, tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeksą juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Taigi norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika. Vadinasi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1, 2, 3 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti traktuojamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo gali atsakyti ir nenustačius nusikalstamos veikos“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Taigi, atsižvelgiant į juridinio asmens specifiką (juridinis asmuo yra specifinis teisinių santykių subjektas, inter alia, tuo aspektu, kad teisinių santykių dalyvis jis yra per fizinius asmenis), baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo. Tokiu atveju juridinio asmens veikos vertinimo sąlyga, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, yra fizinio asmens padaryta nusikalstama veika. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio prasme juridiniam ir fiziniam asmenims gali ir turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vieną ir tą pačią nusikalstamą veiką, kurią padaro fizinis asmuo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma, kai, siekdamas naudos arba veikdamas juridinio asmens interesais, vadovaujamas pareigas einantis asmuo veikė juridinio asmens vardu. Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis M. M. visus veiksmus atliko būtent juridinio asmens VšĮ „M. M. S. C.“ vardu ir jo naudai. VšĮ „M. M. S. C.“ kaip ne pelno siekiančiai įmonei reikėjo mokėti pelno mokestį, jei turi pelno. VšĮ „M. M. S. C.“, gavusi pelno, turėjo prievolę teisingai, atsižvelgdama į leidžiamus atskaitymus, apskaičiuoti ir laiku deklaruoti, laiku sumokėti pelno mokestį, bet baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis M. M. to nedarė 7 metus. Juridinio asmens VšĮ „M. M. S. C.“ nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl civilinio ieškinio

Ieškovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį (3 t., b. l. 181–182). Ieškiniu prašė priteisti iš M. M. 100 804 Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarytai žalai atlyginti. 2019-07-17 ieškovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš M. M. ir juridinio asmens viešosios įstaigos „M. M. S. C.“ 40 045,00 Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimą. Pagal 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2 straipsnio 23 punktą mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybės biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžia kaip turtinę žalą. Ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys tenkintinas visiškai, nes anksčiau nuosprendyje aptartais įrodymais įrodyta, kad M. M. ir juridinio asmens viešosios įstaigos „M. M. S. C.“ padarytos nusikalstamos veikos tapo Valstybės patirtos žalos, padarytos nesumokėjus 40 045,00 Eur mokesčių, priežastimi, Lietuvos Respublikos valstybė patyrė 40 045,00 Eur turtinę žalą, kurią pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalį privalo visiškai atlyginti kalti asmenys. Ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys pagrįstas, įrodytas baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais, todėl tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Minėto straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalis numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Minėto straipsnio 5 dalis numato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasacinės instancijos teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, kad iš kaltininko negali būti konfiskuota (išieškota) daugiau turto, nei buvo gauta kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Pagal teismų praktiką, tam tikrais atvejais, kai darant nusikalstamas veikas gautas turtas grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, turto konfiskavimas netaikomas. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog juridinis asmuo VšĮ „M. M. S. C.“ dėl pasisavinto turto jokių turtinių, finansinių pretenzijų kaltinamajam M. M. neturi ir jokio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nereiškė ir nereikš, todėl iš kaltinamojo M. M. išieškotina 23 591,47 euro suma.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo M. M. atsakomybę švelninančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Juridinio asmens viešosios įstaigos „M. M. S. C.“ atsakomybę švelninančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. M. bausmę, vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. M. bausmę, atsižvelgia į tai, kad remdamasis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis M. M. kaltu padarius nusikalstamas veikas neprisipažino, baustas administracine tvarka, padarė tris tyčines užbaigtas nusikalstamas veikas, iš kurių dvi –sunkūs nusikaltimai, kurių sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Kaltinamajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstamos veikos padarytos prieš 5–9 metus, o ilgas ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamajam padarė teigiamą poveikį. Nors ir nėra atsakomybę švelninančių aplinkybių, anksčiau paminėta aplinkybė teismui leidžia konstatuoti, kad skirtinas mažesnis nei sankcijoje numatytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusias ir šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies redakcijas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą, bausmės vykdymo atidėjimas apskritai nėra (nebuvo) galimas. Vis dėlto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio (baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas) nuostatas šioje byloje kaltinamajam taikytinas tarpinis įstatymas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017-10-06), pagal kurį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kaltinamasis M. M. anksčiau neteistas, nusikalstamas veikas padarė prieš 5–9 metus, per visą šį laikotarpį nuo nusikalstamų veikų padarymo naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dirba, neigiamai charakterizuojančių duomenų teisminio nagrinėjimo metu negauta, todėl tikimybė, kad jis nusikals ateityje, yra minimali. Teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas teismui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridėtinas minimalus terminas, paskirtas už kitas nusikalstamas veikas.

Teismas skirdamas kaltinamajam juridiniam asmeniui viešajai įstaigai „M. M. S. C.“ bausmę atsižvelgia į tai, kad juridinis asmuo nuo 2010-01-01 iki 2017-02-28 mokesčių administratoriui tyčia neteikė metinių pelno mokesčio deklaracijų, neteikė duomenų apie turtą ir pajamas, neatsižvelgė į mokesčių administratoriaus raginimą tai padaryti, neatsižvelgė ir į nubaudimus. Teismas taip pat skirdamas bausmę atsižvelgia ir į tai, kad pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pareiškimą Klaipėdos apygardos teismas 2019-03-29 nutartimi viešajai įstaigai „M. M. S. C.“ iškėlė bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2019-05-09 nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą ir reikalavimus. Nustatyta, kad kreditorius yra vienas, tai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius, kreditinis reikalavimas 2 370,77 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2019-05-14 nutartimi taikytas supaprastintas bankroto procesas. Teismas nutartyje konstatavo, kad bankroto administratorius nustatė, jog įmonė neturi lėšų administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti, įmonės turimo turto nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms padengti. Klaipėdos apygardos teismas 2019-05-16 nutartimi pripažino viešąją įstaigą „M. M. S. C.“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kadangi juridinis asmuo viešoji įstaiga „M. M. S. C.“ jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo, neturi lėšų ir turto, jam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 53 straipsnyje numatyta bausmė – juridinio asmens likvidavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 40 parų areštu.

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams.

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę M. M. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams devyniems mėnesiams penkiolikai dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, M. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kol bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs nuosprendis, palikti nepakeistą.

Juridinį asmenį viešąją įstaigą „M. M. S. C.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti juridinio asmens likvidavimo bausmę.

Juridinį asmenį viešąją įstaigą „M. M. S. C.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti juridinio asmens likvidavimo bausmę.

Paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti juridinio asmens viešosios įstaigos „M. M. S. C.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), likvidavimą.

Ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš M. M. į Lietuvos Respublikos biudžetą 40 045 (keturiasdešimt tūkstančių keturiasdešimt penkis) Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis, išieškoti iš M. M. valstybės naudai 23 591,47 euro sumą.

Pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kol įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą parduoti, įkeisti, perleisti tretiesiems asmenims.

Pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kol įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinės L. M. dukros iš ankstesnės santuokos Baltarusijos Respublikos pilietės V. I., gim. (duomenys neskelbtini), turtui – butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą parduoti, įkeisti, perleisti tretiesiems asmenims.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Juridinio asmens viešosios įstaigos „M. M. S. C.“ dokumentus (7 segtuvai), grąžinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir praėjus kasacinio skundo padavimo terminui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kompiuterinius diskus (4 vnt.), saugomus prie baudžiamosios bylos 4 tome, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.