Kauno apygardos teismo nutartis

2022-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-639-813/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-22
Bylos Nr.
1S-639-813/2022
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00009-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė, Indrė Averkienė
Nuteistasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-639-813/2022Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00009-2009-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Lesinskienės,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 95-769 taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) galutine subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. sausio 12 d., bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 12 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 95-769 nutarta taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

4. Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimą motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis A. P. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, drausmine tvarka baustas 15 kartų, jam vis dar nustatomi jo elgesiui įtaką turintys kriminogeniniai veiksniai, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taip pat atsižvelgta ir į nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą, nuteistojo gyvenimo būdą iki nusikaltimo padarymo.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis A. P. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, kad jis yra pavojingas recidyvistas. Skunde daug dėmesio skiriama lygtinio paleidimo prasmės atskleidimui, cituojant BVK, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2006) 2 dėl Europos kalėjimų taisyklių nuostatas. Pabrėžiamas ilgo įkalinimo žalingumas nuteistiesiems. Nuteistojo nuomone, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas visiems nuteistiems asmenims, išskyrus išimtinius atvejus.

Atsiliepimas

6. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virginijus Sokolovas atsiliepimu prašė nuteistojo skundą atmesti, nes nuteistojo pažanga mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

7. Visų pirma, pažymėtina, kad nuteistojo skunde minimos Rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėju atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą A. P. iš pataisos įstaigos, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Visgi teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad teismas neteisingai nutartyje nurodė, kad A. P. yra pavojingas recidyvistas, kadangi Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu toks spendimas nebuvo priimtas. Todėl iš skundžiamos nutarties aprašomosios dalies šalintinas argumentas, kad A. P. teismo pripažintas pavojingu recidyvistu. Nežiūrint to, minėta klaidingai nurodyta aplinkybė nepaneigia teismo išvados, kad šiuo metu nuteistojo A. P. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų A. P. šiuo metu vis dar neatitinka.

11. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. 2022 m. spalio 4 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. VG-2406, kurioje užfiksuotų duomenų teisingumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, nuteistajam A. P. nustatyta ne žema, o vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam A. P. buvo nustatyta ir ankstesnių vertinimų metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad lyginant su paskutiniojo vertinimo rezultatais, nenustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis, kas teisėjų kolegijos vertinimu, jau leidžia daryti išvadą apie akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebuvimą. Šią išvadą sustiprina nuteistajam vis dar išskiriamas pakankamai reikšmingas kriminogeninių veiksnių skaičius.

12. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. P. išskiriami 3 statiniai, negalintys kisti kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; nusikaltimų sunkėjimas. Jam taip pat išskiriama eilė kintamų, galinčių mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeninių veiksnių: neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Detalizuojant šiuos kriminogeninius veiksnius, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu nuteistasis neturi ilgalaikės ir užtikrintos gyvenamosios vietos, kurioje galėtų apsistoti neribotą laiką galimo lygtinio paleidimo atveju ar po laisvės atėmimo bausmės. Nežinojimas, kur gyvens po bausmės atlikimo gali apsunkinti nuteistojo integraciją visuomenėje. Vertinimo metu nuteistasis supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvavo, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoravo. A. P. anksčiau teistas 7 kartus. Jo laisvalaikio praleidimo būdai turėjo įtakos poreikiui nusikalsti. Nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo noro radikaliai keisti gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Nuteistajam yra būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, kurios tiesiogiai turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Nuteistasis yra smurtavęs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šiuo metu iš dalies pripažįsta turimas problemas. Nors nuteistasis demonstruoja pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus yra reikalaujanti tęstinio dalyvavimo intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, tačiau ir paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Su teisės pažeidėjo nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas, taip pat orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą bei savitvardos praradimas naudojant agresyvius sprendimo būdus. Nuteistasis šiuo metu neigiamai vertina įvykdytus nusikaltimus, tačiau požiūris į juos išlieka paviršutiniškas, stokojantis gilesnės analizės. Teisės pažeidėjas suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau laisvėje negebėjo suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas į juos. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su A. P. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus pakankamai didelį nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, įvertinus ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog nuteistojo pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius dar nepakanka, kaip ir nepakanka išvadai, kad jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija ir toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį.

13. Analizuojant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu pastebima, jog nuteistasis nėra linkęs elgtis pagal nustatytus reikalavimus. Bausmės atlikimo metu jis 19 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, drausmine tvarka baustas 15 kartų, 10 kartų skatintas. Šios aplinkybės neleidžia teigti, jog apelianto elgesys pataisos įstaigoje buvo nepriekaištingas ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog jis savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Teismo vertinimu, toks nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų santykis nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad A. P., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, juolab, kad šis teistumas A. P. jau aštuntas, kad anksčiau jo atžvilgiu ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Jo daromi nusikaltimai sunkėja, šiuo metu bausmę atlieka už dviejų žmonių nužudymą.

14. Nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo A. P. elgesyje yra pastebima tam tikrų teigiamų korekcijos požymių – šiuo metu jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas 10 kartų, bausmės atlikimo metu mokėsi, dirba, jo darbinė motyvacija teigiama, dalyvavo įvairiuose socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, programose. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad A. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo ir tai nėra absoliutus pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pastebėtina, kad nuteistojo teigiamas elgesys buvo įvertintas švelninant bausmės atlikimo sąlygas. Bausmę nuo 2020 m. liepos 29 d. jis atlieka lengvojoje grupėje. 2022 m. rugsėjo 22 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems. Nors nuteistajam ir suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų, tačiau laikotarpis, per kurį skundo autorius naudojasi tokia jam suteikta teise, visgi yra per trumpas, kad būtų galima spręsti, jog jis sugeba laikytis paskirtų įpareigojimų ir draudimų, net ir esant švelnesniam bausmės atlikimo režimui, ypač atsižvelgus į tai, kad nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, kad anksčiau jo atžvilgiu ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai jo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė.

15. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

16. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis A. P. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį.

Iš nutarties aprašomosios dalies pašalinti argumentą, kad nuteistasis A. P. teismo pripažintas pavojingu recidyvistu.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Indrė AverkienėDarius KantaravičiusLina Lesinskienė