- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-20
- Bylos Nr.
- 1-97-963/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- O. Č.
- Nukentėjusysis
- B. V.
- Advokatai
- Dainius Žiedas, Deividas Ivanauskas
- Kategorijos
dalyvaujant Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorėms Nijolei Žemaitytei, Vidai Kaubrytei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiuoju kapitono padėjėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. Č. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų:
O. Č. 2016 m. gegužės 6 d. apie 16.00 val., viešoje vietoje - sporto klube „Impuls“, esančiame Liepų g. 53A, Klaipėdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną kartą kumščiu smogė B. V. į veidą, nuo ko nukentėjusysis pargriuvo ant grindų, taip padarydamas B. V. veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kraujo išsiliejimą po akies jungine, nosies kaulų lūžimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimą viršugalvio dešinėje, poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo B. V..
Kaltinamasis O. Č. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, savo poelgį vertino neigiamai, gailėjosi dėl įvykio, nurodė, kad toks elgesys jam nėra būdingas. Parodė, kad 2016 m. gegužės 6 d. po sporto buvo pirčių zonoje, sėdėjo prie karščio matavimo sensoriaus. Netrukus įėjo nukentėjusysis, paėmė dušo žarną ir ja ėmė lieti sėdėjimo vietą, tuo metu nukentėjusysis užgavo jį ir liepė jam pasitraukti, paaiškindamas, kad nori aplieti karščio matavimo sensorių, jis įspėjo nukentėjusįjį, kad tai prieštarauja klubo taisyklėms. Nukentėjusiajam ši jo pastaba nepatiko. Nukentėjusysis pareplikavo, kad pats geriau žino, atsisėdo šalia jo, toliau replikavo jo atžvilgiu, išvadino jį snargliumi, spjovė jam po kojomis. Jis nesitikėjo tokio nukentėjusiojo elgesio, tai jį labai šokiravo, supykdė ir išprovokavo, todėl sudavė nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis nuo smūgio suklupo, pats išbėgo iš pirties laikydamasis už veido. Tada iš pirties išėjo jis ir pamatė, kad nukentėjusysis yra senyvo amžiaus žmogus, todėl jam pasidarė labai gėda. Paaiškino, kad pirtyje buvo tamsu ir daug garų, todėl nematė, kad nukentėjusysis yra pagyvenęs vyras. Nurodė, kad nebūtų taip pasielgęs, jei būtų iš karto supratęs, kad nukentėjusysis yra senyvo amžiaus. Paaiškino, kad išėjęs iš pirties vis dar buvo įpykęs, veikė adrenalinas, todėl paklausė nukentėjusiojo „Ar dar nori?“, o nukentėjusysis atsakė, kad nesimuša. Jis nuėjo atgal į pirtį, netrukus į pirtį įėjo nukentėjusysis su klubo darbuotoja, jis iš karto prisipažino, ką padaręs. Atvyko greitoji medicinos pagalba ir išvežė nukentėjusįjį, o jis laukė policijos ir jį išvedė policijos pareigūnai. Vėliau po įvykio jis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo. Nurodė, kad atlygino žalą ligonių kasoms. Stengėsi susitaikyti su nukentėjusiuoju, siūlė atlyginti 4000 eurų neturtinės žalos, bet nepavykus susitarti 1500 eurų kaip neturtinės žalos atlyginimo, pervedė į jo advokato D.Žiedo depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad manė, jog nukentėjusysis jam atleido, kai susitikimo metu jis nuoširdžiai jo atsiprašė. Nesutinka su 8000 eurų civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos. Paaiškino, kad dirba kapitono padėjėju ir niekada nebuvo teistas ar kaltinamas kuo nors, nes jo profesija reikalauja būti nepriekaištingos reputacijos žmogumi, o teistumas sukels jam nepatogumų, nes negalės vykti į visas šalis, o dėl to gali prarasti darbą. Pažadėjo daugiau taip nesielgti, kuo greičiau atlyginti žalą, kokią teismas bepriteistų.