Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-07-03 · Administracinė byla Nr. A-143-682-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-03
Bylos Nr.
A-143-682-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
J. M.
Atsakovas
Studijų
Advokatai
Stasys Šedbaras
Administracinė byla Nr. A11 – 682/2007Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjai J. M.,atsakovo atstovams Rasai Bagdanavičiūtei ir advokatui Stasiui Šedbarui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras (toliau – ir atsakovas, apeliantas) skundu (b. l. 2 – 10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. 2006/03-4R-199 dalį, kuria nuspręsta įpareigoti Studijų kokybės vertinimo centro direktorių iki 2006 m. rugsėjo 12 d. panaikinti 2006 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 1-126 ,,Dėl klaidų ištaisymo procedūros pradėjimo ir Studijų kokybės vertinimo centro 2006 m. liepos 1 d. sprendimo dėl J. M. kvalifikacijos vertinimo galiojimo sustabdymo”.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad priėmė sprendimą, įformintą 2006 m. gegužės 2 d. pažyma Nr. 14-182, pareiškėjos J. M. (toliau – pareiškėja) kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus vientisąsias studijas, kai suteikiama profesinė kvalifikacija, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtoja išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal programą 01S1-Vn Studijų kokybės vertinimo centre. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, padavė skundą Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinei komisijai (toliau – Apeliacinė komisija), kuri 2006 m. birželio 1 d. priėmė protokolinį sprendimą patenkinti pareiškėjos apeliaciją ir įpareigojo jį priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos kvalifikacijos, įgytos Rusijos Federacijoje, Kaliningrado valstybiniame universitete. Vykdydamas šį Apeliacinės komisijos sprendimą, priėmė sprendimą, įformintą 2006 m. liepos 1 d. pažyma Nr. 14-327, pareiškėjos kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus vientisąsias studijas, kai suteikiama profesinė kvalifikacija. 2006 m. liepos 27 d. įvyko Studijų kokybės vertinimo centro Kvalifikacijos vertinimo ypatingais atvejais komisijos posėdis, kuriame buvo svarstyta Studijų kokybės vertinimo centro 2006 m. liepos 1 d. pažyma Nr. 14-327 ir nuspręsta, jog įtariant, kad dėl teisinės klaidos (pakartotinio vertinimo procedūros neatlikimo) sprendimas dėl pareiškėjos kvalifikacijos įvertinimo gali būti klaidingas, rekomenduoti Studijų kokybės vertinimo centro direktoriui priimti įsakymą dėl klaidų ištaisymo procedūros pradėjimo ir 2006 m. liepos 1 d. priimto sprendimo dėl pareiškėjos kvalifikacijos vertinimo galiojimo sustabdymo. Atsižvelgdamas į rekomendaciją, Studijų kokybės vertinimo centro direktorius 2006 m. liepos 28 d. priėmė sprendimą Nr. 1-126 sustabdyti 2006 m. liepos 1 d. sprendimo galiojimą ir įpareigoti Kvalifikacijų vertinimo ir informacijos skyriaus vyriausiąją specialistę Rimą Žilinskaitę pradėti klaidų ištaisymo procedūrą. Apie tai pareiškėja buvo informuota 2006 m. liepos 31 d. raštu Nr. 4-1454. Pareiškėja Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2006 m. liepos 28 d. sprendimą apskundė Komisijai, kuri skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies (nepatenkintas reikalavimas dėl Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus patraukimo atsakomybėn). Atsižvelgdamas į tai, atsakovas teigė, kad teisingai taikė Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio nuostatas. Be to, tarp Viešojo administravimo įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) yra kolizija, t. y. nesuteikiant teisės taikyti Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalį, atimta teisė inicijuoti klaidų taisymo procedūrą, kai tuo tarpu ABTĮ atima iš jo galimybę nuginčyti savo priimtą aktą teismine tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-65/2004). Teisinio reguliavimo spraga gali būti sprendžiama vadovaujantis įstatymo analogijos ir teisės analogijos principais. Pažymėjo, jog remdamasis įstatymo analogijos principu nusprendė vadovautis panašiausiomis teisės normomis, t. y. teisės normomis, reglamentuojančiomis klaidų ištaisymo procedūrą. Atsakovas pabrėžė, kad nesutinka, jog sustabdydamas 2006 m. liepos 1 d. sprendimą suvaržė pareiškėjos teises pagal Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio prasmę. Suvaržymas gali atsirasti tik tada, kai po klaidų taisymo keičiamas sprendimas pareiškėjos nenaudai. Jeigu būtų kitaip, tai faktinių ir teisinių klaidų taisymas individualiame sprendime apskritai būtų negalimas, nes pradėjus klaidų taisymo procedūrą visais atvejais sustabdomas sprendimo galiojimas. Tai, kad nebuvo atliktas naujas pareiškėjos kvalifikacijos vertinimas, atsakovo nuomone, yra teisinė klaida, o tai yra pakankamas pagrindas pradėti klaidų ištaisymo procedūrą.

