Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutarimas

2020-03-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-345-287/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-10
Bylos Nr.
A5.-345-287/2020
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00017-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Rima Razumienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. G.
Institucija
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-345-287/2020
Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00017-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 1.4.4; 1.5.1; 6.1; 21.9.4; 21.9.10. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. kovo 10 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant:administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G.,

institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovėms Vilijai Visockienei ir Karolinai Vyniautaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo

A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) vadovu, nevedusio, pagrindinio išsilavinimo, neteisto,

administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G., būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad su darbuotoju D. O. ne vėliau, kaip prieš darbo dienos pradžią, būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie asmens priėmimą į darbą, tai yra, D. O. 2019 m. spalio 9 d. statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), faktiškai atliko pastato lauko sienų apšiltinimo darbus akmens vata, darbdavio naudai ir jam vadovaujant, darbo santykiams tęsiantis nuo 2019 m. rugsėjo 20 d., tarp darbuotojo D. O. ir darbdavio (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbovietės – (duomenys neskelbtini) ir darbo funkcijų – sienų apšiltinimo darbininkas), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo darbdavio nustatytu laiku), esant atlygintinam darbo pobūdžiui. Tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė Vilija Visockienė nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir administracinio nusižengimo protokole bei nelegalaus darbo tyrimo akte, nurodydama, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog D. O. dirbo darbdavio A. G. naudai, nes tai akivaizdžiai buvo užslėpti darbo santykiai, kadangi darbdavys davė savo įrankius, savo medžiagas, darbuotojas dirbo darbdavio nustatytu laiku, buvo žymimas darbo laikas, kartą per mėnesį buvo mokamas atlyginimas, tačiau nebuvo sudaryta darbo sutartis ir pranešta VSDFV. Patikrinimo metu tiek darbuotojas, tiek darbdavys buvo rasti darbo vietoje, viskas buvo nufilmuota, paimti paaiškinimai. Tikrinimo metu D. O. turėjo išsiėmęs individualią veiklą, tačiau akivaizdu, kad tai buvo ne civiliniai, o darbo santykiai, tai yra užslėpti darbo santykiai, nes D. O. negalėjo dirbti tada, kada pats nori ar gali pagal individualią veiklą, o darbdavio nustatytu laiku, su darbdavio darbo įrankiais ir priemonėmis. Be D. O. darbo vietoje dar dirbo J. P., tačiau su ja darbo sutartis buvo sudaryta.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė Karolina Vyniautaitė papildomai nurodė, kad teismui vaizdo medžiagos, kurioje buvo užfiksuotas realus D. O. darbas, nepateikė kartu su bylos medžiaga, nes A. G. neneigė nelegalaus darbo. Vaizdo medžiagą turi darbo vietoje ir gali, esant reikalui, ją pateikti teismui. Papildomai paaiškino, kas yra laikoma nelegaliu darbu ir kas yra savarankiškas darbas. Prašė teismo skirti baudą A. G. sankcijos ribose.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. nurodė, kad su jam surašytu protokolu sutinka iš dalies. Nesutinka su laiko žymėjimu. Laikas buvo žymimas tik tam, kad matytųsi, kada, kas, ką daro. Buvo susitarę, kad ryte suvažiuoja (susirenka) 8 val., kad nereikėtų kiekvienam žinoti signalizacijos kodo. D. pradėjo dirbti apie 20 d., davė jam šalmą. Paaiškinime parašė tą, ką jam sakė. Buvo sutarę, kad jis (D. O.) vieną sieną apšiltins. D. galėjo ateiti ir vėliau. Darbo laiko žiniaraščius jis veda, o tą lapą, kurią dieną kiek dirbo, padarė pats O.. Jis buvo sudaręs sutartį su O. dėl sienos apšiltinimo, bet jam buvo pavogtas iš kiemo automobilis ir ten liko sutartys. Automobilį jis atgavo, tačiau sutartys sutryptos, apipiltos, gal dar ir būtų įskaitomos. Sutartys buvo tik pas jį, nes kai pasirašė, tai ir paliko sutarčių abu egzempliorius savo automobilyje. Santykiai su O. nebuvo darbiniai, nes buvo sutarę tik dėl vieno