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu O. Č. parodė, kad 2016 m. gegužės 6 d., apie 16.00 val. jis nuėjo į sporto klubą „Impuls“, esantį Liepų g. 53A, Klaipėdoje. Šį sporto klubą lanko apie dvejus metus. Atėjęs į klubą nuėjo į sporto salę, o po sporto - į pirčių erdvę. Jam užėjus į turkišką pirtį, viduje nieko nebuvo ir jis ten atsisėdo į patikusią vietą prie karščio matavimo sensoriaus. Po 2-3 minučių į pirtį užėjo vyras ir iškart nuėjo prie garų išmetimo mechanizmo, kur buvo padėta dušo žarna su šaltu vandeniu. Tas vyras pasiėmė žarną ir norėdamas nuplauti vandeniu vietą, kur ketino sėstis, netyčia apipylė jį šaltu vandeniu. Jis dėl to vyrui nieko nesakė ir jis nežino, ar tas vyras pats pastebėjo, kad jį apipylė. Po to vyras pareiškė, kad nori apipilti už jo esantį karščio matavimo sensorių ir jam parodė gestais, kad jis pasitrauktų į šoną. Jis pasakė, kad pagal taisykles karščio matavimo sensorių apipilti yra draudžiama. Tada vyras pasakė, kad sode turi pirtį ir gerai žino, kaip naudotis karščio matavimo sensoriumi. Kadangi jam vyro paaiškinimas nebuvo reikšmingas, jis pastarajam pasakė: „Pasakykite tai tiems, kam tai rūpi“. Šį sakinį jam teko pakartoti tris kartus, tačiau tas vyriškis, ar neišgirdo arba nesuprato, ką jis turi mintyje. Kai jam tai kartojo trečią kartą, šis vyriškis padėjo žarną į tam skirtą vietą ir atsisėdo jam iš kairės. Jis matė, kad tą vyriškį supykdė ir tuo momentu vyriškis susijaudinęs pasakė: „ką aš čia prieš tave, snarglį, aiškinsiuosi“ ir spjovė ant grindų, tokiu savo elgesiu jį pažemindamas. Šis spjovimas ant grindų jo akivaizdoje išvedė jį iš kantrybės ir jis nesusivaldęs, sėdėdamas ant suoliuko, kumščiu sudavė tam vyriškiui vieną kartą į veidą. Nuo smūgio pastarasis atsiklaupė ant kelio ir po to uždengęs rankomis veidą ir keikdamas jį išbėgo iš pirties. Tuo momentu jis suprato, ką padarė. Jis nuėjo paskui vyriškį, visur to vyriškio ieškojo ir pamatęs, kad vyriškis nuėjo, sugrįžo į pirtį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį pristatė į policijos komisariatą. Dėl nukentėjusiajam suduoto smūgio labai gailisi. Jis atsiprašė nukentėjusiojo. Savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ligonių kasoms atlygino. (b. l. 92-93, 101).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis B. V. parodė, kad 2016 m. gegužės 6 d., apie 16.00 val. sporto klube „Impuls“, esančiame Liepų g. 53A, Klaipėdoje, atėjo į pirtį. Kai ant pirtyje esančio suoliuko pylė vandenį į vietą, kurioje pats ir sėdėjo, į pirtį įėjo ir ant suoliuko atsisėdo vaikinas. To vaikino jis paklausė, gal galėtų užpilti vandens ir ant daviklio, nuo kurio pirtis greičiau įkaistų. Į jo klausimą vaikinas pakeltu balso tonu atsakė, kad negalima. Tada jis mandagiai pasakė, kad nuo vaikystės yra pirtininkas, turi pirtį ir žino, kas galima ir kas nėra galima. Po to jis atsisėdo ant suoliuko. Tada vaikinas vėl pakeltu tonu atsakė, kad jo nejaudina, ką jis turi. Jis vaikinui atsakė, kad jei jo tai nejaudina, tai jie neturi apie ką kalbėtis ir toliau nieko tam vaikinui nebesakė. Sėdėdamas ant suoliuko pajuto stiprų smūgį į dešinę veido pusę, ko pasėkoje nukrito ant grindų. Kas vyko toliau neatsimena, tik atsimena, kaip išėjęs iš pirties palindo po šaltu dušu. Jam išėjus iš dušo, tas pats vaikinas pasakė: „ar dar nori?“. Po to sporto klubo darbuotojai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai išvežė jį į ligoninę. (b. l. 1-4).
Fotolentelėse užfiksuoti B. V. sužalojimai. (b. l. 35-39).
2016 m. spalio 20 d. akistatos protokole užfiksuota, kad O. Č. ir B. V. kiekvienas patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. (b. l. 46-47).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. gegužės 9 d. Specialisto išvadoje Nr.G847/2016 (03) konstatuota, kad B. V. padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kraujo išsiliejimu po dešinės akies jungine, nosies kaulų lūžimu, lengvu galvos smegenų sukrėtimu, odos nubrozdinimais viršugalvio dešinėje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. Dėl veido sumušimo su nosies kaulų lūžimu B. V. sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. ( b. l. 53-54).
