Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-11-21 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas 2022-11-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo".

Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių, skunde nurodydamas, kad jo 2022-09-12 prašymo argumentai iš viso nebuvo ištirti, kad Tarnybos rašte minimos tik bendro pobūdžio normos ir reikalavimai, ir jomis remiantis konstatuojama, kad viskas tvarkoj. Skunde Komisijai nurodė, kad yra ūkininkas, o apribojus gatvės dalį neturi galimybės su technika įvažiuoti į savo valdas, nurodė, kad jo žemės sklypo ribos yra paženklintos ir tai įregistruota viešajame registre, kėlė klausimą, kodėl Sugintų 14 žemės sklypo ribos gali būti keičiamos? Tačiau Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius skundžiamu sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2022-11-21 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo pakartotinai išnagrinėti jo 2022-09-12 prašymą ir 2022-10-20 prašymą, o bylą dalyje dėl 2022-11-07 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukė. Toks sprendimas iš esmės neišsprendė pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų, o išsprendė tik formalų procedūrinį klausimą. Pareiškėjas kelia klausimą, jeigu Raseinių skyriaus 2022-11-21 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) yra panaikinamas, tai kodėl lieka galioti 2022-11-07 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Jis kreipėsi su skundu ir prašė išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistos jo teisės, priimant tokį sprendimą, kuriuo be jo žinios pakeičiamos žemės sklypo, įregistruoto viešajame registre, ribos, tačiau komisija šio klausimo nesprendė.

Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuoja Kadastro nuostatai ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-20 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės).

Sutinkamai su Kadastro nuostatų 21 punktu, kadastriniai matavimai atliekami tomis pačiomis ribomis. Taisyklių 6 punkte yra išvardinta kokią medžiagą matininkai naudoja, atlikdami žemės sklypų kadastrinius matavimus. Be kitos išvardintos medžiagos atliekant kadastrinius matavimus yra naudojami žemės reformos žemėtvarkos projektai, žemės valdos projektai, žemės sklypų abrisai, gretimų žemės sklypų planai, nekilnojamojo turto registro išrašai. Todėl matininkas E. Z., atlikdamas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, turėjo naudoti Taisyklių 6 punkte nurodytą medžiagą.

Šių kadastrinių matavimų metu nustatydamas bendrą ribą tarp žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) matininkas, be kitos medžiagos, turėjo vadovautis aukščiau nurodytais Taisyklių 6 punkte išvardintais šio žemės sklypo ir nurodytų gretimų žemės sklypų suformavimo bylose esančiais dokumentais. Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų metu šio žemės sklypo ribos nebuvo pakeistos, jos atitiko šio žemės sklypo ribas, nurodytas jo 2007 m. suformavimo dokumentuose: 2007-09-05 Ribų nustatymo abrise, 2007-09-05 Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte, 2007-09-17 Žemės sklypo plane ir žemės sklypo plotas skyrėsi nuo įregistruoto ploto leistinumo ribose, nurodytose Kadastro nuostatų 1 priedo lentelėje. Šis plotų skirtumas atsirado dėl tikslių kadastrinių matavimų, matuojant žemės sklypą tomis pačiomis ribomis. Todėl nebuvo surašyta Kadastro nuostatų 21 punkte nurodyta išvada.