Pareiškėja atsiliepimu į skundą (b. l. 161 – 162) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su atsakovo nuomone dėl panašiausių teisės normų taikymo susidariusioje situacijoje. Teigė, kad teisinėje praktikoje priimta, jog esant įstatymo spragai sprendimas turi būti priimtas suinteresuoto asmens naudai, o ne valstybės institucijos naudai. Atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, jog nesutinka ir su klaidų ištaisymo procedūros pagrindu. Studijų kokybės vertinimo centro veikla yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 patvirtintų Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų (toliau – Nuostatai). Juose įtvirtinta, kad vertinimo procesas gali tęstis ne ilgiau kaip 6 mėnesius, po to sprendimas gali būti skundžiamas Apeliacinei komisijai. Šiuo atveju 6 mėnesių terminas buvo išnaudotas, todėl per šį laiką buvo galima atlikti išsamų diplomo vertinimą ir priimti galutinį sprendimą. Pareiškėjos nuomone, atsakovas priėmė galutinį sprendimą ir todėl išdavė jai minėtą pažymą Nr. 14-182, kurią ji skundė Apeliacinei komisijai. Diplomas buvo išsamiai įvertintas ir nustatyti trūkumai paviešinti Apeliacinės komisijos posėdyje. Apeliacinė komisija skundą patenkino, bet atsakovas nusprendė jos sprendimą traktuoti kitaip, t. y. atlikti pakartotinį vertinimą, nors tai nebuvo numatyta Apeliacinės komisijos sprendime. Pareiškėja nurodė, kad pakartotinis diplomo vertinimas nenumatytas Nuostatuose, nenumatyti ir šios procedūros terminai. Jos nuomone, atsakovas atliko pakartotinį diplomo įvertinimą ir išdavė pažymą Nr. 14-327, kurios pagrindu ji įgijo teisę, jog Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija priimtų sprendimą dėl kvalifikacijos pripažinimo. Jeigu bus priimtas sprendimas jos nenaudai, turės vėl pakartoti tas pačias procedūras. Be to, atsakovas, nesutikdamas su Apeliacinės komisijos sprendimu, turėjo šį sprendimą skųsti teismui, o ne savavališkai stabdyti išduotos pažymos galiojimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimu (b. l. 179 – 183) atsakovo skundą atmetė ir Komisijos 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. 2006/03-4R-199 paliko galioti.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamojo ginčo dalykas – pareiškėjos reikalavimas panaikinti atsakovo 2006 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 1-126, kuriuo sustabdytas Studijų kokybės vertinimo centro pažymos dėl pareiškėjos kvalifikacijos vertinimo galiojimas, t. y. iš pareiškėjos atimta anksčiau suteikta ir įsigaliojusi teisė paminėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyta tvarka kreiptis dėl kvalifikacijos pripažinimo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo atstovai nepagrįstai aiškina, jog klaidų ištaisymo procedūros pradėjimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, o tokias pasekmes gali sukelti tik naujas atsakovo sprendimas dėl kvalifikacijos įvertinimo. Taip pat nepagrįstai aiškina, kad pareiškėjai darbui nei aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo pažyma, nei tuo labiau įgytos kvalifikacijos akademinis pripažinimas nereikalingas, nes užtenka darbdaviui pateikti turimą diplomą. Teismas pabrėžė, kad tik pareiškėjai suteikta teisė spręsti, ar jai būtinas užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos įvertinimas ir įgytos kvalifikacijos akademinis pripažinimas, nes Aukštojo mokslo įstatymas šios teisės neriboja jokiomis sąlygomis, tarp jų ir būtinumu atitinkamą dokumentą pateikti darbdaviui. Iš pareiškėjos 2005 m. lapkričio 8 d. paraiškos „Dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos akademinio pripažinimo“ matyti, kad ji siekia ne tik įgytos kvalifikacijos vertinimo, bet ir šios kvalifikacijos akademinio pripažinimo. Netgi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-730 patvirtintoje Paraiškos dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos akademinio pripažinimo formoje nėra reikalavimo nurodyti, kokiam tikslui reikalingas kvalifikacijos akademinis pripažinimas, bet šiuo įsakymu patvirtintoje Paraiškos dėl užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo formoje numatytas reikalavimas nurodyti vertinimo tikslą. Pareiškėja paraiškoje dėl kvalifikacijos įvertinimo nurodė vertinimo tikslą – darbas policijoje. Be to, ji teisme paaiškino, kad dirba Vilniaus rajono policijos komisariate, todėl diplomo pripažinimas jai gali būti reikalingas tiek einamoms pareigoms, tiek karjerai. Atsakovai neatsisakė atlikti kvalifikacijos įvertinimo tuo pagrindu, kad darbui policijoje toks įvertinimas nereikalingas. Teismas pažymėjo, jog Nuostatai numato tiek kvalifikacijų vertinimo, tiek pripažinimo procedūros terminus, tvarką ir nenumato galimybės šią procedūrą stabdyti. Nuostatų 20 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai pareiškėjas siekia užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo, Studijų kokybės vertinimo centras per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl vertinimo priėmimo persiunčia Švietimo ir mokslo ministerijai pažymos apie užsienyje įgytos kvalifikacijos įvertinimo kopiją, kitus būtinus dokumentus. Ir nors pareiškėja, siekdama suteiktos kvalifikacijos akademinio pripažinimo, teismo manymu, turėtų dėl to pateikti naują paraišką, tačiau gavusi 2006 m. liepos 1 d. pažymą Nr. 14-327 ji įgijo teisę teikti paraišką dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo, o skundžiamu įsakymu ši jos teisė buvo atimta. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas ne tik netinkamai taikė Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnį, kuris draudžia netgi pradėti klaidų ištaisymo procedūrą, jeigu priimtu sprendimu piliečiui suteikiamos tam tikros teisės ir šios teisės pradeda galioti, tačiau skundžiamu įsakymu pažeista ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo tvarka. Nuostatuose numatytas tik vienintelis atvejis, kai kvalifikacijos vertinimo procedūra gali būti sustabdyta – įtarus, kad užsienyje įgytos kvalifikacijos įgijimą patvirtinantis dokumentas gali būti suklastotas (Nuostatų 12 p.), o tokių duomenų pateiktoje medžiagoje nėra. Atsakovas be pagrindo teigia, kad neleidžiant pasinaudoti klaidos ištaisymo procedūra užkertama galimybė ištaisyti padarytą klaidą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Nuostatų 22 punktas suteikia teisę Švietimo ministerijai nepripažinti užsienyje įgytos kvalifikacijos atitinkančia tam tikrą kvalifikaciją, teikiamą Lietuvos Respublikoje, t. y. ministras, priimdamas atitinkamą įsakymą, gali įvertinti pateiktos kvalifikacijos įvertinimo procedūros trūkumus, kuriuos ištaisyti pradėdamas klaidų ištaisymo procedūrą siekia atsakovas.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 187 – 193) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias klaidų ištaisymo procedūrą. Teismas neatskyrė klaidų taisymo procedūros skirtingų etapų (sprendimas dėl klaidų taisymo procedūros pradėjimo ir sprendimas dėl klaidų ištaisymo), taip pat klaidingai interpretavo sprendimo sustabdymo pasekmes su klaidos ištaisymo pasekmėmis (teisės atėmimu ar suvaržymu).

