Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-09-27 · Civilinė byla Nr. e2-25425-558/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-27
Bylos Nr.
e2-25425-558/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Knezevičienė
Ieškovas
D. M.
Trečiasis asmuo
R. M.
Atsakovas
I. T.
Advokatai
Žyginta Sviderskytė
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Dovilei Tamulionienei,dalyvaujant ieškovui D. M., jo atstovei advokatei Žygintai Sviderskytei,trečiajam asmeniui R. M.,išvadą teikiančios institucijos atstovei Rūtai Norkutei-Aldakauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei I. T., dalyvaujant išvadą teikiančioms institucijoms – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-06 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-3683-131/2010, dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu D. M., iš atsakovės I. T. nepilnamečio vaiko E. M. išlaikymui priteisti po 175,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą D. M. bei priteisti iš atsakovės valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove I. T. santuokos nebuvo sudarę. 2008-03-17 šalims gimė sūnus E. M.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-06 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-3683-131/2010, nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina I. T., o iš tėvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. M., mokamas po 400,00 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Nuo 2015-09-23 nepilnamečiam vaikui E. M. yra nustatyta laikinoji globa, jo laikinąja globėja paskirta atsakovo motina R. M. globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Nepilnamečio vaiko motina veda netinkamą gyvenimo būdą, neskiria vaikui dėmesio. Atsakovė nėra suinteresuota vaiko grįžimu gyventi pas ją. Todėl nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu. Atsakovė I. T. negali tinkamai prižiūrėti ir auginti sūnaus. Per visą laikotarpį, kada vaikas gyvena pas globėją R. M., ji nei karto nėra jo aplankiusi, pasiteiravusi apie jį. Tuo tarpu nepilnametis vaikas E. M. gerai sutaria su ieškovo gyvenimo drauge, jos požiūris į sūnų yra teigiamas, vaikas ją net gi vadina savo mama. Pakeitus nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, iš motinos priteistinas išlaikymas vaiko naudai. Ieškovas gauna minimalią mėnesinę algą, su savo gyvenimo drauge nuomojasi būstą, kadangi savo nekilnojamojo turto neturi. Sūnus E. M. nuo 2015-09-23 mokosi (duomenys neskelbtini) 1 klasėje. Vaikui yra paskirta vaiko globos išmoka, mokama nuo 2015-09-23, be to, prie vaiko materialinio išlaikymo papildomai nuolat pagal finansines galimybes prisideda ir pats ieškovas.

Procesiniai dokumentai atsakovei I. T. įteikti 2016-06-02 pasirašytinai, per nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad R. M. ir jos sutuoktinis B. M. gyvena dviejų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso R. M.. Globotiniui yra skirtas atskiras kambarys. Globėja dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos draudžiamosios pajamos yra nuo 440 Eur iki 600 Eur per mėnesį. B. M. gauna netekto darbingumo pensiją 250,99 Eur per mėnesį. Lankymosi metu globėja dirbo. Bendrauta su jos sutuoktiniu B. M.. Jis nurodė, kad vaiko tėvas dažnai aplanko vaiką, bendrauja su juo telefonu ir internetu. Tėvas sugeba tinkamai užtikrinti savo vaiko poreikių tenkinimą, nepilnametis vaikas puikiai sutaria su tėvo sugyventine. Neprieštarauja, kad vaikaičio gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu D. M.. Globėja savo globotiniui yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas vaiko fiziniam, protiniams, dvasinam ir doroviniam vystymuisi bei gali ir sugeba užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Matoma, kad vaikas, gyvendamas su globėja, jaučiasi saugiai ir stabiliai. Lankymosi metu buvo bendrauta ir su pačiu nepilnamečiu vaiku E. M., kuris nurodė, kad jam gera yra gyventi su seneliais. Jis žino, kad tėvas siekia jį pasiimti pas save gyventi ir jis tam neprieštarauja. Su tėvu gyventi nori. Vaikas teigė, kad senelius myli ir juos dažnai aplankytų, tačiau labiau norėtų gyventi su tėčiu. Jis puikiai sutaria su tėvo gyvenimo drauge, ji juo rūpinasi. Atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko norus ir nuomonę, Skyrius neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Pakeitus jo gyvenamąją vietą, nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti (elektroninės bylos priedo, b.l. 5-6).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas D. M., kartu su sugyventine K. S. gyvena nuomojamame vieno kambario bute. Ieškovas teigė, kad tuo metu, kai nepilnametis vaikas aplanko jį, jis miega kartu su juo, tačiau vaikui persikrausčius gyventi pas juos, tėvas vaikui ketina įrengti atskirą erdvę jam – įsigyti reikalingus baldus, rašomąjį stalą, lovą ir t.t. Ieškovas pažymi, kad su vaiku kiekvieną vakarą kalbasi telefonu arba SKYPE programos pagalba. Vaikas su senele atvyksta į Vilnių. Vaiko išlaikymui skiria apie 70-100 Eur per mėnesį. E. M., gim. 2008-03-18, nuo 2015-09-23 buvo nustatyta laikinoji globa R. M. šeimoje. Nuo 2016-06-14 globa panaikinta ir nepilnametis vaikas grąžintas tėvui. Patikrinti atsakovės I. T. buities sąlygų Skyriui nepavyko. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-03-18 įsakymu Nr. 30-885 I. T. šeima, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-18 įsakymu Nr. 30-3944 D. M. šeima, yra įrašytos į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. D. M. stengiasi tinkamai rūpintis sūnumi, sudaryti geras buities sąlygas vaikui ugdytis ir ilsėtis, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, įvykdė įsipareigojimus, numatytus darbo su šeima plane. Skyriaus nuomone, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas atitinka jo interesus, o iš motinos priteistinas išlaikymas (elektroninės bylos priedo, b.l. 20-21).