Pagal Raseinių skyriuje esančius žemės sklypų suformavimo dokumentus - žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) abrisą ir laikinąjį planą, bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) laikinąjį planą tarp šių žemės sklypų yra suformuotas 6 m pločio kelias, reikalingas privažiavimui į anksčiau minėtus žemės sklypus. Kaip nurodyta anksčiau, Raseinių skyriuje atliekant žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų patikrą ir išanalizavus kadastrinių matavimų planą, buvo nustatyta, kad žemės sklypo ribos atliekant kadastrinius matavimus nebuvo pakeistos. Todėl negalima teigti, kad jos buvo perkeltos į kelią skirtą privažiavimui į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo metu 2007 m. jo ribos nekirto ir nepersidengė su aukščiau nurodytu 6 m pločio keliu. Pagal Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015-02-23 sprendimu Nr. TS-47 patvirtintą (duomenys neskelbtini) miestelio teritorijos bendrąjį planą šiuo metu kelias persidengia su žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis. Darytina išvada, kad rengiant (duomenys neskelbtini) miestelio bendrąjį planą nebuvo atsižvelgta į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo dokumentus. Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) abrisas ir laikinasis planas parengti - 2007 m., o (duomenys neskelbtini) miestelio bendrasis planas - 2015 m.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu, (duomenys neskelbtini) miestelio teritorijos bendrasis planas yra savivaldybės dalies (rengiant vietovės lygmeniu) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas. Pagal šį planą savivaldybė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnyje numatytais atvejais gali paimti žemę iš privačios žemės savininkų visuomenės poreikiams. Sutinkamai su Žemės įstatymo 46 straipsniu žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradedama savivaldybės tarybai pateikus prašymą Nacionalines žemės tarnybos teritoriniam padaliniui paimti žemę visuomenės poreikiams.

Raseinių skyrius nėra gavęs Raseinių rajono savivaldybės tarybos prašymo paimti visuomenės poreikiams V. A. priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuri persidengia su aukščiau nurodytu 6 m. pločio keliu, šios žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nėra pradėta, todėl kadastriniai matavimai, vadovaujantis Kadastro nuostatų 21 punktu, buvo teisėtai atlikti tomis pačiomis ribomis, kurios nurodytos aukščiau minėtuose 2007 m. šio žemės sklypo suformavimo dokumentuose. Keisti žemės sklypo ribų, atliekant kadastrinius matavimus, atsižvelgiant į 2015 m. patvirtintą (duomenys neskelbtini) miestelio bendrąjį planą, nebuvo teisinio pagrindo.

NŽT skyriaus Sprendimu buvo patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas), kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Topke“ matininko E. Z. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri saugoma NTR posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve (AGK bylos, b. 1. 29).

Pagal Valstybės įmonės nekilnojamojo turto kadastro ir registro (toliau - NTR) duomenų bazės išrašą pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0.2522 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (AGK bylos, b. 1. 10).

Taigi, ginčo sklypas, kurio kadastrinius matavimus pareiškėjas ginčija, ribojasi su pareiškėjo žemės sklypu, todėl atlikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai ir NŽT skyriaus Sprendimas, kuriuo jie buvo patvirtinti, pažeistų pareiškėjo teises ir interesus, jeigu būtų nustatyta, kad patvirtinti kadastriniai matavimai atlikti neteisingai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teises į jo žemės sklypą.

Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Kadastro nuostatai) ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės).

Pagal Kadastro nuostatų 21 punktą, kadastriniai matavimai turi būti atliekami tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones ir gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Taisyklių 6 punkte yra nurodyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga: 6.1. Nekilnojamojo turto registro išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; 6.2. Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – Kadastras) žemėlapio ištrauka iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės; 6.3. žemės reformos žemėtvarkos projektų fragmentų kopijos; 6.4. žemės valdos projektų kopijos; 6.5. žemės sklypų abrisų, kopijos; 6.6. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 arba M 1:5 000 skaitmeniniai rastriniai ortofotografiniai žemėlapiai (toliau – ortofotografiniai žemėlapiai), topografiniai žemėlapiai ir topografiniai planai, inžinerinių tinklų planai; 6.7. Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir informacija; 6.8. Valstybinio geodezinio pagrindo duomenų rinkinio duomenys – valstybinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, abrisai; 6.9. gretimų žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos; 6.10. Žemės informacinės sistemos (toliau – ŽIS) duomenys; 6.11. erdvinių duomenų rinkinių informacija, gaunama per Lietuvos erdvinės informacijos portalą arba tiesiogiai iš erdvinių duomenų rinkinių tvarkytojų.

Nagrinėjamu atveju iš V. A. priklausančio ginčo sklypo (žemėtvarkos projekto Nr. 379) 2007-09-05 ribų nustatymo abriso (AGK bylos, b. 1. 88), iš 2007-09-05 žemės sklypo ribų paženklinimo akto (AGK bylos, b. 1. 89) ir iš 2007-09-17 žemės sklypo plano (AGK bylos, b. 1. 35) matyti, jog ginčo sklypo plotas jį suformuojant buvo 0,30 ha, o jo konfigūracija ir ribos atitiko žemės sklypo plane nurodytu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 2000-08-21 įsakymu Nr. 02-08-6261 (toliau – Žemėtvarkos projektas), suprojektuotas ribas.

Pareiškėjo argumentai, kad ginčijami kadastriniai matavimai neatitinka Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015-02-23 sprendimu Nr. TS-47 patvirtintų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) miestelio teritorijos Bendrojo plano Susisiekimo brėžinio sprendinių, kuriuose kelias iki pareiškėjo žemės sklypo numatytas statmenai pietinėms ginčo sklypo ir pareiškėjo žemės sklypo kraštinėms, kaip D2 kategorijos gatvė, neturi įtakos ginčijamo NŽT skyriaus Sprendimo teisėtumui.

Visų pirma, minėtas Kadastro nuostatų 21 punktas ir Taisyklių 6 punktas reikalauja kadastrinius matavimus atlikti tomis pačiomis ribomis ir vadovautis Taisyklių 6 punkte nurodytais žemės sklypo suformavimo dokumentais, tarp kurių nėra nurodytas bendrasis planas. Bendrasis planas, kaip kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, nėra skirtas žemės sklypų formavimo klausimams spręsti. Paties Bendrojo plano aiškinamojo rašto 1.1. punkte „Bendrojo plano sprendinių sudėtis ir taikymo tvarka“ numatyta: „Kadangi sprendinių brėžiniai rengiami pakankamai stambiame mastelyje (M 1:2000), tai sprendiniuose nustatomi žemės naudojimo režimai bei kiti teritorijų naudojimo ir užstatymo parametrai žemės sklypų grupėms“. Bendrojo plano aiškinamojo rašto 1.1. punkte, dalyje „Taikymo tvarka“, numatyta, kad <...> Bendrojo plano sprendiniai taikomi: priimant sprendimus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo sąlygų bei teisių; derinant detaliojo, specialiojo, bendrojo planavimo dokumentus, statybos projektus, nustatant sąlygas teritorijų planavimo darbams, rengiant statybos projektų sąlygų sąvadus; rengiant savivaldybės, investicijų programas ir projektus; priimant sprendimus dėl savivaldybės nekilnojamojo turto naudojimo, privatizavimo, taip pat privataus nekilnojamojo turto paėmimo ar rezervavimo visuomenės poreikiams“.

Nurodytos Bendrojo plano nuostatos reiškia, kad bendrasis planas pats savaime nepanaikino anksčiau priimtų teritorijų planavimo dokumentų ir jų sprendinių, nepriklausomai nuo to, ar jie prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, ar ne. Net ir tuo atveju, kai žemės sklypų, pastatų, statinių ir įrenginių, kurių nekilnojamojo turto iki Bendrojo plano sprendinių įsigaliojimo dienos registruota tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, naudotojams vis tiek paliekama teisė naudotis nekilnojamuoju turtu taip pat, kaip jis buvo naudojamas iki sprendinių įsigaliojimo dienos, jeigu nekeičiama šio turto naudojimo paskirtis, pobūdis bei mastas. Bendrojo plano sprendiniams neturi prieštarauti tik tokio nekilnojamojo turto bet kokie naudojimo pakeitimai. Todėl jeigu tokie pakeitimai nėra daromi po bendrojo plano patvirtinimo, tokio, anksčiau įregistruoto, turto sprendinių prieštaravimas vėliau priimto Bendrojo plano sprendiniams nekliudo naudoti šį turą taip pat, kaip ir iki Bendrojo plano sprendinių įsigaliojimo.