2. Teismas nepagrįstai sutapatino du skirtingus procesus – kvalifikacijos vertinimą ir akademinį pripažinimą, nes skiriasi jų tikslas, pasekmės, subjektai.

3. Teismas išvengė aiškaus atsakymo į iškeltą klausimą dėl Viešojo administravimo įstatymo ir ABTĮ kolizijos. Švietimo ir mokslo ministerija neturi teisės kvestionuoti Studijų kokybės vertinimo centro atlikto įvertinimo.

Atsiliepimas

Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 202 – 204) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad nepagrįstai pradėjus klaidų ištaisymo procedūrą buvo sustabdytas išduotos pažymos galiojimas, todėl buvo suvaržytos jos teisės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisiniai santykiai dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo reglamentuojami specialaus teisės akto – Nuostatų, todėl nagrinėjant šią administracinę bylą pirmiausia būtina vadovautis Nuostatais. Iš Nuostatų 25 punkto matyti, kad asmuo, siekiantis užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo, gali apskųsti sprendimus dėl kvalifikacijos vertinimo ir (ar) pripažinimo Apeliacinei komisijai. Pažymėtina, kad teisė apskųsti atitinkamą sprendimą yra suteikta tik tokiam asmeniui (pareiškėjui). Taip pat pažymėtina, kad Nuostatų 25 punkte nurodyta, jog Apeliacinė komisija veikia pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus nuostatus. Pagal Apeliacinės komisijos nuostatus (patvirtintus Švietimo ir mokslo ministro 2005-05-02 įsakymu Nr. ISAK-749), Apeliacinė komisija yra kolegialaus klausimų svarstymo pagrindu veikianti ikiteisminė institucija, nagrinėjanti pagal pareiškėjų apeliacijas ginčus dėl institucijų, vykdančių užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimą ir akademinį pripažinimą, priimtų sprendimų, ir kurios priimti sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka pareiškėjo (2, 6.1, 10, 16, 29 p.). Aiškinant išvardintų nuostatų visumą (taikant sisteminį teisės aiškinimo būdą) pažymėtina, kad sprendimai dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir jų akademinio pripažinimo yra atskiriami ta prasme, kad kiekvienam iš jų suteikiama individualaus teisės akto reikšmė, o tai reiškia, jog ABTĮ taikymo požiūriu kiekvienas iš šių sprendimų (sprendimas dėl kvalifikacijos vertinimo ar sprendimas dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo) sukelia atitinkamas teisines pasekmes, t. y. yra teisiškai reikšmingas. Taip pat (aiškinant minėtas nuostatas) pažymėtina, kad teisė apskųsti atitinkamą Apeliacijos komisijos sprendimą yra suteikta tik asmeniui, siekiančiam užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo. Institucijos, priėmusios atitinkamus sprendimus (atsakovas bei Švietimo ir mokslo ministerija) tokios teisės neturi.

Iš bylos matyti, kad atsakovo 2006 m. gegužės 2 d. sprendimas dėl pareiškėjos įgytos (ginčo) kvalifikacijos vertinimo su sąlyga išlaikyti kvalifikacinį egzaminą pareiškėjos buvo apskųstas Apeliacinei komisijai, kuri 2006 m. birželio 1 d. sprendimu įpareigojo atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos įgytos (ginčo) kvalifikacijos (Komisijos byla, b. l. 79-80). Kolegija pažymi, kad ši Apeliacinės komisijos priimto sprendimo formuluotė visiškai atitinka reikalavimus sprendimui, nustatytus Apeliacinės komisijos nuostatų 27 punkte. Tai reiškia, kad Apeliacinė komisija, pripažinusi pareiškėjos apeliaciją pagrįsta, negalėjo priimti kitokio sprendimo. Kolegija taip pat pažymi, kad (kaip matyti iš nurodyto Apeliacinės komisijos 2006-06-01 sprendimo) šiuo atveju Apeliacinė komisija svarstė faktines ginčo kvalifikacijos įgijimo aplinkybes, t. y. aplinkybes, kad pirmųjų dviejų kursų studijos vyko Rusijos švietimo akademijos universiteto Teisės fakulteto Vilniaus filiale ir 13 studijų dalykų buvo įskaityti be egzaminų.

Iš šioje administracinėje byloje skundžiamo atsakovo 2006 m. liepos 28 d. įsakymo matyti, kad atsakovo 2006 m. liepos 1 d. sprendimo (sprendimo, kuris buvo priimtas vykdant minėtą Apeliacinės komisijos 2006-06-01 sprendimą) galiojimas buvo sustabdytas ir buvo nuspręsta pradėti klaidų ištaisymo procedūrą dėl paaiškėjusių aplinkybių: kad nebuvo įvykdytas Apeliacinės komisijos (2006-06-01 sprendimo) įpareigojimas atlikti pakartotinį ginčo kvalifikacijos vertinimą ir pagrindo įtarti, kad 2006 m. liepos 1 d. sprendimas yra neteisingas. Šio įsakymo priėmimo teisiniu pagrindu nurodytas Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnis (Komisijos byla, b. l. 9).

Kolegija, išanalizavusi skundžiamo įsakymo turinį, pažymi, kad jame nurodytos kaip paaiškėjusios aplinkybės negali būti pripažintos tokiomis, nes (kaip nurodyta aukščiau) ginčo kvalifikacijos įgijimo aplinkybės buvo žinomos ir svarstomos Apeliacinės komisijos, dėl to akivaizdžiai aišku, kad jos buvo žinomos atsakovui priimant minėtą 2006 m. liepos 1 d. sprendimą. Negali būti pripažinta pagrįsta įsakymo nuoroda į Apeliacinės komisijos įpareigojimą atlikti pakartotinį (ginčo) kvalifikacijos vertinimą, nes to nėra nurodyta minėtame Apeliacinės komisijos 2006 m. birželio 1 d. sprendime, kuris (kaip pažymėta aukščiau) atitiko Apeliacinės komisijos nuostatų 27 (27.1) punkto reikalavimus. Įsakymo nuoroda į įtarimus dėl (2006-07-01) sprendimo neteisingumo negali būto pripažinta teisiškai pagrįsta, nes ji iš esmės reiškia nesutikimą su Apeliacinės komisijos 2006 m. birželio 1 d. sprendimu, kuris (kaip pažymėta aukščiau) atsakovo negali būti skundžiamas. Tuo labiau, pagal bendruosius teisės principus, atsakovas, kaip institucija, kurios sprendimai skundžiami Apeliacinei komisijai, negali revizuoti Apeliacinės komisijos priimto sprendimo.

Kolegija, išanalizavusi skundžiamą įsakymą Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio taikymo požiūriu, pažymi, kad pagal šio straipsnio 6 dalį (1999-06-17 įstatymo VIII-1234 redakcija) klaidų ištaisymo procedūra netaikoma toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas reikštų piliečiui ar kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą; tokios klaidos gali būti taisomos tik teismo sprendimu. Iš bylos matyti, kad skundžiamo įsakymo priėmimo metu (2006-07-28) atsakovo 2006 m. liepos 1 d. sprendimas buvo įsigaliojęs (jis nebuvo apskųstas per ABTĮ 32 str. 1 d. nustatytą terminą). Kaip pažymėta aukščiau, atsakovo 2006 m. liepos 1 d. sprendimas yra individualus teisės aktas, t. y. aktas, suteikęs pareiškėjai teisę Nuostatų nustatytais terminais ir tvarka (20-23 p.) sulaukti sprendimo dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo. Pažymėtina, kad (kaip matyti ir pareiškėjos 2005-11-08 paraiškos) paraiškos dalyje, adresuotoje Švietimo ir mokslo ministerijai, pareiškėja pateikė prašymą dėl kvalifikacijos pripažinimo (Komisijos byla, b. l. 29). Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalies taikymo prasme tai reiškia, kad klaidų ištaisymo procedūra dėl atsakovo 2006 m. liepos 1 d. sprendimo administracine tvarka negalėjo būti pradėta.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir išvardintas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos sprendimas iš esmės yra pagrįstas. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Komisijos nustatytas įpareigojimo vykdymo terminas (iki 2006-09-12) dėl teisminio bylos nagrinėjimo yra praėjęs, nustato kitą šio įpareigojimo vykdymo terminą - iki 2007 m. liepos 16 d.

Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. 2006/03-4R-199 nustatyto įpareigojimo vykdymo datą pakeisti į 2007 m. liepos 16 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Anatolijus BaranovasRomanas Klišauskas