- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-22
- Bylos Nr.
- N-444-1013-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarimo M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009 m. balandžio 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. J. už tai, kad jis, tą pačią dieną apie 0.50 val., Rokiškio rajone, Parokiškės kaime, vairavo automobilį būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumentų. Tuo M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktus bei padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje.
II.
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą M. J. atžvilgiu dėl jam inkriminuojamų pažeidimų padarymo nutraukė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareigūnų paaiškinimais, liudytojų parodymais, konstatavo, kad byloje esantys parodymai yra prieštaringi. Tačiau visų proceso dalyvių parodymai sutampa dėl to, kad automobilyje VW Passat važiavo penki asmenys, o vairuotojas, pamatęs policijos tarnybinį automobilį, perlipo automobilio salono viduje ant galinės sėdynės. Teismas nurodė, kad parodymai skiriasi dėl to, kuris asmuo vairavo automobilį – pareigūnai tvirtina matę, kad būtent M. J., nors jo veido neįžiūrėjo, tačiau sprendė iš drabužių, tuo tarpu kiti liudytojai teigė, kad automobilį vairavo M. V.. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareigūnai automobilį stabdė nakties metu, automobiliai buvo vienas priešais kitą, vienas į kitą švietė šviesomis ir tik stabdymo pabaigoje stabdomasis automobilis pasuko į šalį. Pareigūnas N. Girgždys net negalėjo įžiūrėti automobilio vairuotojo veido, apie vairuotoją sprendė tik iš drabužių. Pirmosios instancijos teismo nuomone, M. J. neigiant vairavus automobilį, pareigūnai turėjo atlikti tyrimą – nustatyti visų automobilyje buvusių vaikinų asmenybes, apklausti juos ir pan. Teismo vertinimu, pareigūnai galėjo sąžiningai klysti nustatydami stabdomą automobilį vairavusį asmenį, todėl konstatavo, kad M. J. kaltė padarius jam inkriminuojamus pažeidimus, neįrodyta. Taip pat teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 13 d. 0.50 valandą, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, automobilį VW Passat vairavo M. V., todėl sprendė, kad tokiuose M. V. veiksmuose yra pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Atsižvelgęs į tai, teismas perdavė nutarimo nuorašą Institucijai sprendimo priėmimui dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pradėjimo M. V. atžvilgiu.
III.
Apeliaciniu skundu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų – M. J. draugų – parodymais, kadangi jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Apeliantas nurodo, kad atsakomybė už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio yra žymiai griežtesnė negu už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti. M. J. sąmoningai suklaidino teismą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. J. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Paaiškina, kad netgi Kelių eismo taisyklių 139 punkte pripažįstama, jog priešais atvažiuojančių automobilių žibintai akina vairuotojus ir taip matomumas žymiai sumažėja. Taip pat nurodo argumentus, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismo nutarime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
M. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo bei nepateikė pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros bei civilinės atsakomybės draudimo dokumentų. Iš esmės byloje nesutariama dėl to, ar M. J. vairavo automobilį. Ginčo dėl to, kad M. J. vengė tikrintis neblaivumą bei kad nepateikė pareigūnams privalomų dokumentų, nėra. Todėl plačiau šiais klausimais teisėjų kolegija nepasisakys.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje esant prieštaringiems įrodymams, negalima daryti išvados, jog būtent M. J. vairavo automobilį, todėl bylą jo atžvilgiu nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal ATPK 284 straipsnį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas aplinkybes, renka pareigūnai, turintys surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 str. 3 d.). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, nagrinėjamuoju atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2415/2009). Darytina išvada, kad bylą nagrinėjantis teismas turi siekti pašalinti byloje esančius prieštaravimus ir tam turi būti panaudotos visos įmanomos galimybės. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas to nepadarė.
Byloje yra tiek kaltinančių, tiek teisinančių įrodymų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teisinantys įrodymai – tai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir su juo susijusių asmenų liudijimai. Šie asmenys yra suinteresuoti padėti M. J. išvengti administracinės atsakomybės, todėl jų parodymai teismo turėtų būti vertinami kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Tuo tarpu policijos pareigūnų parodymai, jų tarnybiniai pranešimai – laikytini objektyviais įrodymais, kadangi šie asmenys tiesiogiai matė daromą pažeidimą, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad jie siektų pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, to nenurodė ir pats M. J.. Pažymėtina, kad tiek tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 17, 18), tiek apklausiami teismo posėdyje (b. l. 35-36, 37) policijos pareigūnai nurodė aiškiai matę, jog automobilį vairavo būtent M. J.. Pareigūnas Nerijus Girgždys papildomai paaiškino, jog vairuotojui lipant į galą matėsi, jog jo ranka subintuota. Taip pat, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareigūnai negalėjo matyti vairavusio asmens dėl automobilių buvimo pozicijos (priešpriešiais), pažymėtina, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog automobilis VW Passat prieš sustodamas į pareigūnų automobilį atsisuko šonu, be to, pažeidimo vietoje buvo šviesu ne tik dėl to, kad degė automobilių žibintai, bet ir dėl to, kad aikštelė buvo apšviesta prekybos centro „Senukai“ šviestuvais. Todėl darytina išvada, kad pareigūnai galėjo matyti automobilį VW Passat vairavusį asmenį.
Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo visomis galimybėmis pašalinti byloje esančius prieštaravimus, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė nepagrįstą nutarimą, todėl jis naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarimą M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.