- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- e1-2559-1017/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05408-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- J. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. L. (J. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinis teistumas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė (2021 m. rugsėjo 22 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos); kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. L. disponavo psichotropine medžiaga be tikslo platinti, o būtent: jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai su savimi laikė 7,361 g psichotropinės medžiagos – alpha-PVP (alpha-Pyrrolidinovalerophenone), bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki tol, kol 2024 m. vasario 10 d., apie 22.50 val., policijos pareigūnai atliktos kratos metu ją rado ir paėmė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. L. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus 6 savaites. Be to, nori pasakyti, kad po iškritimo, jis sunkiai atsimena, kas buvo, nes iškrito iš (duomenys neskelbtini) aukšto, kaip viskas įvyko negali pasakyti, nes jam blogai su atmintimi. Prisipažįsta pilnai, kad įtarime nurodytos psichotropinės medžiagos yra jo, tačiau kur ir kada jas įsigijo ir už kiek, tikrai neatsimena, atpažinti asmens negalėtų, nes, kaip ir minėjo, iki įvykio – iškritimo 6 savaites vartojo alkoholį ir kitas psichotropines medžiagas, todėl jam sunku su atmintimi. Prisipažįsta dėl psichotropinių medžiagų laikymo. Dėl padaryto labai gailisi, šiuo metu nedirba, nes po iškritimo iš (duomenys neskelbtini) aukšto, jam nustatytas kryžkaulio ir dubens kaulų lūžis, dešinio plaučio aortos praplitimas, daug kitų sveikatos problemų, šiuo metu tvarkosi dokumentus, kad gautų neįgalumą, registruotas Užimtumo tarnyboje. Sutinka, jog byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. D. nurodė, kad 2024 m. vasario 10 d., apie 22.40 val., pas jį į (duomenys neskelbtini) butą atėjo policijos pareigūnas, kuris paprašė suteikti pagalbą ir kartu su jais apžiūrėti (duomenys neskelbtini) butą, dėl to, kad kiek suprato, kažkas įvyko, o policijos pareigūnai negali be buto savininko apžiūrėti buto. Jis sutiko. Atidarė butą ir jie, t. y. jis, kaimynė iš (duomenys neskelbtini) aukšto ir policijos pareigūnai užėjo į butą. Kai pareigūnas apžiūrinėjo butą, policijos pareigūnas, mažajame kambaryje, ant lovos, rado kažkokius maišelius, kur buvo mėlynos spalvos biri medžiagą, ar tai buvo narkotikai, jis nežino. Minėtame bute gyveno vaikinas, kurio vardo nežino. Kaimynas jam visada atrodė įtartinas, per savaitgalius jis dažnai triukšmaudavo. Paskutinį kartą, matė minėtą vaikiną prieš pora dienų, tačiau su juo nebendravo. Pas tą vaikiną dažnai atvažiuodavo automobilis „Audi“, sidabrinės spalvos (valst. Nr. neprisimena), kurioje buvo kažkokie vaikinai. Ar kaimynas vartojo narkotikus, jis nežino, dėl alkoholio taip pat pasakyti negali.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Č. Č. nurodė, kad 2024 m. vasario 10 d., apie 22.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos ir kaimyno policijos pareigūnai paprašė suteikti jiems pagalbą, kad ji ir kaimynas pabūtų kviestiniais, norint apžiūrėti butą, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi bute nieko nebuvo ir be buto savininko jie negali apžiūrėti buto, kaip suprato, tame bute kažkas įvyko. Ji sutiko. Prieš užeinant į butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) aukšte, butas buvo užrakintas. Policijos pareigūnei atrakinus buto duris, ji, kaimynas ir policijos pareigūnai užėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnams apžiūrint butą, ji pamatė, kad vienas iš policijos pareigūnų, bute esančiame kambaryje, kuris buvo labai mažas, ant sofos, rado kažkokius bespalvius polietileninius, užspaudžiamus, maišelius, kurie buvo tušti, po ko, policijos pareigūnas rado vieną bespalvį polietileninį užspaudžiamą maišelį, kurio viduje buvo kažkokie mėlynos spalvos birūs milteliai, ar tai buvo narkotinės medžiagos, nežino.