Alkotesterio parodymų kvite užfiksuota, kad 2016 m. gegužės 6 d., 17.10 val. O. Č. buvo blaivus. (b. l. 75).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis O. Č. sporto klube „Impuls“ esančioje pirtyje suduodamas vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam B. V. į veidą, dėl ko šis nukrito ant pirties grindų, kurios išklotos plytelėmis, ir taip jam padarydamas veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kraujo išsiliejimu po dešinės akies jungine, nosies kaulų lūžimu, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus viršugalvio dešinėje, poodinė kraujosruvą kairėje blauzdoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, būdamas viešoje vietoje elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo B. V.. Kaltinamojo kaltė patvirtinama paties kaltinamojo O. Č. prisipažinimu teisme, kuriais jis nurodė, kad būdamas supykęs, jog B. V. spjovė jam po kojomis, trenkė vieną kartą nukentėjusiajam į veido sritį, ir nors kaltinamasis nurodė, kad nematė, kad nukentėjusysis būtų nukritęs, nurodo, kad nukentėjusysis suklupo ant grindų, bet taip pat paaiškino, kad tuo metu pirtyje buvo tamsu, buvo daug garų, pirties grindys ir sienos yra išklotos plytelėmis, o įvykio metu tiek jis, tiek nukentėjusysis buvo palipę per vieną laiptelį aukščiau, t.y. sėdėjo ant antro suolo, o po kaltinamojo smūgio, O. Č. matė, kad nukentėjusysis jau buvo apačioje suklupęs ant žemės, todėl laikytina įrodyta aplinkybė, kad nuo kaltinamojo smūgio nukentėjusysis nukrito, t.y. jis nukrito nuo pirtyje esančio pakilimo. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo parodymais, fotolentelėmis, kuri užfiksuota kaip atrodė nukentėjusysis po sužalojimų, specialisto išvada. Nors teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad įvykio metu pirtyje nebuvo jokių kitų asmenų tik kaltinamais ir nukentėjusysis, bet kaltinamojo veiksmai atlikti sporto klubo „Impuls“, esančio Liepų g. 53A, Klaipėdoje, pirtyje, laikytini atliktais viešoje vietoje, nes bet kuriuo momentu į pirtį galėjo užeiti kitų pašalinių asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002).
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009).
Taigi kaltinamasis O. Č. veikdamas viešoje vietoje, ignoruodamas visuomenėje priimtinas normas, naudojo fizinį smurtą, tyčia suduodamas smūgį kumščiu į veidą padarė nukentėjusiajam B. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje šiuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Byloje nustatyta, kad O. Č. viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų. Nukentėjusiam B. V. padarytų sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvada. Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog suduodamas smūgį gali sužaloti nukentėjusįjį, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad nukentėjusiajam B. V. kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamojo O. Č. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio l dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
O. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, gailisi, po įvykio atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (b. l. 71) ir iš dalies atlygino žalą nukentėjusiajam (atlygino 1500 eurų pervesdamas juos į advokato D.Žiedo depozitinę sąskaitą, nes neturėjo duomenų apie nukentėjusiojo sąskaitą). Šios aplinkybės pripažįstamos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktas). O. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamasis prisipažino esantis kaltas.
