- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- A17.-1703-1057/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01274-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
- Kategorijos
- 18.13pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. 2020 m. gegužės 10 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis skambindamas bendruoju pagalbos telefonu ir žinodamas, kad spec. tarnybų pagalba nereikalinga išgalvojo įvykį, o būtent, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad žmona S. V. neatidaro durų, galimai sutriko sveikata. Pranešėjas žinojo, kad žmona yra namuose, kad pas juos vyksta skyrybos, bet norėdamas, kad durys būtų atidarytos, sugalvojęs įvykį apie jį pranešė bendruoju pagalbos numeriu, ko pasėkojė į įvykio vietą atvyko GMP, PGT, policija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. V. nesutiko su padarytu pažeidimu. Paaiškino, kad neišsigalvojo jokio incidento, tą pasakė ir 112 operatorei. Paminėjo, kad vyksta skyrybos ir kad pergyvena, kad kažkas galėjo nutikti žmonai, nes ji su vaiku. Tą dieną žmona turėjo atvežti vaiką perduoti prie 6-ojo policijos komisariato, pagal teismo sprendimą, tačiau ji į vietą neatvyko. Ji el. paštu prašė, kad atvažiuotų į namus. Žmona yra bandžiusi nusižudyti, rašius yra, kad yra labai pervargusi, vieną vienintelį kartą atvyko į namus, jos prašymu. Ji prie durų paklausė „kas“, kažkas subarškėjo ir ji neatidarė durų. Atvyko su drauge, ji filmavo, kad nebūtų jokio incidento. Vienintelis, nusikaltimas, kad galėjo įtarti, jog tai galėjo būti sabotažas, bet negalėjo nereaguoti, tai pagalbos telefonu pranešė. Išsigando, kad kažkas ją galėjo sužaloti ar ji pati susižaloti. Vaikų teisių apsaugos tarnybų yra sudarytas pagalbos šeimai planas. Yra nustatyta, kad vaikas yra rizikos grupėje, mama manipuliuoja vaiku, jam yra sukeltas pavojus dėl mamos veiksmų. Neatmetė galimybės, kad ji galėjo vaiką panaudoti keršto tikslais ar pati susižaloti. Galėjo net venas persipjauti. Labai apgailestauja, kad tarnyboms teko atvykti, bet tikrai neturėjo kitokios išeities, jeigu vaikui kažkas būtų nutikę, tai tikrai būtų patrauktas atsakomybėn už neveikimą. Vaiko negavo, su juo dienos nepraleido. Su vaiku nebendrauja jau ilgą laiką, tarnyboms neskambina, įvykius fiksuoja su antstoliu. Be reikalo pagalbos telefonu neskambina. Neva žmona per duris šaukė, kad neatidarys durų, bet tą susitikimą filmavo draugė ir turi video medžiagą, kur ji tikrai nieko nekalbėjo, kažkas subarškėjo ir viskas. S. V. telefono nekėlė, į el. laiškus neatsakė. Po 5 min. paskambino pagalbos tarnybai ir pasakė, kokia yra situacija. Tą kartą žmona parašė, kad atvyko pavėluotai, jeigu nori pamatyti vaiką, turi atvažiuoti į namus. Jis parašė tikslų laiką, kada atvyks – po 20 minučių. Paskambinus į duris, ji paklausė „kas“, bet durų neatidarė, vėliau kažkas subarškėjo, lyg krito. Skambino, rašė, beldėsi, ji telefono nekėlė, durų neatidarė. Žinutės jos iškart negavo. Atvykus pareigūnams, ji parodė išsiųstą e-mail, kurio negavo, nes laptinėje nebuvo interneto ryšio.
Teismo posėdžio metu liudytojas L. S. paaiškino, kad buvo gautas įvykis S. N. g. buvusiai ar draugei, ar žmonai kažkas nutiko. Atvažiavus į įvykio vietą, pasitiko vyriškis (A. V.), aiškino, kad negali susisiekti su savo buvusia sugyventinę, kad išgirdo už durų kažkokį trinktelėjimą ir daugiau nieko nebegirdėjo. Teismas yra paskyręs, kad jis matytųsi su savo vaiku ir jis tą vaikutį turėjo pasiimti, kažkokioje sutartoje vietoje, bet negalėjo, todėl atvažiavo į namus, nes jo paprašė ta buvusi sugyventinė. Kiek pamena, kiek pasakojo moteris, jis buvo atėjęs su savo nauja drauge, todėl ji nenorėjo vaiko perduoti, apie tai jam pasakė, paskui šis vyriškis toliau beldėsi į duris. Ta moteris jam buvo parašiusi žinutę į el. paštą, kad neatidarys durų, nes jo naujos draugės bijo. Įvykio vietoje žinutes visas gavo. Nematė, kad A. V. būtų išsigandęs.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. V. paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas – pavojus gyvybei. Pranešėjas pranešė, kad atėjęs pas sugyventinę, išgirdo, kad kažkas sudundėjo, įtarė, kad kažkas nutiko ir iškvietė pareigūnus. Atvykus į vietą, nustatė, kad pranešėjas, prie sugyventinės buto, ilgą laiką nematantis savo vaiko, negalėdamas patekti į jos namus, bei negalėdamas su ja pašnekėti realiai, bendravo telefonu, el.paštu Tą dieną irgi bendravo. Kažkur 15 min. iki policijos atvykimo, taip pat buvo rašyti laiškai jam, ką vėliau parodė bute esantis žmogus. Sugalvojo istoriją, kad jam reikia patekti į butą, taip iškviesdamas policijos pajėgas, žinodamas, kad pagalbos jokios niekam nereikia. Sugalvojo, kad kažkas galimai tai merginai nutiko. Atvažiavus, žmogus iš kart atidarė, paaiškino, kad bendravo, kad pro duris bendravo, kad buvo susirašinėta el.paštu, butas buvo tvarkingas, niekam jokios pagalbos nereikia. Atidarius buto duris, salėje sėdintis, atsakomybėn traukiamas asmuo, iškart čiupo vaiką ir nieko neklausė, kas nutiko. Visa istorija, sugalvota, skambinant 112 buvo pamiršta. Pranešėjas sakė, kad bendrauja, tačiau nenuosekliai, ne realiu laiku. Jeigu parašo, tai ne iškart atrašo. Matė, kad pranešėjos el.laiškai yra parašyti, ir iš senesnių, kad vaiko neduos.
Teismo posėdžio metu liudytoja S. S. paaiškino, kad A. visada eina prie policijos komisariato pasiimti dukrytės. Apie 16 val., neatvykus S., su A. išvažiavo pietauti. Jis el. paštu gavo iš S. laišką, kad jis nenori savo vaiko pamatyti. Jis atsakė, kad jos laukė, o ji neatvyko. Ji sakė, kad ji buvo, jo nebuvo, kad jis atvažiuotų pas ją į namus. Liudytoja pasiūlė nuvažiuoti, pasakė, kad nufilmuos iš toliau, kaip perduoda vaiką. A. su S. susitarė laiškais, kad bus apie 17 val. Paskambino į duris, kažkoks garsas buvo, neaiškiai girdėjosi. Skambino į duris, niekas neatidaro, bet krebždėjo kažkas. S. A. daug kartų siuntė žinutes, kad jai yra išsekimas, jos visa giminė smerkia jį, kad jis nepadeda. Ji į ligonę buvo važiavusi, lašelinę statėsi. Liudytoja pasiūlė paskambinti policijai, pasitarti ką daryti, nes S. ką tik kvietė atvažiuoti. Jis paskambino, paklausė ką daryti, nes ten yra mažametis vaikas. Policija pasakė, kad tuoj atvyks. Liudytoja šalia buvo, kai buvo skambinta 112. Jeigu nebūtų kvietę policijos, jis būtų pasmerktas, kad paliko moterį, kuriai iš ties galėjo kažkas nutikti. Abu sutriko, nežinojo, ką daryti. Belstasi buvo ilgai, šviesa išsijungė koridoriuje; kiek laiko beldėsi, tiksliai negali pasakyti, apie 6 min.
Teismo posėdžio metu liudytoja S. V. paaiškino, kad parodymus duoti sutinka. Įvykis įvyko 2020-05-10, prie jos buto. A. V. atvyko 17.03 val. , o pareigūnai atvyko berods 17.15 val. Durų neatidarė, nes A. atvyko su sugyventine, tuo metu dar galiojo karantinas. Jis neįvardino su kuo atvyksta, atvyko su sugyventine. Atsisakė atidaryti duris A. V.. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, kad prie 6 PK perduodamas vaikas, tą dieną prasilenkė ir susirašė el. laiškais, kad jis atvyks į jos namus paimti vaiko. Sulaukė skambučio, įsijungė vaizdo kamerą. Pati siūlė pasimatyti su dukryte, bet atsisakė atidaryti duris, nes atvyko su agresyvia sugyventine. Bendravimas numatytas tik tėvui.
Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėti byloje esantys vaizdo įrašai.