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. L. nurodė, kad J. L. yra jos sūnus, nuo vaikystės jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau jokia diagnozė jam nebuvo nustatyta, gali pasakyti kad jis mokėsi pagal modifikuotą programą, taip pat kažkiek laiko mokėsi mokykloje su specialiais poreikiais, psichiatrinėse jis negydytas, yra baigęs (duomenys neskelbtini) klasių. 2023 m. sūnus išėjo iš pataisos namų, ji jam leido gyventi (duomenys neskelbtini), o pati išnuomojo sau butą. Paminėtame bute jis gyveno vienas, ji sūnų pilnai išlaikydavo, savaitgaliais atvykdavo pas jį, gamindavo jam maistą. Kai jis iškrito iš (duomenys neskelbtini) aukšto, jai paskambino pareigūnai. Ji iškarto nuvyko ten, pareigūnai jai parodė, kad bute rado du maišelius su narkotinėmis ar kažkokiomis medžiagomis, ji apie tai nieko nežinojo, nežinojo, ar sūnus vartojo narkotines medžiagas. Kiek jai yra žinoma, jis gyveno bute vienas, kieno narkotinės medžiagos, ji negali pasakyti, jis jai apie tai nieko nepasakojo. Po įvykio, su sūnum buvo sunku susišnekėti, jis gulėjo 11 dienų komoje, po to, ligoninėje, po to, jis gulėjo slaugos namuose, tačiau iš ten pabėgo, jam yra sunku kvėpuoti, jam buvo kvėpavimo nepakankamumas, todėl 2024 m. balandžio 22 d. VŠĮ RVUL jam buvo atlikta aortos operacija, šiuo metu jis yra ligoninėje, jo sveikatos būklė yra sunki, su juo sunku susišnekėti.
2024 m. vasario 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Be kitų nurodytų aplinkybių, buvo užfiksuota, kaip minėto buto miegamojo kambaryje, po dešine puse, matoma violetinės spalvos sofą-lovą, ant sofos-lovos, matomi sudėti/išmėtyti įvairius daiktai, ir ant jos matomas vienas didelis bespalvis polietileninis, užspaudžiamas maišelis, kurio viduje yra 101 vnt. mažų bespalvių polietileninių užspaudžiamų maišelių, kurie yra tušti (polietileniniai užspaudžiami maišeliai paimti prie apžiūros ir supakuoti į voką Nr. 1) bei ant sofos-lovos matomas vienas bespalvis polietileninis maišelis, kurio viduje yra 2 vnt. polietileninių užspaudžiamų maišelių, kurių viduje yra mėlynos spalvos birūs milteliai, su galimai narkotinėmis medžiagomis (minėti polietileniniai maišeliai, kurių viduje mėlynos spalvos birus milteliai, su galimai viduje narkotinėmis medžiagomis paimti prie apžiūros ir supakuoti į voką Nr. 2). Pridėtos nuotraukos.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada IBPS-V-429702-24, kurioje nurodyta, kad mėlynos spalvos miltelių iš dviejų bespalvių plastikinių uždaromų maišelių su raudonos spalvos juostelėmis atskirai supakuotų į bespalvius plastikinius uždaromus maišelius su raudonos spalvos juostelėmis, 2024 m. vasario 10 d. rastų buto, esančio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – alpha-PVP (alpha-Pyrrolidinovalerophenone), kurio masė yra 7,361 g.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Minėto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir taip nori veikti.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. L. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. L., žinodamas, jog jo turimame permatomame plastikiniame maišelyje yra psichotropinė medžiaga – alpha-PVP (alpha-Pyrrolidinovalerophenone), t. y. 7,361 g, kurią neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki tol, kol 2024 m. vasario 10 d., apie 22.50 val., policijos pareigūnams atlikus kratą jo gyvenamojoje vietoje, ją rado ir paėmė. Tai įrodo paties kaltinamojo prisipažinimas ir jo paaiškinimai, liudytojų A. D. ir Č. Č. paaiškinimai, daiktų apžiūros protokolai, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvados bei kitų byloje esančių rašytinių dokumentų duomenys.