N. Č. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti jos sutuoktinį O. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nurodė, kad ji žino kuo yra kaltinamas jos sutuoktinis, ji visiškai nepateisina jo veiksmų. Mano, kad galės daryti jam teigiamą įtaką, nes pažįstami jie jau dvylika metų, 4 metai santuokoje. Vyras dėl įvykio labai pergyveno, gailėjosi. Ji įsitikinusi, kad vyras daugiau taip nepasielgs. Sutinka laiduoti už sutuoktinį, žino laiduotojos pareigas ir laidavimo sąlygas. Prašo skirti laidavimą be užstato.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis O. Č. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojai jo sutuoktinei N. Č.. Prokurorė tokiam prašymui neprieštaravo, prašė nustatyti 1 metų laidavimo laikotarpį ir neskirti užstato bei neskirti baudžiamosios poveikio priemonės.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnyje. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis O. Č. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, yra teisiamas pirmą kartą, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs, teisminio nagrinėjimo metu nurodė nusikaltimų padarymo aplinkybes, teigė išvadas padaręs, tokios klaidos ateityje nebekartos, atsiprašė nukentėjusiojo B. V., sutinka atlyginti jo patirtą moralinę žalą, dalį moralinės žalos atlygino pervesdamas 1500 eurų į savo advokato D.Žiedo depozitinę sąskaitą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nuo nusikaltimų padarymo praėjo daugiau nei pusė metų ir per šį laikotarpį O. Č. naujų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nepadarė. O. Č. nusikaltimų padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiuoju kapitono padėjėju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 77). O. Č. yra jauno amžiaus, dirba, vedęs, turi mažametį vaiką, administracine tvarka nebaustas, neteistas, priklausomybės ligomis neserga . (b. l. 79-83). Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo O. Č. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra atitinka visuotinai priimtinas elgesio taisykles, o nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, ir, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis prašė jo laiduotoja paskirti jo sutuoktinę N. Č., kuri teisme sutiko būti sutuoktinio O. Č. laiduotoja. Nustatyta, kad N. Č. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Jūros mokslų ir technologijų centro jaunesniojo mokslo darbuotoja, darbdavio charakterizuojama teigiamai, yra doktorantūros studijų trečio kurso studentė. Apklausęs n. Č. teisminio nagrinėjimo metu, teismas sprendžia, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti savo sutuoktiniui O. Č. teigiamą įtaką.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti O. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Įvertinęs tai, kad laiduotojos N. Č. pajamos nėra didelės, atsižvelgęs į laiduotojos asmenines savybes, jos turtinę padėtį, teismas O. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžia pagal N. Č. laidavimą be užstato, nustatydamas vienerių metų laidavimo terminą.
BK 67 straipsnis numato, kad atleistam nuo atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo O. Č. asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį bei paskirtį, jam baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo B. V. civilinis ieškinys dėl 8000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 31-32). Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.
Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo O. Č. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam B. V. buvo padaryti įvairūs sužalojimai: veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kraujo išsiliejimas po akies jungine, nosies kaulų lūžimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimas viršugalvio dešinėje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą. Be patirto fizinio skausmo B. V. dėl kaltinamojo O. Č. veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus- buvo apribotos jo bendravimo galimybės bei judėjimo galimybės – nukentėjusysis ilgai negalėjo vairuoti automobilio, todėl vykstant pasiruošimui 2016 Olimpinėms žaidynėms Rio de Žaneire, buvo apsunkintas jo vykimas iš Trakų, kur vyko treniruočių stovyklą, į Klaipėdą bei posėdžiauti būsimos olimpiados reikalais į Vilnių. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais nukentėjusiojo darbo ar socialiniais santykiais, gerove - nukentėjusysis gydėsi ambulatoriškai, pats atsisakė stacionaraus gydymo, praėjus tik porai dienų po sužalojimo jau dalyvavo Trakuose vykusioje mokomojoje treniruočių stovykloje, kurių metu vyko pasiruošimas 2016 Olimpinėms žaidynėms Rio de Žaneire. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad po traumos sumažėjo jo darbingumas, sumažėjo atlyginimas, pasikeitė darbo funkcijos, taip pat duomenų, patvirtinančių kad B. V. dėl 2016-05-06 patirtų sužalojimų lankėsi pas psichiatrus ar psichologus, ar, kad jam būtų diagnozuotas psichinės sveikatos sutrikimas. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir B. V. priteistina 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas. Priteisiant nukentėjusiajam 2000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp B. V. ir O. Č. teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai).
Šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo B. V. advokato Deivido Ivanausko prašymas dėl 1000 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis B. V. patyrė 1000 Eur išlaidų atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 175-176). BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010). Nukentėjusiojo turėtos 1000 Eur išlaidos sumokant atstovui advokatui už paslaugas yra pagrįstos, todėl vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamojo.
Kaltinamajam O. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (b. l. 104-106).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
O. Č. (O. Č.) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Perduoti O. Č. laiduotojos N. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.
Kaltinamajam O. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo B. V. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies - priteisti iš kaltinamojo O. Č. 2000 eurų (du tūkstančius eurų) nukentėjusiajam B. V. neturtinei žalai atlyginti.
Išieškoti iš kaltinamojo O. Č. 1000 eurų (vieną tūkstantį eurų) proceso išlaidų nukentėjusiajam B. V..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.