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020-05-10 patruliuojant kartu su vyriausiu patruliu L. S. apie 17val. 12. min patruliuodami 1PK teritorijoje, iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pranešėjas yra prie savo žmonos durų, kuri pati paprašė atvažiuoti. Pranešėjui atvažiavus jo žmona paklausė „kas?“ ir dingo. Neatsiliepia į skambučius, ir neatidaro durų. Pranešėjas mano, jog galėjo sutrikti sveikata. Namuose yra (duomenys neskelbtini) metų dukrytė. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas A. V., kuris paaiškino, kad atėjo pasiimti dukros, pasibeldė į buto duris, už durų jo žmona paklausė, „Kas ten?“ ir dingo. Pranešėjas įtarė, kad moteriai kažkas atsitiko. Pasibeldus į 190 buto duris jas atidarė S. V., kuri paaiškino, kad nenorėjo atidaryti durų savo vyrui nes jis atėjo ne vienas, o su savo nauja drauge ir ji bijojo, tai pat ji jam paaiškino garsiai pasakydama per neatidarytas duris ir išsiuntė elektroninį laišką jam. Moteris nesupranta kodėl atvyko spec. tarnybos. Tarp vyro ir žmonos vyksta skyrybų procesas ir jie pastoviai konfliktuoja. Kada moteris atidarė duris jos vyras A. iš karto pasiėmė vaiką sau ant rankų ir išsinešė į laiptinę. Įvertinus visas aplinkybes įtarė, kad vyras specialiai paskambino bendruoju pagalbos numeriu sugalvojo įvykį, kad kilo pavojus žmogaus gyvybei tikėdamasis, kad atvyks spec. tarnybos ir atidarys duris, kad galėtų pasiimti vaiką. A. V. surašytas protokolas(b. l. 4).
Šalies argumentai
A. V. paaiškinime nurodyta, kad skambino pagalbos telefonu dėl to, kad atvykus prie žmonos gyvenamosios vietos sutartu laiku 17.03 val. išgirdo žmonos balsą „kas“. Atsakė, kad A.. Tada kažkas subarškėjo ir daugiau nieko negirdėjo. Skambino į duris, beldėsi apie 5 min. K. S. prašė, kad atvažiuotų pasiimti vaiką, išsigando, kad kažkas galėjo nutikti žmonai. S. sakė, kad yra labai išsekusi, mėgino žudytis ir gąsdino savižudybe. (b. l. 6)
S. V. paaiškinime nurodyta, kad 2020-05-10 apie 17.20 val. į buto duris paskambino pareigūnai – atidarė duris. Jie buvo su buvusiu vyru. Apie 17.00 val. vyras atvyko prie durų pasiimti vaiko, tačiau jis už durų stovėjo su sugyventine. Juos informavo, kad durų neatidarys, nes bijo. Sugyventinė buvo jau kartą užpuolusi. El. paštu informavo, kad durų neatidarys, nes bijo sugyventinės. Už durų kalbėjo aiškiai, garsiai. A. tikrai viską girdėjo.(b. l. 7).
A. V. paaiškinime nurodė, kad su žmona turėjo susitikti Laisvės pr. 80, kur ji paduotų vaiką, tačiau S. V. nurodytu laiku į susitikimo vietą neatvyko. Su S. V. bendravo elektroniniais laiškais ir ji primygtinai prašė, kad atvyktų pasiimti dukrą į jos gyvenamąją vietą. Valstybės Vaiko Teisių Apsaugos Ir Įvaikinimo Tarnyboje 2020.02.05 yra Nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Pasiilgęs dukros vieną vienintelį kartą sutiko atvykti pasiimti dukrą iš namų. Nuvykus iš anksto sutartu labai tiksliu laiku -17:03 h išgirdo, kad S. kalba nerišliai, sunkiai suprantama kalba. Sunkiai girdėjosi per šarvuotas duris. Paskambinus į duris, S. pasiteiravo „kas už durų“? Atsakė, kad tai „A.“. Ji žinojo, kad atvyksta, todėl laukė. Staiga kažkas garsiai sukrebždėjo už durų, bet durų taip niekas ir neatidarė. Todėl dar kartą skambino ir beldė į duris (~5 min). Tuomet nusprendė skambinti jai telefonu, tačiau niekas neatsakė. Jokios informacijos apie pasikeitusią situaciją, ar aplinkybes negavo. S. V. pati iš anksto prašė atvykti nurodytu adresu, o atvykus nekomunikavo, nei telefonu, nei el. paštu, išsigando ir -17:08 h paskambino Pagalbos telefonu 112 prašydamasis pagalbos.(b. l. 17-18).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.
ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Esminis šios veikos padarymo elementas yra žinojimas, jog pagalba nereikalinga. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis pažeidimas padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba jam nereikalinga. Tokiais atvejais privaloma nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog kreipdamasis į policijos pareigūnus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis ir suvokdamas, kad kviečia policiją be priežasties, tai sąmoningai atlieka. Taigi būtina konstatuoti, kad pagalba buvo iškviesta suvokiant, kad tokio specialiųjų tarnybų pagalbos poreikio nėra. Šioje teisės normoje įtvirtinta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti aiškinama plečiamai. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi ir atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. V. neigė kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo ir paaiškino, kad pati sutuoktinė jam parašė el. laišką ir prašė atvažiuoti į namus pasiimti dukros. Jis nuvyko sutartu laiku, paskambino į duris, sutuoktinė paklausė – „kas“, jam atsakius, kad „A.“, išgirdo jog kažkas subarškėjo ir vėliau durų niekas neatidarė, sutuoktinė telefonu neatsiliepė. Išsigandęs, kad sutuoktinei galėjo kažkas nutikti, o viduje buvo mažametė ((duomenys neskelbtini) metų) dukra, jis iškvietė spec. tarnybas.
Liudytoja S. V. patvirtino, kad ji pati parašė el. laišką, jog A. V. atvažiuotų ir iš jos namų pasiimtų vaiką. Tačiau teismo posėdžio metu, ji teigė, jog vyrui aiškiai ir garsiai per duris pasakė, kad durų neatidarys, kadangi jis atvažiavo su sugyventine, kurios liudytoja bijo.
Iš teismui pateikto A. V. vaizdo įrašo matyti, jog A. V. paskambinus į duris, ji sako, jog karantinas, durų neatidarys, kadangi jis atvyko su svetimu asmeniu, kita vertus kitame vaizdo įraše, kurį pateikė A. V., matyti, kad jam paskambinus į duris, su juo kartu buvusi liudytoja S. S. jam pasako, kad A. V. paklausė – „kas“. A. V. atsakius, kad atėjo A., daugiau jokių liudytojos S. V. pasakytų žodžių nesigirdi, pasigirsta triukšmas. Todėl darytina išvada, jog įvykio metu, A. V. išties galėjo negirdėti S. V. atsakymų, jog ji durų neatidarys ir A. V. į butą neįsileis.
Tiriant byloje pateiktus vaizdo įrašus, nustatyta, jog A. V. pateiktame vaizdo įraše girdisi, kad įrašo 33-34 įrašo sekundę bute girdimas triukšmas, kuris nutyla. Vertinant tai, jog namuose buvo ir mažametis vaikas, visgi šiuo atveju darytina išvada, jog abejonė dėl S. V. būklės A. V. galėjo kilti.
Teismo posėdžio metu S. V. teigė, jog ji atsiuntė A. V. el. laišką, jog durų neatidarys kol jis dar nebuvo iškvietęs pagalbos, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrajam pagalbos centrui A. V. paskambino 17.08 val. , policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad pranešimą apie įvykį jie gavo 17.12 val. iš byloje esančių susirašinėjimo duomenų tarp A. V. ir S. V. matyti, kad pranešimą A. V. el. paštu gavo 17.12 val. t. y. tada, kai jau buvo paskambinęs bendrajam pagalbos centrui. (b. l. 27). Be to, A. V. teismui paaiškino, kad S. V. el.laišką, kad durų neatidarys, nes bijo jo sugyventinės, jis gavo jau atvykus policijos pareigūnams, iki tol el.laiško nematė, jo teigimu, galėjo gauti el. laišką vėliau, nei jis buvo išsiųstas, dėl ryšio trikdžių. Šis A. V. argumentas nėra paneigtas jokiais kitais objektyviais įrodymais.
Taip pat iš byloje esančių susirašinėjimo duomenų (b. l. 32) matyti, jog S. V. 2020-05-10 16.31 val. parašė A. V., jog „jei nori – atvažiuok pasimatyti su dukryte“. Taigi, akivaizdu, kad sutartu laiku atvykus pasimatyti su dukra ir niekam neatidarant durų, gali kilti pagrįsta abejonė dėl bute esančio asmens sveikatos būklės;
Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, turi būti nustatyti visi būtini tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji (tame tarpe ir pažeidėjo kaltė) administracinio nusižengimo sudėties požymiai, o nesant nors vieno iš jų, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, pradėtoji turi būti nutraukta.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Kadangi, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, išlieka protinga ir pagrįsta abejonė, ar A. V. šiuo atveju be pagrindo kreipėsi pagalbos į specialiąsias tarnybas, todėl teismas, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai, sprendžia, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 str. 1 p., 635 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.