Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-10-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-427-1199/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-13
Bylos Nr.
A20.-427-1199/2024
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Kategorijos
Byla Nr.
Teisminio proceso Nr.Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 13 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,sekretoriaujant Gabijai Grikainytei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

užsieniečiui A. D., jo atstovui advokatui Laurynui Biekšai,vertėjams Galinai Tijūnelienei, Navisai Dodoevai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. D. sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Teikimu prašoma sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. D., gim. (duomenys neskelbtini), VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki 2025 m. sausio 11 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

Teismo posėdžio metu VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro atstovė palaikė teikimą jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad užsienietis yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai, savanoriškai neįvykdė sprendimo dėl išvykimo iš Lietuvos Respublikos, 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu jam yra panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Užsienietis buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos iki 2024 m. rugsėjo 30 d., bet to nepadarė. Asmuo, žinodamas, kad jis negali likti nei Lietuvoje, nei Šengeno erdvės valstybėse, išvyko į kitą Europos Sąjungos valstybę, iš kur buvo grąžintas į Lietuvą. Šiuo metu reikia išspręsti klausimą dėl asmens laikinos gyvenamosios vietos Lietuvoje. Įvertinus šias aplinkybes, užsieniečio nenorą bendradarbiauti su institucijomis, jo vengimą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, proporcinga ir tikslinga taikyti jam sulaikymą, nes tik taip įmanoma užtikrinti sprendimo dėl jo išsiuntimo priėmimą ir vykdymą. Baigiamosios kalbos metu VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro atstovė papildomai nurodė, kad neteisėtai gyvendamas Lietuvoje, užsienietis neteisėtai dirbo, nes leidimas dirbti nustojo galioti nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje jam panaikinimo dienos. Nurodė keliavęs per Šengeno valstybių teritorijas, norėdamas išvykti namo, tačiau iki šiol yra Lietuvoje. Buvo sulaikytas pareigūnų. Nepateikė jokių įrodymų, kad dėjo pastangas išvykti pats, savanoriškai. J. Brovko pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), alternatyvios sulaikymui priemonės taikomos tik tiems asmenims, kurie bendradarbiauja su institucijomis. Taip pats vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 5 dalimi, alternatyvios sulaikymui priemonės taikomis tik prieglobsčio prašytojams ir tiems, kam yra priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio.

Užsienietis teismo posėdžio metu paaiškino, jog su teikimu nesutinka. Buvo išvykęs į Švediją, nes norėjo užsidirbti pinigų grįžimui namo. Ten nuėjo į migracijos instituciją, tačiau buvo grąžintas į Lietuvą. Nusipirko bilietus pats, norėjo išvykti namo iš Rygos, tačiau pavėlavo į lėktuvą. Dėk to vėl turėjo padirbėti, tam kad užsidirbtų pinigų grįžimui. Valstybė jo išsiųsti, nupirkti jam grįžimo bilieto negalėjo. Tai nebuvo 1–2 dienų klausimas, nes išsinuomojo butą, transporto priemonę, dabar jau turi reikiamą pinigų sumą ir galėtų iš karto išvykti iš Lietuvos. Atsakydamas į teismo klausimus, užsienietis negalėjo nurodyti savo gyvenamosios vietos adreso, nes nurodė neprisimenantis, taip pat minėjo, kad lėšų pragyvenimui gavo dirbdamas (duomenys neskelbtini) maisto pristatyme. Jei valstybė nupirktų jam bilietus, yra pasiruošęs iš karto išvykti iš šalies.

Šalies argumentai

Užsieniečio atstovas advokatas nurodė, kad nesutinka su teikimu ir prašo taikyti alternatyvią priemonę – apgyvendinimą Užsieniečio registracijos centre, taikant laisvės apribojimą, t. y. neleidžiant jam išvykti iš Užsieniečių registracijos centro vadovo leidimo (Įstatymo 140 ¹⁹straipsnis). Pasak advokato, tai būtų proporcingesnė priemonė nei sulaikymas. Asmuo turi daugiau laisvių, tačiau išvykti negali. Baigiamosios kalbos metu, advokatas, nesutikdamas su Institucijos atstovės teiginiais, nurodė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė šiuo atveju galėtų būti taikoma vadovaujantis ne Įstatymo 115 straipsnio 5 dalimi, bet specialiuoju 140 ¹⁹straipsniu. O dėl bendradarbiavimo, pasak advokato, asmuo susipainiojo, norėjo pats išvykti, bet jam nepavyko, vis kartas nuo karto ateidavo į institucijas, todėl prašo netaikyti jam sulaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad A. D. į Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją atvyko teisėtai, turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2021 m. sausio 13 d. ir galiojantį iki 2031 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris galiojo nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2025 m. birželio 26 d.

Migracijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu panaikintas A. D. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nes asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (buvo nurodęs, kad įsidarbins UAB (duomenys neskelbtini), tačiau to nepadarė, niekur kitur taip pat neįsidarbino, nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą), 2024 m. birželio 20 d. sprendimu A. D. buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 36 mėn. nuo sprendimo priėmimo dienos.

2024 m. rugsėjo 24 d. į VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto PKP, reisu BT962 iš Amsterdamo pagal Dublino III reglamentą buvo grąžintas (duomenys neskelbtini) pilietis A. D.. Šio asmens buvimas nuo 2024 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje yra laikomas neteisėtu, todėl VSAT prie LR VRM 2024 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą grąžinti (duomenys neskelbtini) pilietį į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini), įpareigoti jį savarankiškai išvykti į užsienio valstybę per 7 dienas, t. y. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Pažymėtina, kad asmuo grąžinimo į Lietuvos Respubliką metu buvo nurodęs, kad išvyks iš Lietuvos 2024 m. rugsėjo 25 d., turi nusipirkęs lėktuvo bilietus giš Rygos. Tačiau A. D. per nurodytą laikotarpį savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir neapskundė minėto sprendimo.

2024 m. spalio 11 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kartu su VSAT prie LR VRM pareigūnais, vykdant reidą Vilniaus m. keliuose, patikrino transporto priemonę, kurią vairavo (duomenys neskelbtini) A. D. piliečiu prisistatantis asmuo, kuris nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.

Patikrinus Vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes, rasta duomenų apie asmeniui panaikintą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamą vietą adresu (duomenys neskelbtini). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie asmeniui pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ar priimtus ir (ar) įsiteisėjusius sprendimus. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje yra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo, paskelbusi šalis Lietuva, terminas – nuo 2024 m. birželio 24 d. iki 2027 m. birželio 19 d. Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie 5 užsieniečio įvykdytus administracinius nusižengimus, už vieną iš kurių duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra. Lietuvos migracinėje informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad minėtas užsienietis būtų pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Ši aplinkybė pasitvirtino ir bylos nagrinėjimo metu.

Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2–4 punktuose, nes užsienietis neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, todėl turės būti sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo, užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (nustatyta, kad anksčiau deklaruotu gyvenamosios vietos adresu asmuo negyvena, į teismo klausimą dėl šiuo metu turimos gyvenamosios vietos atsakyti negalėjo), lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika.

Šių teismo išvadų nepaneigia teismo posėdžio metu A. D. nurodytos aplinkybės. Kaip pagrįstai nurodė Institucijos atstovė, netekęs leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis tuo pačiu negalėjo teisėtai dirbti Lietuvoje. Taigi teisėto pragyvenimo šaltinio jis Lietuvos Respublikoje neturi. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių užsieniečio nurodytą aplinkybę dėl jo šiuo metu turimų 400 Eur. Atsakydama į teismo klausimą, J. Brovko nurodė, kad sulaikymo metu jokios piniginės lėšos pas užsienietį rastos nebuvo. Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia ir į tai, kad žinodamas apie jam priimtą sprendimą, kuriuo jis buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, A. D. to nepadarė, bet išvyko į kitą Europos Sąjungos valstybę. Bylos duomenimis, asmuo buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką, reisu, vykusiu iš Amsterdamo. Pasak užsieniečio, jis buvo išvykęs į Švediją, tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės nagrinėjamam klausimui neturi. Nors teismo posėdžio metu A. D. nurodė, kad jo išvykimą į kitą Europos Sąjungos valstybę sąlygojo siekis gauti pinigų ir įsigyti bilietus į (duomenys neskelbtini), šių jo aplinkybių nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo Lietuvos Respublikos teritorijoje gyveno nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. Taigi turėjo turėti pragyvenimui reikalingas lėšas. Pasak A. D., jis negrįžo namo 2024 m. rugsėjo 25 d., nes pavėlavo į lėktuvą. Tačiau, teismas pažymi, kad žinodamas apie tai, kad neįvykdė jam priimto sprendimo dėl išvykimo iš Lietuvos Respublikos iki 2024 m. rugsėjo 30 d., pats užsienietis į migracijos institucijas neatvyko, bet buvo sulaikytas tik reido metu 2024 m. spalio 11 d., vykdant atitinkamą patikrinimą.

Taigi byloje nustatyti Įstatyme įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai, tačiau tokių pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, nustatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas)

Teismas pritaria advokato teiginiams, dėl specialiųjų, Įstatymo 140¹⁹ straipsnio nuostatų, taikymo užsieniečiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., visoje šalyje paskelbta Valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, ekstremalioji situacija neatšaukta, todėl nagrinėjant bylą taikomos nuo 2022 m. sausio 1 d. užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką reglamentuojančios Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) X2 skyriaus nuostatos.

Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 punktas); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 punktas); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 punktas). Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal minėto straipsnio 3 dalį, Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo nagrinėjamu atveju netaikomos.

Vadovaujantis pirmiau aptartomis teisės normomis ir atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio tapatybė yra nustatyta (turi galiojantį pasą), byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad užsienietis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai (nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, administracine tvarka baustas penkis kartus, tačiau keturios baudos yra sumokėtos), įvertinus teismo posėdžio metu paties užsieniečio nurodytą aplinkybę, kad jis grįžtų į savo valstybę iš karto, jei valstybės institucijos jam nupirktų lėktuvo bilietus, teismas sprendžia, kad taikyti užsieniečiui jo teises labiausiai varžančią priemonę – sulaikymą, nėra pakankamo pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, teikimas tenkinamas iš dalies, taikant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatyta Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, trijų mėnesių terminui. Teismo vertinimu, Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga, proporcinga ir, šiuo atveju pakankama priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. įvykdyti A. D. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2–4 punktais, 114 straipsniu, 117 straipsniu, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

Nustatyti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgiau kol bus įvykdyta asmens išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Liudmila Larionova