- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- 1S-1097-628/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Bieliauskienė (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- D. A.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Daivos Kazlauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. A. (toliau – D. A.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. A. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 59-264 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos teismo 2007 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu D. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 str. 1 d., 129 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. l d., 5 d. 2 p., paskiriant pastarajam 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bei to paties teismo 2004 m. balandžio 22 d. nutartimi subendrinta ir neatlikta D. A. paskirta bausme, paskiriant pastarajam galutinę subendrintą laisvės atėmimo 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams bausmę.
Bausmės vykdymo pradžia 2006 m. balandžio 6 d.
Bausmės vykdymo pabaiga 2017 m. spalio 6 d.
2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2013 m. gruodžio 6 d.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 59-264 nutarta D. A. atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. 2 d. 3 p., motyvuojant tuo, kad nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Analogiškos pozicijos laikėsi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi atmesdamas nuteistojo D. A. skundą dėl minėto Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. spalio 13 d. nutarimo.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui nuteistasis D. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį bei Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. spalio 13 d. nutarimą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.
Nuteistojo teigimu, jis antrą kartą iš eilės įvykdė visus jam keliamus reikalavimus – lankosi psichologijos kursuose, pataisos namuose įgijo specialybę, dalyvauja sporto renginiuose, yra pavyzdingas nuteistasis. Be to, jis turi žmoną ir tris nepilnamečius vaikus, kuriems neabejotinai reikalinga jo pagalba, dėl padaryto nusikaltimo D. A. prisipažino visiškai, labai gailisi dėl tokio savo poelgio.
Nuteistojo skundas netenkinamas.
LR BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.
Išnagrinėjus nuteistojo D. A. skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog D. A. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo tarpu vien tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimti nuteistojo netenkinantys sprendimai nesuteikia pagrindo teigti, jog teismo sprendimas nepakankamai teisiškai pagrįstas.
Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, konstatuotina, kad nors D. A. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.
Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, D. A. nuo 2007 m. balandžio 25 d. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, laisvės atėmimo metu skatintas du kartus, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“, socialinių įgūdžių lavinimo programoje „Kelias 2“, „Alfa“ kursuose, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos grupėje „Įžanginė grupė“, lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus bei „Pozityvaus mąstymo ir neigiamų emocijų įveikos“ užsiėmimus, lankosi psichologinėse konsultacijose. Be to, D. A. turi staliaus specialybę, Komunalinių paslaugų mokykloje įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu, avalynės gamintojo bei elektros įrengimų remontininko specialybes, laisvės atėmimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, dirbo būrio tvarkdariu, yra motyvuotas dirbti ir laisvėje. Palaiko ryšius su tėvais, žmona, sūnumi bei seserimis, su kuriais bendrauja laiškais, telefonu jų yra lankomas ir laisvės atėmimo vietoje. Vertinant nuteistojo asmenybę charakterizuojančias savybes, svarbu paminėti, kad jis gerai pažįsta savo problemas ir gali pateikti aiškius jų pavyzdžius, teisingai nustato problemos šaltinį, supranta, kad visuomet turi pasirinkimą, geba tinkamai susidoroti su neigiamomis emocijomis išsikalbėdamas. D. A. turi aiškiai susiformavęs ilgalaikius ir trumpalaikius ateities tikslus, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, pripažįsta, kad problemos dėl piktnaudžiavimo alkoholiu turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui, suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius.
Akivaizdu ir neginčytina, kad aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Teigiamai apibūdinančias nuteistąjį aplinkybes aptarė bei vertino ir pirmosios instancijos teismas.
Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, taikant LR BVK 157 str. 1 d. ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių aplinkybių kontekste akcentuotina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jų įvykdymo aplinkybės, tikslai bei motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. A. ankščiau teistas keturis kartus, tris iš jų už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, vieną kartą – už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis. Nuteistojo atžvilgiu praeityje du kartus jau buvo taikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, tačiau pastarasis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino. Naują nusikalstamą veiką D. A. įvykdė turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, rodo, jog pastarasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šių duomenų kontekste pažymėtina ir tai, kad šiuo metu D. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kuris sukėlė neatstatomas neigiamas pasekmes – žmogaus mirtį, nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei dalyvaujant kitiems asmenims, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą. Be to, savo kaltę šio nusikaltimo padaryme nuteistasis tiek nuosprendžio priėmimo metu, tiek sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pripažino tik iš dalies, neigdamas tam tikras jam inkriminuotas aplinkybes. Nors ši aplinkybė buvo įvertinta teismo, skiriant nuteistajam bausmę, tačiau jos reikšmė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat svarbi. Tokia psichologinė išvada, t. y. ta aplinkybė, jog nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies, suponuoja pagrindą spręsti, jog nuteistasis nesmerkia savo nusikalstamų veiksmų, nevertina kritiškai tų pasekmių, kurias savo kaltais veiksmais sukėlė.
Sprendžiant D. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina pažymėti ir tai, kad laisvės atėmimo vietoje jis net 12 kartų pažeidė režimo reikalavimus, 8 kartus buvo baustas, šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą. Atsižvelgtina ir į neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios asmenines savybes – D. A. savo elgesį dažnai pateisina lygindamas jį su kitų asmenų nusižengimais, keletą kartų naudojo smurtą ar grasino jį panaudoti, siekdamas kitų asmenų palankumo, pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, priima sprendimus, kurių vėliau galisi. Be to, įstaiga turi nuteistojo vardu išduotų vykdomųjų raštų 103484,02 litų sumai, iš kurių išieškota tik 2561,79 litų. Jo nusikalstamumo rizika pagal OASys sistemą priskiriama vidutinei – 48 balai, jam būdingi tam tikri kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, finansiniai sunkumai, įsitraukimas į netinkamą kompaniją, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, socialiniai ryšiai, - neabejotinai galintys įtakoti jo nusikalstamą elgesį už laisvės atėmimo vietos ribų.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas, bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip ypatingai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius. Tuo tarpu esant aukščiau aptartoms nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms, išlieka pavojus, jog būdamas laisvėje asmuo gali kartoti savo priešingą teisei, pavojingą elgesį.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo manyti, jog LR BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Visi skunde nurodyti argumentai buvo tinkamai įvertinti apylinkės teismo nutartyje, todėl D. A. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo D. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.