Kaltinamasis J. L. nurodė, kad apie šešias savaites vartojo alkoholį ir psichotropines medžiagas, kurias jis įsigijo savo reikmėms, tačiau neprisimena kur ir už kiek. Taigi kaltinamasis J. L. suprato, kad savo gyvenamojoje vietoje laikė psichotropinę medžiagą – alpha-PVP (alpha-Pyrrolidinovalerophenone), kurią teigia pats įsigijęs savo asmeninėms reikmėms, iki kol policijos pareigūnai kaltinamojo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu minėtą psichotropinę medžiagą rado ir paėmė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismas nenustatė kaltinamojo J. L. veiksmuose tikslo platinti pastarojo neteisėtai disponuotomis psichotropinėmis medžiagomis. Tokią išvadą patvirtina pačio kaltinamojo viso proceso metu nuoseklūs paaiškinimai, iš kurių matyti, kad rastos psichotropinės medžiagos buvo skirtos jo vartojimui. Duomenų, patvirtinančių kaltinamojo tikslą parduoti ar kitaip platinti rastą psichotropinę medžiagą, byloje nepakanka.
Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis J. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o būtent – neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – alpha-PVP (alpha-Pyrrolidinovalerophenone), be tikslo ją platinti. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Taip pat kaltinime J. L. buvo inkriminuotas neteisėtas psichotropinės medžiagos įgijimas, tačiau byloje nėra kitų objektyvių duomenų, išskyrus kaltinamojo paaiškinimus, apie tai, kokiomis aplinkybėmis, kada tiksliai, kur, už kiek ir iš ko J. L. įgijo minėtos psichotropinės medžiagos, taigi ši kaltinimo dalis yra grindžiama tik remiantis nustatytu šios psichotropinės medžiagos laikymo faktu, t. y. prielaidomis. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – psichotropinės medžiagos – alpha-PVP (alpha-Pyrrolidinovalerophenone) neteisėtas įgijimas nepagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl šalintinas iš J. L. pareikšto kaltinimo. Minėtos aplinkybės nešalina kalinamojo kaltės bei nekeičia jo veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto psichotropinės medžiagos laikymo be tikslo ją platinti.
Dėl skirtinos bausmės
Kaltinamasis J. L. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas, tyčinis, nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamajam suvokiant, kad neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga be tikslo ją platinti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. L. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nagrinėjama nusikalstama veika įvykdyta esant neišnykusiam teistumui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. L. yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau VSDFV duomenimis, šiuo metu yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš esmės nagrinėjamo įvykio metu (kuomet policijos pareigūnai buvo iškviesti jo gyvenamosios vietos adresu dėl to, kad kaltinamasis iškrito iš (duomenys neskelbtini) aukšto, po ko kaltinamojo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu buvo rasta psichotropinė medžiaga) patyrė sužalojimus, dėl ko jis yra nedarbingas ir tvarkosi neįgalumo dokumentus. Taip pat, kaltinamasis J. L. praeityje yra teistas (iš esmės už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą), baustas administracine tvarka (paskirtas baudas linkęs sumokėti), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, tarp jų buvusius kaltinamojo teistumus ir nagrinėjamo įvykio metu laikytos psichotropinės medžiagos kiekį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 60 parų arešto, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, J. L. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu. Pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidėjus arešto bausmės vykdymą, šiuo atveju nėra (BK 75 straipsnio 8 dalis). Kaltinamasis J. L. laikinai sulaikytas nebuvo.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Proceso bei advokato darbo apmokėjimo išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Civilinio ieškinio nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, t. y. po objektų tyrimo likusios psichotropinės medžiagos (t. y. 9,040 g miltelių), supakuotos į plastikinį uždaromą maišelį, ir du vokai su likusiomis po tyrimo pakuotėmis, perduoti saugoti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. L. (J. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir J. L. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. L. atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
J. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, t. y. po objektų tyrimo likusias psichotropines medžiagas (t. y. 9,040 g miltelių), supakuotas į plastikinį uždaromą maišelį, ir du vokus su likusiomis po tyrimo pakuotėmis, patalpintus saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti.
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai;
2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jis privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (adresu Kaunas, A. Technikos g. 34; telefonas 8 663 60132) atlikti arešto bausmės;
3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;
4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.