Teismo posėdžio metu ieškovas D. M. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad atsakovė nepilnamečiu vaiku rūpinosi iki teismo sprendimo, kuriuo jo gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, priėmimo. Vėliau atsakovė pradėjo vis stipriau išgėrinėti. Ieškovas nesikreipė į teismą, nes manė, kad situacija pasikeis. Tačiau nepilnamečiu vaiku rūpinosi jo močiutė, kuri mirė. Atsakovės elgesys po to tik blogėjo. Todėl VTAS nustatė vaikui globą. Globėja paskyrė ieškovo motiną. Teigė, kad siuntė globėjai lėšas vaiko išlaikymui. Laikina globa buvo panaikinta birželio mėnesį. Šiuo metu vaikas jau gyvena su tėvu, kadangi nuo rugsėjo 1 d. pradėjo eiti į Vilniaus Volungės darželį-mokyklą. Ieškovas gyvena kartu su sugyventine, kuri su vaiku sutaria labai gerai. Prašo iš motinos priteisti išlaikymą sūnui po 175 Eur per mėnesį. Motina vaiku nesidomi, neskambina jam.

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja K. S., kuri parodė, kad yra ieškovo D. M. sugyventinė. Su ieškovu gyvena nepilnus 7 metus. Nepilnametį vaiką pažįsta tiek pat laiko. Santykiai su nepilnamečiu vaiku šilti, vaikas ją vadina „mama“. Ji nuveda nepilnametį vaiką į mokyklą. Atsakovė turi labai daug problemų po jos motinos mirties, ji neišgali rūpintis vaiku. Iki tol vaikas vis būdavo paimamas iš ieškovo, kadangi šis taip pat turėjo problemų, vaikui nebuvo nuosavos erdvės. Šiuo metu situacija pasikeitė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas pagerdavo, patriukšmaudavo. Tačiau Skyrius staiga sureagavo ir atėmė vaiką. Jai skyrė globoti anūką. Ieškovas labai skausmingai tai išgyveno ir pakeitė gyvenimo būdą.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė ieškinį palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis E. M., gim. 2008-03-17, yra ieškovo D. M. ir I. T. sūnus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-06 sprendimu nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamoji vieta buvo motina I. T., o iš tėvo D. M. priteistas išlaikymas po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-08 įsakymu Nr. 30-3302 be tėvų globos likusiam E. M. buvo paskira laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta vaiko senelė R. M.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-06-14 įsakymu buvo pripažintas netekusiu galios aukščiau nurodytas įsakymas dėl globos paskyrimo, grąžinus nepilnametį E. M. tėvui D. M..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Ieškovas prašo pakeisti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Nurodyto straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, o šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, jog, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t.y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, pažymėtina, kad sprendžiant ginčą dėl teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyveno teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas kuriose jam tektų gyventi, nustačius gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų (LAT 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš tėvų (LAT 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, išklausyti liudytojos parodymai bei šalių paaiškinimai, leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu nepilnametis E. M., gim. 2008-03-17, jau gyvena su tėvu, kadangi nuo šių metų rugsėjo 1 d. jis pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini), 2 klasę. Atsakovės pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nėra žinoma, nes atsakovė, gavusi procesinius dokumentus atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, taip ignoruodama nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą.

Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsniu įpareigojamas teismas ir kitos institucijos, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip ir nacionalinis įstatymas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 23 straipsnis 4 dalis), nenustato vaiko amžiaus ribų dėl vaiko apklausos; sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti.

Išvadą teikiančios institucijos Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai bendravo su nepilnamečiu vaiku, kuris nurodė, kad žino, jog tėvas siekia jo gyvenamąją vietą nusistatyti su juo. Pasak vaiko, jis senelius labai myli, aplankytų juos, tačiau nori gyventi su tėvu. Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai konstatavo, kad tėvo gyvenamojoje vietoje ketinama įrengti atskira erdvė sūnui. Ieškovo sugyventinė K. S., apklausta teismo posėdžio metu, nurodė, kad nepilnamečiu vaiku ji rūpinasi, nuveda į mokyklą ir labai myli. Pats nepilnametis vaikas patvirtino, kad su tėvo gyvenimo drauge sutaria labai gerai.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, jo išreikštą nuomonę, remtasis liudytojų ir šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, teismas mano, kad yra teisinis pagrindas ieškinio tenkinimui ir nustato nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamąją vietą su tėvu D. M. (CK 3.169 str.).

Pažymėtina, kad šeimos teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios neatitiktų vaiko interesų, šis sprendimas neužkerta kelio kreiptis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Pakeitus nepilnamečio E. M. gyvenamąją vietą ir nustačius ją su tėvu, priteisto iš tėvo išlaikymo išieškojimas nutraukiamas, tačiau teismas nepilnamečiam šalių sūnui iš skyrium gyvenančios motinos privalo priteisti išlaikymą (CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d.).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovas D. M. nuo 2015-05-04 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis minimalus (elektroninės bylos priedo, b.l. 9-12). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (elektroninės bylos priedo, b.l. 19).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė I. T. 2016 metų laikotarpiu dirbo vieną kartą IĮ „(duomenys neskelbtini)“, gavo apie 80 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių (elektroninės bylos priedo, b.l. 13-15). Atsakovė gauna nedarbo draudimo išmoką, kuri sudaro apie 131 Eur (elektroninės bylos priedo, b.l. 15). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis Savanorių g. 224-9A, Vilniuje (elektroninės bylos priedo, b.l. 17).

Nagrinėjamu atveju matoma, kad ieškovas neturi nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame bute. Atsakovė turi jai nuosavybės teise priklausantį butą.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus specialiųjų poreikių neturi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-07-01 yra 390 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad atsakovė neįvykdė pareigos į bylą pateikti visus įrodymus, reikšmingus teisingam ir greitam bylos išnagrinėjimui, į tai, kad nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, iš atsakovės I. T. nepilnamečio sūnaus naudai priteistinas 175 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2016-05-26, iki jo pilnametystės (CK 3.201 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas ieškovas D. M. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas D. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-04-29 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų iki 2017-03-31.

Patenkinus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, iš atsakovės I. T. priteistinas 94 Eur (31 Eur + 175 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, ieškovas buvo atleistas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra visiškai atleistas, jam buvo suteikta antrinės teisinės pagalbos už 104,22 Eur (elektroninės bylos priedo, b.l. 39). Kadangi ieškovo ieškinys yra patenkintas visiškai, tai iš atsakovės valstybės naudai priteistina 104,22 Eur jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Bylinėjimosi išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - „Swedbank“, AB banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) –AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – Nordea banke, (duomenys neskelbtini) – UAB „Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos šaliai, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3683-131/2010 nustatytą nepilnamečio E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2008-03-17, gyvenamąją vietą su tėvu D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nutraukti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3683-131/2010 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) išieškojimą iš tėvo D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš I. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2016-05-26, iki E. M., gim. 2008-03-17, pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminiam atstovui – tėvui D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš I. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 94 Eur (devyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš I. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 104,22 Eur (vieną šimtą keturis eurus 22 euro centus) išlaidų už D. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daina Knezevičienė