darbo. Po patikrinimo D. net nepabaigė apšiltinti sienos ir daugiau nebedirbo. D. jis sumokėjo, bet visi dokumentai buvo automobilyje. Jis nežino, ką D. O. parašė paaiškinime, nes neskaitė. Nuo šių metų turi buhalterę, bet iki tol viską tvarkė pats. Turi dokumentus, kada jo automobilis buvo pavogtas, kada rastas. D. buvo paklausta, kiek jis norės dirbti, ar kartu su jais, ar jam tinka. Medžiagas D. O. pats pasiimdavo. D. O. sugebėjo atlikti darbus. Jam buvo paaiškinta dėl įdarbinimo, kad bus apmokytas. Čia ateityje būtų pamokęs plyteles dėti. Dėl įrankių yra susitarimo klausimas. Pigesnis darbas jei duodi savo įrankius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pagrindinė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliama versija dėl jo nekaltumo yra ta, kad D. O. dirbo pagal individualios veiklos pažymą, jie buvo sudarę sutartį. Sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais, tačiau abu egzemplioriai buvo palikti jo automobilyje, kuris buvo pavogtas. Atgavus automobilį, jame buvusios sutartys buvo sutryptos, apipiltos ir galimai sunkiai įskaitomos. Tokius A. G. paaiškinimus paneigia jo paties bei D. O. parodymai, duoti tyrimą atlikusiai Valstybinei darbo inspekcijai, iš kurių matyti, kad abu vyrai nurodė, jog yra susitarę dėl darbo, dėl apmokėjimo už darbą, taip pat, nurodė, kad darbo įrankius, apsaugos priemones – šalmą, suteikia A. G.. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2019 m. spalio 9 d. teikdamas pirminį paaiškinimą, nurodė, kad sutarties su D. O. nesudarė, o susitarė žodžiu, tuo tarpu, kai teismo posėdžio metu atsirado versija apie kartu su automobiliu pavogtas ir sugadintas sutartis.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad individuali veikla apibūdinama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Esminis individualios veiklos požymis yra savarankiškumas, parodantis individualios veiklos sukuriamų santykių skirtumą nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Veikla laikoma savarankiška, jei gyventojas savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų, t. y. jis nėra pavaldus jo paslaugas perkančio asmens vidinei tvarkai, jam nesuteikiamos darbo priemonės, darbo vieta, paslaugas gyventojas gali atlikti bet kuriuo sau patogiu metu ir pan. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad D. O., nors ir turėdamas individualios veiklos pažymą, nebuvo savarankiškas, iš tikrųjų dirbo (duomenys neskelbtini) naudai, naudodavosi įmonės įrankiais, iki darbo pradžios buvo sutarę darbo užmokesčio dydį (minimalus darbo užmokestis), pakluso darbdavio nustatytai darbo tvarkai (į darbą atvykdavo ir iš jo išvykdavo darbdavio nustatytu laiku), darbo santykiai turėjo ilgalaikį pobūdį (jei tiks darbas, žadėjo įdarbinti pagal darbo sutartį). Visos šios aplinkybės akivaizdžiai liudija, kad tarp (duomenys neskelbtini) bei D. O. buvo darbiniai santykiai, o ne tam tikrų paslaugų iš D. O. gavimas.

Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai tokio pobūdžio bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-535/2012, Nr. N575-2917/2012).

Pagal pirminius paties A. G. parodymus matyti, kad D. O. pirmiausia pradėjo dirbti ir tik vėliau, po savaitės, įsigijo individualios veiklos pažymą, tuo siekiant užmaskuoti darbo santykius.

Šiuo atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo požymiai, ir tuo pačiu paneigta, kad tarp (duomenys neskelbtini) egzistavo civiliniai – paslaugų teikimo santykiai.

A. G. kaltę, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, A. G. ir D. O. paaiškinimai, D. O. darbo laiko žymėjimas, VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatai. Pastarieji bylos duomenys patvirtina, kad A. G. padaryta veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra tinkamai kvalifikuota.

A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bei atsižvelgiant į tai, kad A. G. už tokio pobūdžio nusižengimus nėra baustas, nusižengimu valstybei padaryta nedidelė žala, nusižengimas truko trumpą laiko tarpą, jam skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 35 straipsniais, 95 straipsnio 1 dalimi, 630, 635-637 ir 646 straipsniais,

nutaria:

A. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Išaiškinti A. G., kad bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą ROIK 20110033832. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti A. G., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė