Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-12-21 · Civilinė byla Nr. e2-42548-854/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
e2-42548-854/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36007-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
M. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-42548-854/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36007-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui M. S. dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. S. 46,16 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-740-486/2018 M. S. pripažintas kaltu padaręs nuosprendyje nurodytas nusikalstas veikas (e. b. l. 10-21). Nuosprendyje konstatuota, kad M. S. įvykdė nusikalstamą veiką prieš N. A. – nesunkiai surikdė N. A. sveikatą. N. A. dėl patirtų sužalojimų gydėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 46,16 Eur (e. b. l. 22). Ieškovas ragino atsakovą atlyginti PSDF padarytą žalą (e. b. l. 23), tačiau duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.283 straipsnio 1dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 31 straipsnio 1 punktas ir 34 straipsnio 1 punktas nustato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovas nukentėjusiojo N. A. atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, tuo sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sužalotas asmuo buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje, o sveikatos priežiūros paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveiktos draudimo fondo biudžeto lėšų. Taigi asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas buvo tiesiogiai susijęs su atsakovo neteisėtais veiksmais – nukentėjusiojo sužalojimu. Suteiktų gydymo paslaugų kaina ir atitinkamai Privalomojo sveiktos draudimo fondo biudžetui padaryta žala – 46,16 Eur. Tokiu atveju pripažintina, kad byloje nustatytos visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti Privalomojo sveiktos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlyginęs padarytą žalą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 46,16 Eur padarytai žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 46,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. lapkričio 16 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 15 Eur žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, j. a. k. 188783796, iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 46,16 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 16 ct) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 46,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. lapkričio 16 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė