Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-106-777/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-28
Bylos Nr.: e2A-106-777/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: A. P., L. K., J. L., A. G.
Trečiasis asmuo: UAB „Limerta“, Šventvakarių bendruomenė, Lapių bendruomenės centras, L. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-106-777/2019 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02818-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.2.2.13; 3.1.1.2.4; 3.1.3.3; 3.1.7.6; 3.3.1.4; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių A. P., L. K., J. L. atstovo advokato D. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. P., L. K., J. L. ir A. G. ieškinį atsakovei vietos veiklos grupei „Pajūrio kraštas“, tretieji asmenys UAB „Limerta“, Šventvakarių bendruomenė, Lapių bendruomenės centras ir L. K. statybos įmonė, dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2017 m. spalio 10 d. vietos veiklos grupės (toliau – VVG) „Pajūrio kraštas“ neeilinį visuotinį narių susirinkimą neįvykusiu, 2017 m. spalio 10 d. protokolą Nr.VS-17-2 laikyti neteisėtu, o jame priimtus sprendimus – negaliojančiais; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

Šalies argumentai

2.1. 2017 m. spalio 10 d. vykusio neeilinio visuotinio narių susirinkimo metu VVG „Pajūrio kraštas“ valdyba, kurios pirmininkė buvo ieškovė A. P., o viena iš narių – ieškovė J. L., buvo neteisėtai atšaukta, nes buvo pažeistos nustatytos procedūros, t. y.: 1) pranešimas apie 2017 m. spalio 10 d. susirinkimą elektroniniu paštu išsiųstas 2017 m. spalio 2 d., nors valdyba 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo nutarusi tokį susirinkimą sušaukti 2017 m. spalio 5 d. Teigia, jog niekas neįgaliojo VVG „Pajūrio kraštas“ pirmininkės R. D. (kuri nėra valdybos narė) keisti susirinkimo datą, 2017 m. rugsėjo 8 d. valdybos posėdžio metu ji apie tokį poreikį neinformavo.

2.2. Buvo pažeista informavimo apie valdybos nario atsistatydinimą tvarka, kadangi buvo gautas valdybos nario A. S. prašymas dėl atsistatydinimo iš valdybos. Nurodė, jog tik susirinkimo metu paaiškėjo, kad I. G., Š. P., V. G. ir V. K. susirinkimo dieną pateikė prašymus dėl valdybos atšaukimo. Teigia, jog šie valdybos nariai dalyvavo 2017 m. rugsėjo 8 d. valdybos posėdyje, tačiau aptariant būsimo visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę šie nariai neprašė į darbotvarkę įtraukti valdybos atšaukimo klausimo. Mano, jog, nesilaikius informavimo tvarkos, šis klausimas susirinkime negalėjo būti svarstomas.

2.3. Pradėjus svarstyti visos valdybos atšaukimo klausimą, atšaukiamiems valdybos nariams nebuvo suteikta prašyta 5 minučių pertrauka, o kartu ir galimybė išsamiai pasisakyti svarstomu juos asmeniškai jautriai liečiančiu klausimu. Nurodė, kad nebuvo iš anksto ir aiškiai suformuluoti pašalinimo pagrindai, sudarytos sąlygos ir galimybės surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, pateikti atsikirtimus, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį bei savarankišką trečiojo asmens reikalavimą atmetė – priteisė atsakovei VVG „Pajūrio kraštas“ solidariai iš ieškovų A. P., L. K., J. L., A. G. bei savarankišką reikalavimą pareiškusio trečiojo asmens UAB „Litimbera“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad VVG „Pajūrio kraštas“ įstatų (toliau – įstatai) 13 punkte nurodyta, kad šio asociacijos teisinę formą turinčio ribotos civilinės atsakomybės viešojo juridinio asmens nariai yra išimtinai tik juridiniai asmenys. Nurodė, kad, vadovaujantis CK 2.82 straipsnio nuostatomis, šio juridinio asmens organo sprendimą ginčyti gali patys jo dalyviai, tačiau ne jų atstovai – fiziniai asmenys, atstovaujantys juos delegavusios asociacijos nariams jos valdymo organe – valdyboje. Darė išvadą, kad reikalavimo teisę šioje byloje turi tik jau proceso metu savarankišką reikalavimą, analogišką ieškovų pareikštam reikalavimui, pareiškusi UAB „Litimbera“ ir, esant pareikštam tokiam juridinio asmens – asociacijos VVG „Pajūrio kraštas“ nario – reikalavimui, teismas turi toliau jį nagrinėti.

4.2. Nurodė, kad išanalizavus norminių aktų nustatytas taisykles ir faktinę situaciją, susidariusią priimant byloje ginčijamą sprendimą, nenustatyta jokių esminių pažeidimų, dėl kurių šis sprendimas būtų neteisėtas ir nepagrįstas. Įvertinęs 2017 m. rugsėjo 8 d. VVG „Pajūrio kraštas“ valdybos posėdžio protokolą ir kitą bylos medžiagą (liudytojų parodymus, elektroninį susirašinėjimą ir kt.), konstatavo, jog sprendimą 2017 m. spalio 5 d. sušaukti visuotinį VVG „Pajūrio kraštas“ narių susirinkimą priėmė šios asociacijos valdyba ir ji tokią teisę turėjo pagal savo įstatų 31 punktą. Teismo vertinimu, tai, kad toliau šio susirinkimo surengimu rūpinosi ir nedaug (keliomis dienomis) jo datą pakeitė nebe valdyba, o asociacijos pirmininkė, neturi jokios įtakos susirinkimo sušaukimo teisėtumui.

4.3. Nurodė, kad nei Asociacijų įstatymas, nei įstatai nedraudžia keisti paskirtos susirinkimo datos ir nenustato, kas ir kokiomis aplinkybėmis tai gali daryti, todėl darė išvadą, kad vadovaujantis kompleksine situacijos analize, sąžiningumo ir protingumo reikalavimais yra pagrindas pripažinti, kad esant reikalui tokie pakeitimai gali būti daromi. Akcentavo, jog šis pakeitimas buvo suderintas su visais suinteresuotais asmenimis, niekas dėl to prieštaravimų nepareiškė ir neatsirado nė vieno suinteresuoto asmens, kuris teisme būtų pareiškęs, kad šis datos pakeitimas kaip nors sutrukdė jam sudalyvauti šiame susirinkime ar jam pasirengti.

4.4. Teismo vertinimu, valdybos funkcija rengti susirinkimo darbotvarkę yra parengiamoji, skirta tinkamai pasirengti pagal taisyklę eiliniam susirinkimui, kad jo darbas būtų produktyvus, tačiau teismas darė išvadą, kad šios funkcijos suteikimas valdybai negali apriboti ir neapriboja aukščiausio asociacijos valdymo organo – susirinkimo teisės papildyti šią darbotvarkę, ypač iškilus poreikiui spręsti pačios valdybos atšaukimo klausimą. Nurodė, kad šiuo atveju toks klausimas iškilo tik asociacijos nariams susirinkus į susirinkimą, kai paaiškėjo, kad greta dviejų trūkstamų valdybos narių trys nusprendė atsistatydinti, o dar tris nusprendė atšaukti juos delegavusi institucija. Sistemiškai aiškindamas šią situaciją, teismas nenustatė jokio pažeidimo, kad klausimas dėl valdybos atšaukimo buvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę jos pradžioje, taip praplečiant joje jau buvusį punktą „naujų valdybos narių rinkimas“ ir demokratiškai operatyviai reaguojant į susirinkimo pradžioje pasikeitusią situaciją.

4.5. Nurodė, kad ieškovai prašė skirti 5 minučių pertrauką, tačiau ji nebuvo suteikta. Teigė, jog nei Asociacijų įstatyme, nei įstatuose nėra reglamentuota pertraukų suteikimo tvarka ir dėl jų palikta susitarti asociacijos viduje. Nustatė, kad dauguma asociacijos narių įgaliotų atstovų išreiškė savo nuomonę, kad tokios pertraukos nereikia, jie yra visiškai pasiruošę spręsti šiuos klausimus tuoj pat, ir konstatavo, kad tokią daugumos nuomonę reikia gerbti. Nurodė, kad diskutuotinas klausimas, ar viešojo juridinio asmens valdybos narių, dirbančių visuomeniniais pagrindais, rinkimuose objektyviai reikalingos pasirengimų, kandidatų aptarimų ir pan. procedūros, tačiau darė išvadą, kad šiuo atveju nėra net jokio teisinio pagrindo ginčyti susirinkimo sprendimą to nedaryti, nes niekas nebuvo įpareigojęs to daryti.

4.6. Nurodė, kad visi aptariami susirinkimo sprendimai – papildyti darbotvarkę, nesuteikti pertraukos, atšaukti valdybą ir iškelti bei išrinkti naujus jos narius – buvo priimti susirinkime dalyvavusių VVG „Pajūrio kraštas“ narių daugumos balsais. Teismo vertinimu, tai, kad tokiu virsmu nepatenkinti narių atstovai išėjo iš salės, nusprendus nesuteikti pertraukos, vadovaujantis Asociacijų įstatymo 8 straipsniu ir įstatų 32 punktu, neturi jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui.

4.7. Teismo vertinimu, byloje nebuvo įrodyta, kad nagrinėjamas visos valdybos atšaukimas buvo skubotas, nemotyvuotas, pažeidžiantis valdybos narių teises. Teigia, jog yra priešingai, dauguma apklaustų liudytojų ir didžioji dalis ištirtos rašytinės bylos medžiagos patvirtina, kad asociacijos valdyba (ir jos pirmininkė A. P. asmeniškai) buvo praradusi pasitikėjimą, gebėjimą konstruktyviai dirbti, jos nariai susipriešinę ir galbūt turėjo trukdančių siekti VVG „Pajūrio kraštas“ tikslų interesų, todėl visuotinio narių susirinkimo sprendimas nušalinti visą valdybą atitinka byloje nustatytą situaciją ir yra visiškai pagrįstas jos duomenimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovės A. P., L. K., J. L. (ieškovas A. G. pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-348-729/2018 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Šalies argumentai

6.1. Ieškovių teigimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir nurodytą išvadą dėl ieškovų galimybės kreiptis į teismą padarė remdamasis asociacijos įstatais, kurie yra negaliojantys (t. y. senos redakcijos). Teigia, jog bylą teismas nagrinėjo vadovaudamasis 2015 m. birželio 16 d. redakcijos įstatais, nors asociacijoje galiojo naujos redakcijos t. y. 2015 m. lapkričio 23 d. redakcijos, įstatai (toliau – galiojantys įstatai). Galiojančių įstatų 13 punkte, priešingai nei nebegaliojančioje įstatų redakcijoje, nurodoma, kad asociacijos nariais gali būti „<...> fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie veikia arba gyvena Klaipėdos rajono VVG „Pajūrio kraštas“ veiklos teritorijoje bei vykdo ir pripažįsta VVG įstatus <...>“. Darė išvadą, kad pagal aktualią ir galiojančią įstatų redakciją VVG „Pajūrio kraštas“ nariais gali būti (ir yra) ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys. Mano, jog pirmosios instancijos teismo priimta sprendimo dalis dėl ieškovų – fizinių asmenų galimybės kreiptis į teismą yra nepagrįsta ir neteisėta – priimta remiantis nebegaliojančiais VVG „Pajūrio kraštas“ įstatais.

6.2. Ieškovių vertinimu, asociacijos įstatai byloje yra esminę reikšmę turintis įrodymas, todėl pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus pagal nebegaliojančius senos redakcijos įstatus bylos esmė liko neatskleista, nes galiojančių įstatų 13 punktas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovų teisės kreiptis į teismą negalimumo daro iš esmės klaidingas ir nepagrįstas.

6.3. Ieškovės nurodė, kad tiek nebegaliojančių, tiek ir galiojančių įstatų redakcijos punktai (kurie iš esmės yra vienodi abiejose redakcijose) suponuoja, kad valdybos nariai yra fiziniai asmenys. Įstatų 35 punkte įtvirtinta, kad „<...> Valdyba susideda iš 12 VVG „Pajūrio kraštas“ narių. <...>“ Nebegaliojančių įstatų 35 punkte taip pat buvo įtvirtinta, kad valdybos nariu gali būti renkami tik juridinių asmenų įgalioti fiziniai asmenys. Galiojančių įstatų 13 punkte nurodyta, kad nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Įstatų 37 punkte įtvirtinta, kad valdybą sudaro įvairaus amžiaus abiejų lyčių atstovai (santykiu 40 ir 60, t. y. mažiausiai 40 procentų, nesvarbu, kurios lyties atstovų). Taigi, valdyba kaip kolegialus valdymo organas sudaroma ne iš juridinių asmenų, bet iš fizinių asmenų. Šie asmenys nėra ir negali būti laikomi valdybos narių – juridinių asmenų atstovais, veikiančiais pagal atstovavimą, kaip teigiama skundžiamame pirmosios instancijos sprendime. Šie asmenys būdami deleguoti juridinių asmenų vėliau įstatų nustatyta tvarka buvo išrinkti VVV „Pajūrio kraštas“ valdybos nariais, kurie vykdydami valdybos veiklą veikė savo – valdybos narių vardu. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo, kaip valdybos nariai yra registruoti ne juridiniai asmenys, bet konkretūs fiziniai asmenys, įskaitant ieškoves A. P. ir J. L.. Dėl šių priežasčių ieškovės (apeliantės) turi reikalavimo teisę į atsakovę ir teisę su ieškiniu kreiptis į teismą.

6.4. Ieškovės nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju tektų konstatuoti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą. Atsižvelgiant į nurodytą Konstitucinio Teismo doktriną, negali būti tokia situacija, kai asmenys, kurie ėjo valdybos nario pareigas – buvo valdybos nariai, būdami, jų manymu, atšaukti iš valdybos neteisėtai, esant procedūriniams pažeidimams, negali ginti savo pažeistų teisių teisme vien dėl to, kad tokios asmenų teisės tiesiogiai nenumato įstatymas. Tokiu atveju būtų nepagrįstai apribota asmens konstitucinė teisė į teisminę gynybą.

6.5. Ieškovės nurodė ir tai, kad teismui pripažinus, kad ieškovai šioje byloje neturi reikalavimo teisės į atsakovę ir dėl to neturėjo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu (netinkami ieškovai), turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Klausimas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama teisme nebuvo sprendžiamas, dėl to nebuvo ginamos ieškovų ir juridinių asmenų VVG „Pajūrio kraštas“ narių, kurie delegavo atstovus užimti valdybos narių pareigas asociacijoje, teisės ir teisėti interesai. Teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą šalį tinkama ir išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, laikoma, jog padarytas esminis civilinio proceso teisės normų pažeidimas.

6.6. Nurodė, kad visiškai neaišku, kuo remdamasis teismas nusprendė, kad tą pačią dieną, susirinkimo pradžioje, juridinio asmens organas, kuriam nei Asociacijų įstatymas, nei veiklos įstatai tiesiogiai nenumato teisės keisti ar pildyti valdybos patvirtintą darbotvarkę, turėjo tokią teisę ir kad toks darbotvarkės pakeitimas šiuo konkrečiu atveju buvo teisėtas, protingas ir sąžiningas. Teigia, jog VVG „Pajūrio kraštas“ įstatuose (tiek nebegaliojančioje, tiek ir galiojančioje redakcijose) yra aiškiai numatyta ir būtent valdybai, kaip kolegialiam valdymo organui, priskirta išskirtinė funkcija – rengti visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę ir į ją įtraukti susirinkimo iniciatorių siūlomus klausimus. Teigia, jog VVG „Pajūrio kraštas“ visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės rengimo tvarka bei galimybė ją papildyti įtraukiant siūlomus klausimus yra išsami ir apibrėžta įstatų 44.3 punkte.

6.7. Nurodė, kad CK 1.8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nurodoma, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Teigia, jog šiuo atveju artimiausias kilusiam ginčui spręsti teisės aktas savo prigimtimi yra Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ), konkrečiai ABĮ 25 straipsnis, kuris reglamentuoja visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimus. Nurodė, kad norint atšaukti valdybą, pagal VVG „Pajūrio kraštas” įstatų 42 punktą, valdybos patvirtinta darbotvarkė galėjo būti pakeista, t. y. papildyta siūlomu klausimu dėl valdybos atšaukimo, teikiant valdybai siūlymą ne vėliau kaip likus 14 dienų iki visuotinio narių susirinkimo ir tik tų asmenų, kurie inicijavo visuotinį narių susirinkimą. Mano, jog tik toks valdybos patvirtintos darbotvarkės pakeitimas ir naujo klausimo įtraukimas ją papildant būtų galimas laikyti teisėtu, protingu ir sąžiningu, tik toks darbotvarkės pakeitimas nebūtų pažeidęs valdybos ir paskirų jos narių, juos delegavusių juridinių asmenų teisių ir teisėtų interesų, sprendžiant tokį svarbų asociacijai klausimą.

6.8. Teigia, jog 2017 m. rugsėjo 8 d. vykusiame valdybos posėdyje buvo nuspręsta, kad neeilinis visuotinis narių susirinkimas vyks 2017 m. spalio 5 d. Kitos datos valdyba nesvarstė ir į kitą posėdį daugiau nesirinko. Nurodė, kad pagal įstatų 47.4 punktą valdyba priimdama sprendimus atsako už visuotinių narių susirinkimo sušaukimą ir rengimą laiku. Darė išvadą, kad ne kas kitas, o tik valdyba, kuri šiuo atveju sušaukė neeilinį visuotinį narių susirinkimą, sprendžia dėl būsimo susirinkimo datos ir laiko, esant reikalui dėl jų keitimo. Mano, kad VVG „Pajūrio kraštas“ pirmininkė neturi tokios teisės ir keisti susirinkimo datos bei laiko ji negalėjo.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovių apeliacinį skundą bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Atsakovės nuomone, ne tos redakcijos įstatų taikymas būtų turėjęs esminę reikšmę teismo sprendimui tik tuo atveju, jeigu naujuosiuose įstatuose būtų visiškai kitaip sureglamentuoti bylai aktualūs esminę reikšmę turintys klausimai. Teigia, kad įstatai buvo nedaug pakoreguoti, o absoliuti dauguma nuostatų liko tos pačios, kaip ir nebegaliojančioje įstatų redakcijoje. Daro išvadą, kad jeigu teismas taikė tam tikrą nebegaliojančių įstatų nuostatą, o tokia nuostata yra ir naujojoje įstatų redakcijoje, tik galbūt skiriasi numeracija, tai negali būti laikoma jokiu pažeidimu, tuo labiau turėjusi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui.

8.2. Teigia, jog ieškovų argumentas dėl įstatų 13 punkto pasikeitimo būtų turėjęs prasmę, jeigu ieškovai būtų įstoję į asociaciją kaip fiziniai asmenys, o teismas būtų paneigęs jų teisę kreiptis į teismą tuo motyvu, kad kreiptis gali tik juridiniai asmenys. Mano, jog šiuo atveju akivaizdu, kad teismas jokios klaidos nepadarė, nes ieškovų atstovaujami juridiniai asmenys, kurie buvo VVG „Pajūrio kraštas“ nariai ir turėjo reikalavimo teisę, ieškinio nereiškė, o jį pateikė ieškovai, būdami tik juridinių asmenų atstovais, tačiau veikdami ne jų, o savo vardu.

8.3. Nurodė, kad pagal naująją įstatų redakciją VVG „Pajūrio kraštas“ nariais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, todėl ir vieni, ir kiti gali būti valdybos nariais. Tačiau, atsakovės vertinimu, ši nuostata nagrinėjamai bylai visiškai neaktuali, kadangi asociacijoje nebuvo narių – fizinių asmenų, todėl darė išvadą, kad negalėjo būti ir valdybos narių fizinių asmenų. Iš 2017 m. spalio 10 d. susirinkimo protokolo priedo „Dalyvių sąrašas“ matyti, kad visi be išimties VVG „Pajūrio kraštas“ nariai yra juridiniai asmenys, nurodyti jų pavadinimai bei registracijos kodai, o gretimame stulpelyje – deleguotų atstovų vardai ir pavardės. Ieškovė J. L. atstovavo Šventvakarių bendruomenei, A. G. – Lapių bendruomenės centrui, L. K. – L. K. statybos įmonei ir ūkininkei L. K., A. P. – UAB „Litimbera“. Nė vienas iš ieškovų nebuvo VVG „Pajūrio kraštas“ nariu kaip fizinis asmuo. Ieškinį teikė ieškovai, kaip fiziniai asmenys, nenurodyta, kad jie veikia atstovaujamų juridinių asmenų vardu ir kad turi įgaliojimus atstovauti teisme. Apeliaciniame skunde ieškovės laikosi pozicijos, kad jos turi teisę reikšti ieškinį kaip fiziniai asmenys, ir nenurodo, kad veikia juridinių asmenų vardu ar jų interesais. Ieškovai, kai fiziniai asmenys, nebuvo asociacijos nariais, atstovavo tik juridiniams asmenims VVG „Pajūrio kraštas“ visuotiniame narių susirinkime, todėl įstatų 13 p. dėl asmenų, galinčių tapti asociacijos nariais, pakeitimas, praplėtęs asmenų, galinčių tapti asociacijos nariais, ratą, neturėjo jokios įtakos ieškovų teisėms ir nesuteikė jokių kitokių (platesnių) galimybių reikšti reikalavimus dėl juridinio asmens sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Dėl to apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neturi jokio pagrindo.

8.4. Nurodė, kad pagal naująją įstatų redakciją VVG „Pajūrio kraštas“ nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, todėl vieni ir kiti gali būti valdybos nariais. Tačiau ši nuostata nagrinėjamoje byloje neaktuali, nes asociacijoje nebuvo narių – fizinių asmenų, todėl logiška, kad negalėjo būti ir valdybos narių fizinių asmenų. Ieškovai nebuvo asociacijos nariais kaip fiziniai asmenys. Apeliančių teiginys, kad ieškovai buvo valdybos nariai kaip fiziniai asmenys, kai įstatai numato, jog valdybos nariais gali būti tik VVG „Pajūrio kraštas“ nariai, o tokie faktiškai yra (buvo susirinkimo metu) tik juridiniai asmenys, yra nepagrįstas ir klaidinantis.

8.5. Nurodė ir tai, jog aplinkybė, kad ieškovai buvo įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre kaip valdybos nariai, negali pakeisti ir nepakeičia VVG „Pajūrio kraštas“ įstatų esmės, nes juridiniai asmenys savo teises gali įgyvendinti tik per jiems atstovaujančius fizinius asmenis. Juridiniai asmenys deleguoja savo atstovus, ką numato senųjų įstatų 35 punktas, naujųjų įstatų redakcija nedetalizuoja, kaip juridiniams asmenims – valdybos nariams atstovaujama valdyboje. Tačiau juridiniai asmenys, išrinkti į valdybą, savo teises gali įgyvendinti tik per savo atstovus. Pažymėjo, kad senųjų ir naujųjų įstatų 35 punkto turinys yra labai panašus, todėl bet kuriuo atveju naujieji įstatai neturi jokios įtakos nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą, kas yra valdybos nariai, kaip jiems atstovaujama. Dėl šios priežasties teismo pacituotos senosios, o ne naujosios įstatų redakcijos nuostatos neturi jokios įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Lygiai tokias pačias išvadas teismas galėjo padaryti taikydamas ir naujųjų įstatų redakciją.

Atsiliepimas

8.6. Atsakovė nesutiko su apeliantų teiginiu, kad yra ribojama valdybos narių konstitucinė teisė ginti savo teises jiems manant, kad yra atleisti pažeidžiant nustatytą tvarką. Nurodė, jog teisę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises turi tie asmenys, kurie yra valdybos nariai. VVG „Pajūrio kraštas“ nariai yra juridiniai asmenys, kurie buvo valdybos nariais ir savo teises įgyvendino valdyboje per deleguotus atstovus. Šie juridiniai asmenys ir turėjo teisę reikšti reikalavimus teisme. Mano, jog šią aplinkybę patvirtina VVG „Pajūrio kraštas“ narės bei valdybos narės UAB „Litimbera“ pareikšti savarankiški reikalavimai, kuriuos teismas nagrinėjo ir dėl kurių pasisakė. Kiti juridiniai asmenys – valdybos nariai savo teisėmis reikšti tokius reikalavimus nesinaudojo. Ieškovai, deleguoti į valdybą nuo juridinių asmenų, veikė atstovavimo pagrindu. Visos iš to kylančios pasekmės tenka ne atstovui, o atstovaujamam.

8.7. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl netinkamų ieškovų pakeitimo tinkamais. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi iniciatyvos dėl tinkamų ieškovų įtraukimo į bylą. Šis klausimas buvo sprendžiamas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi, 2018 m. kovo 5 d. posėdžio metu, 2018 m. kovo 6 d. nutartimi, pastarąja nutartimi teismas į bylą įtraukė trečiuosius asmenis, kuriems VVG „Pajūrio kraštas“ veikloje atstovavo ieškovai. Lapių bendruomenė, UAB „Litimbera“, Šventvakarių bendruomenė pateikė atsiliepimus į ieškinį. UAB „Litimbera“ pasinaudojo savo teise ir pareiškė savarankiškus reikalavimus.

8.8. Atsakovė nurodė, kad pagal VVG „Pajūrio kraštas“ įstatus teisę reikšti reikalavimus turi VVG „Pajūrio kraštas“ nariai. Šioje byloje šia teise pasinaudojo tik UAB „Litimbera“, tačiau ji nepateikė apeliacinio skundo. Todėl vien dėl šios priežasties apeliančių skundas yra atmestinas, kaip pateiktas reikalavimo teisės neturinčių subjektų.

8.9. Atsakovės vertinimu, teismas teisingai pažymėjo, kad valdybos sudaroma susirinkimo darbotvarkė yra parengiamoji ir valdyba negali primesti savo valios aukščiausiajam valdymo organui – visuotiniam narių susirinkimui – kokius klausimus spręsti arba spręsti tik valdybos nurodytus klausimus. Teigia, jog patys ieškovai yra nenuoseklūs darbotvarkės keitimo klausimu, kadangi vienur jie teigia, kad tik valdyba gali keisti darbotvarkę, kitur pripažįsta, kad ir visuotinio susirinkimo metu darbotvarkę gali keisti pats susirinkimas. Atkreipė dėmesį, kad dalis ieškovų patys kituose visuotiniuose narių susirinkimuose inicijuodavo darbotvarkės keitimo klausimus.

8.10. Nurodė, kad VVG „Pajūrio kraštas“ įstatai nenumato jokio draudimo visuotiniam narių susirinkimui keisti darbotvarkę, o apeliantų pateikta įstatų interpretacija yra itin siaurinanti, nepagrįstai varžanti visuotinio narių susirinkimo teises. Teigia, jog asociacijos principu veikia labai daug organizacijų ir yra įprasta praktika keisti bei pildyti susirinkimo darbotvarkes, jeigu tam balsų dauguma pritaria visuotinio susirinkimo nariai.

8.11. Nurodė, kad nei Asociacijų įstatymas, nei įstatai nenumato detalios darbotvarkės keitimo tvarkos, tačiau tai nereiškia, kad reikia pradėti taikyti kitus įstatymus asociacijos veikloje. Mano, kad yra neįmanoma apskritai parengti tokių įstatų, kur detaliai būtų aptarti visi įmanomi klausimai, nekiltų neaiškumų, skirtingų interpretacijų. Atsakovės vertinimu, tam ir yra įgyvendinamas demokratiškumo principas, kai visais kylančiais klausimais balsuoja dauguma ir priima sprendimus. Teigia, jog šiuo atveju taip ir buvo padaryta, dauguma nusprendė, kokius klausimus reikia svarstyti.

8.12. Nurodė, kad įstatai nenumato jokios procedūros, kad iškėlus valdybos ar atskirų narių atšaukimo klausimą turėtų vykti koks nors svarstymo procesas, debatai, kaltinimų nagrinėjimas ar kad valdybos nariams būtų numatyta privaloma pasisakymų procedūra ir panašiai. Teigia, jog valdybos nariai yra deleguojami pasitikėjimo principu, jų atšaukimo neriboja jokie faktoriai, tame pačiu tai ar valdyba ar jos atskiri nariai tinkamai ar netinkamai vykdo savo pareigas. Nurodė, kad visuotinis narių susirinkimas gali bet kada atšaukti visą valdybą, nors ir kaip gerai ji bedirbtų. Mano, jog apeliantų argumentai, kad jiems nebuvo sudarytos galimybės pasirengti klausimo svarstymui, kai toks svarstymas ir pasisakymai įstatuose privalomai nėra numatyti, netenka prasmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovų reikalavimas dėl juridinio asmens sprendimo atšaukti valdybą ir paskirti naujus valdybos narius pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

13. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pridėti prie bylos galiojančius 2015 m. lapkričio 23 d. redakcijos VVG „Pajūrio kraštas“ įstatus. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą vadovaudamasis nebegaliojančiais VVG „Pajūrio kraštas“ įstatais, o šis įrodymas yra vienas svarbiausių įrodymų byloje, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų argumentais, jog VVG „Pajūrio kraštas“ įstatai yra reikšmingas įrodymų nagrinėjamoje byloje, todėl daro išvadą, jog esant aplinkybėms, kad į bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateikta nebegaliojanti įstatų redakcija, yra pagrindas tenkinti ieškovų prašymą ir prie bylos pridėti ieškovų pateiktą galiojančią 2015 m. lapkričio 23 d. VVG „Pajūrio kraštas“ įstatų redakciją.

14. 2019 m. vasario 5 d. teisme gautas S. S. pareiškimas dėl Šventvakarių bendruomenės valdybos narių susirinkimo ir neteisingo protokolo užpildymo. Pareiškime nurodyta, kad 2018 m. kovo 10 d. 13.00 val. vyko Šventvakarių bendruomenės susirinkimas, kuriame dalyvavo tik 3 nariai: S. S., J. L., V. N.. Po susirinkimo V. N. vaikščiojo po namus ir rinko parašaus asmenų, kurie susirinkime nedalyvavo, t. y. B. L. ir D. R.. Nurodyta ir tai, kad S. S. buvo pasiūlytos pirmininko pareigos vietoje J. L. į naujai renkamą valdybą VVG „Pajūrio kraštas“. S. S. kaip renkama pirmininkė pasirašė (yra susirinkime dalyvaujančių asmenų sąraše), o valdybos narių susirinkimo protokolą Nr. 18/01 nepamena, kad būtų pasirašiusi. Teismo prašo, kad būtų nešališkas, ir atsižvelgti į tai, kad susirinkime dalyvavo tik 3 žmonės, jokių neigiamų pakitimų prieš VVG „Pajūrio kraštas“ S. S. neturi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškimą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui, nes S. S. nėra byloje dalyvaujantis asmuo ir 2018 m. kovo 10 d. Šventvakarių bendruomenės valdybos narių susirinkimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl ieškovių (apeliančių) reikalavimo teisės

15. Teisė į teisminę gynybą yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens konstitucinė teisė, o šis konstitucinis principas įtvirtintas CPK 5 ir 6 straipsniuose, tokios nuostatos taip pat yra įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje ir garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą. Pagal CPK 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo su pareiškimu turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o tai reiškia, jog suinteresuotas asmuo šiuo aspektu yra kiekvienas asmuo, kuris CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismą, deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesą. Pagal 6 straipsnį teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Taigi ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi įrodyti, kad jis turi subjektyvinę teisę, kuri nustatoma tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176–185 straipsniuose, ir tik tuomet darytina išvada, ar konstatuotinas teisės ar teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas. Taigi iš tiesų ieškovo tinkamumo klausimas yra viena iš nustatytinų aplinkybių bet kurioje byloje, nes ieškinys, pareikštas netinkamo ieškovo, t. y. asmens, kuriam reikalavimo teisė nepriklauso, negali būti patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujasis aitvaras“ vs. UAB „Ekstra“ žurnalo „Ekstra“ leidėjas, byla Nr. 3K-3-630/2004).

16. Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

17. CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, siekdamas nustatyti, ar ieškovės A. P., L. K. ir J. L. kaip fiziniai asmenys turi subjektyvinę teisę teikti ieškinį bei apeliacinį skundą dėl VVG „Pajūrio kraštas“ valdymo organų priimtų sprendimų, teismas turi nustatyti, ar ieškovės (apeliantės) atitinka CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodymų subjektų požymius (ar ieškovės (apeliantės) yra juridinio asmens kreditorės, ar ieškovės (apeliantės) yra juridinio asmens valdymo organas, ar yra juridinio asmens dalyvės). Teisėjų kolegija pažymi, jog Asociacijų įstatyme nėra numatyta jokia juridinių asmenų organų sprendimų apskundimo tvarka, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju privalu vadovautis CK nustatytomis teisės normomis.

18. Apeliaciniu skundu ieškovės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimu, teigė, kad teismas bylą išnagrinėjo ir išvadą dėl ieškovų galimybės kreiptis į teismą padarė remdamasis asociacijos įstatais, kurie yra negaliojantys (t. y. sprendimą priėmė vadovaudamasis sena įstatų redakcija). Nurodė, kad aktualioje ir galiojančioje įstatų redakcijoje nustatyta, kad VVG „Pajūrio kraštas“ nariais gali būti (ir yra) ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys, todėl mano, jog skundžiama sprendimo dalis dėl ieškovų – fizinių asmenų galimybės kreiptis į teismą yra nepagrįsta ir neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad asociacija VVG „Pajūrio kraštas“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Pagal VVG „Pajūrio kraštas“ įstatų (nauja redakcija) 13 punktą „<...> VVG „Pajūrio kraštas“ nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie veikia arba gyvena Klaipėdos rajono VVG „Pajūrio kraštas“ veiklos teritorijoje bei vykdo ir pripažįsta VVG įstatus, neturintys jai ir (ar) Lietuvos Respublikos teisės aktams prieštaraujančių tikslų ir sutikę sumokėti stojamąjį mokestį“. Šios aplinkybės patvirtina, jog VVG „Pajūrio kraštas“ nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau ši įstatų nuostata nepatvirtina tos aplinkybės, jog būtent ieškovės A. P., L. K. ir J. L. (kaip fiziniai asmenys) yra VVG „Pajūrio kraštas“ narės. Į bylą yra pateiktas visų VVG „Pajūrio kraštas“ narių sąrašas, kuriame ieškovės (apeliantės) nėra nurodytos kaip VVG „Pajūrio kraštas“ narės. Iš į bylą pateikto VVG „Pajūrio kraštas“ narių sąrašo matyti, jog atsakovės VVG „Pajūrio kraštas“ nariai yra tik juridiniai asmenys, todėl darytina išvada, jog ieškovės A. P., L. K. ir J. L. nėra atsakovės VVG „Pajūrio kraštas“ narės. Be to, VVG „Pajūrio kraštas“ įstatų (galiojanti įstatų redakcija) 18.1 punktu nustatyta, jog VVG „Pajūrio kraštas“ nariai į asociaciją priimami valdybos sprendimu, tačiau toks sprendimas dėl ieškovių (apeliančių) A. P., L. K. ir J. L. priėmimo į asociacijos narius į bylą nepateiktas. Visos nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šiuo atveju ieškovės (apeliantės) A. P., L. K. ir J. L. neturi teisinio pagrindo ginčyti VVG „Pajūrio kraštas“ organų sprendimus, kadangi jos nėra šios asociacijos narės.

19. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog ieškovės A. P. (atstatydintos valdybos pirmininkė) ir J. L. (atstatydintos valdybos narė) neturi subjektyvinės teisės ginčyti VVG „Pajūrio kraštas“ organų priimtus sprendimus kaip juridinio asmens valdymo organas. Teisėjų kolegija pažymi, jog VVG „Pajūrio kraštas“ įstatų (galiojantį įstatų redakcija) V dalyje „VVG „Pajūrio kraštas“ valdymas“ nurodyta, jog VVG „Pajūrio kraštas“ valdymo organai yra: a) aukščiausiasis organas – VVG „Pajūrio kraštas“ visuotinis narių susirinkimas; b) kolegialus valdymo organas – VVG „Pajūrio kraštas“ valdyba; c) vienasmenis valdymo organas – VVG „Pajūrio kraštas“ pirmininkas. Įstatų 39 punkte yra numatyta, jog VVG „Pajūrio kraštas“ valdybos sprendimai priimami balsų daugumos principu. Šių įstatų teisinis vertinimas suponuoja išvadą, kad VVG „Pajūrio kraštas“ valdyba (o ne valdybos pirmininkė ir (ar) jos nariai), būdama kolegialus valdymo organu, kuris sprendimus priima balsų daugumos principu, turėjo priimti bendrą sprendimą ginčyti 2017 m. spalio 10 d. neeiliniame visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus, tačiau tokių duomenų į bylą nepateikta.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pritaria atsakovės argumentams, jog asociacijoje nebuvo narių – fizinių asmenų, todėl negalėjo būti ir valdybos narių fizinių asmenų. VVG „Pajūrio kraštas“ nariai yra juridiniai asmenys, kurie buvo valdybos nariai ir savo teises įgyvendino valdyboje per deleguotus atstovus. Šie juridiniai asmenys ir turėjo teisę reikšti reikalavimus teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovės (apeliantės) teikdamos ieškinį, o vėliau ir apeliacinį skundą neveikė ieškoves (apeliantes) A. P. ir J. L. į VVG „Pajūrio kraštas“ valdybą delegavusių VVG „Pajūrio kraštas“ narių juridinių asmenų vardu.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovės A. P., L. K. ir J. L. yra atsakovės VVG „Pajūrio kraštas“ kreditorės. Taip pat tokių aplinkybių nenurodė bylos šalys, todėl akivaizdu, jog ieškovai neturi teisės skųsti VVG „Pajūrio kraštas“ organų sprendimų kaip juridinio asmens kreditoriai.

22. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl netinkamų ieškovų pakeitimo tinkamais. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi iniciatyvos dėl tinkamų ieškovų įtraukimo į bylą. Šis klausimas buvo sprendžiamas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi, 2018 m. kovo 5 d. posėdžio metu, 2018 m. kovo 6 d. nutartimi, pastarąja nutartimi teismas į bylą įtraukė trečiuosius asmenis, kuriems VVG „Pajūrio kraštas“ veikloje atstovavo ieškovai. Lapių bendruomenė, UAB „Litimbera“, Šventvakarių bendruomenė pateikė atsiliepimus į ieškinį. UAB „Litimbera“ pasinaudojo savo teise ir pareiškė savarankiškus reikalavimus.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas pagal nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovės (apeliantės) A. P., L. K., ir J. L. neturi subjektyvinės teisės ginčyti VVG „Pajūrio kraštas“ organų priimtus sprendimus. Ieškovės (apeliantės) neįrodė, jog turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai), todėl ieškovių apeliacinis skundas vien šiuo pagrindu atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatavęs, kad ieškinys, apeliacinis skundas pareikštas netinkamų ieškovių (apeliančių), konstatuoja ir tai, jog kiti apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo esmės yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamoje byloje ir apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė atsakovei solidariai iš ieškovų A. P., L. K., J. L., A. G. ir savarankišką reikalavimą pareiškusio trečiojo asmens UAB „Litimbera“ 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 28 d. nutartyje Nr. 3K-3-332/2012 išaiškino, kad atsakovai lygiais pagrindais naudojosi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakių) bylinėjimosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą, turi būti priteistos lygiomis dalimis.

27. Ieškovės (apeliantės) A. P., J. L. ir L. K. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir atsakovei iš ieškovų ir savarankišką reikalavimą pareiškusio trečiojo asmens lygiomis dalimis priteisti po 200 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, juolab kad pirmosios instancijos teismo sprendimo patikslinimas nepablogina ieškovų ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, padėties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė 2018 m. liepos 24 d. mokėjimo nurodymą Nr. 134, kuriuo sumokėjo advokatui 500 Eur pagal sąskaitą už suteiktas paslaugas Nr. 14/18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, konstatuoja, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos rekomenduojamų dydžių neviršija, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovei lygiomis dalimis po 166,66 Eur iš apeliančių, t. y. A. P., J. L. ir L. K., priteistinas turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

30. Apeliacinį skundą atmetus, apeliančių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

S. S. pareiškimą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 6 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, tik patikslinti sprendimo dalį dėl atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodant, kad atsakovei vietos veiklos grupei „Pajūrio kraštas“ lygiomis dalimis iš ieškovų A. P., L. K., J. L., A. G., savarankišką reikalavimą pareiškusio trečiojo asmens UAB „Litimbera“ priteisiama po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei vietos veiklos grupei „Pajūrio kraštas“ lygiomis dalimis iš ieškovų A. P., L. K., J. L. po 166,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Kolegijos teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė