Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2012-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-111-169/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-02-27
Bylos Nr.
1-111-169/2012
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-00779-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Kaltinamasis
J. P.
Baudžiamoji byla Nr.1-111-169/2012Proceso Nr.1-73-1-00779-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 27 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai,

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2011 m. rugsėjo 14 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku M. S. name, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu iš M. Š. piniginės, buvusios ant lovos, pagrobė 1.200 Lt grynųjų pinigų.

Kaltinamoji J. P. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažinusi visiškai parodė, jog 2011 m. rugsėjo 14 d. buvusi pas draugę A., kuriai pasiūlius nuėjo pas jos pažįstamą išgerti. Ten buvęs ir kartu gėręs ir Š.. Žinodama, kad Š. grįžo iš Švedijos, susigundžiusi jį apvogti ir sekančią dieną jam miegant iš ant lovos numestos piniginės ištraukė 1.200 Lt, kuriuos išleidusi savo reikmėms.

Kaltinamajai J. P. po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškus, kad prisipažįsta esanti kalta ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinkant, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, nutrauktinas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokurorė (LR BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios J. P. prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtais įrodymais, o būtent:

- nukentėjusiojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2011 m. rugsėjo 13 d. grįžęs iš Švedijos susitiko savo draugus E. A. ir M. S., su kuriais nuvažiavo į pažįstamo M. S. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Sekančią dieną apie 9-10 val. jiems begeriant alkoholinius gėrimus atėjo tame pačiame name gyvenanti A. L. ir jos draugė J. P.. Vėliau jis užmigęs, o prabudęs apie 17 val. pamatė, kad žmonių kambaryje nebėra, apžiūrėjęs lovoje prie pagalvės buvusią piniginę ir suskaičiavęs pinigus, pamatęs, jog trūksta 1200 Lt. Tada jis pradėjęs klausinėti kartu girtavusių asmenų apie pinigų vagystę, sužinojęs J. P. telefono numerį, parašė jai žinutę, į kurią ši atsakė atiduosianti tik pusę sumos;

- liudytojos A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2011 m. rugsėjo 14 d. ryte M. S., kuriam priklauso dalis namo, kuriame ir ji gyvena, pasakęs, kad savo namo dalyje apgyvendino nuomininką ir tą pačią dieną nuomininkas M. pakvietė kartu išgerti. Ji nuėjo kartu su drauge J., kur visi kartu gėrę. Gėrę ir sekančią dieną, o po pietų atėjęs M. ėmė klausinėti, kur yra jos draugė J., bei pasakė, kad ši iš jo piniginės pavogė 1200 Lt. Ji davė J. telefono numerį ir M. parašė jai žinutę, kurioje prašė grąžinti pinigus, o J. parašė grąžinsianti 600 Lt;

- liudytojo G. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2011 m. rudenį, tikslios datos jis nepamena, nuėjęs į kitą namo galą radęs neblaivią J., matęs, kaip J. stovėjo netoli lovos, kur miegojo nepažįstamas vyriškis, ir rankose laikė juodą atverčiamą vyrišką piniginę. Paskui sugrįžus į verandą J. jam davė 10 Lt ir liepė nieko nepasakoti mamai;

- 2011 m. rugsėjo 20 d. M. Š. protokolu – pareiškimu dėl pinigų vagystės (b. l. 1);

- 2011 m. rugsėjo 26 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog M. Š. savo iniciatyva pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kuriame užfiksuotos SMS žinutės (b. 1. 11, 12-13).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr.52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte nurodyta, jog „pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog J. P. pagrobė svetimą turtą, t. y. žinodama, kad pinigai priklauso ne jai, paimdama iš M. Š. piniginės, juos neteisėtai užvaldė, todėl jos veika atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą vagystę.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl J. P. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – pagrobus svetimą turtą ir todėl ji baustina už šio nusikaltimo padarymą.

Kaltinamosios J. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajai J. P. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamosios asmenybę: anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka, yra gana jauno amžiaus.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog kaltinamoji nedirba, yra nėščia, taip pat į dvi kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas leis įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus), todėl J. P. skirtina švelnesnė iš BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimas, jo dydį nustatant mažesnį, negu BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 54, 55, 58 ir 61 straipsniai).

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu bei 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę J. P. įskaitytinas laikinas sulaikymas ir suėmimas nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2012 m. sausio 4 d., vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Išaiškintina nuteistajai J. P., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių ji negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti ją nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 9, 10 dalys).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. P. paliktina nepakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu bei 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę J. P. įskaityti laikiną sulaikymą ir suėmimą nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2012 m. sausio 4 d., vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), ir nustatyti galutinę bausmę laisvės apribojimą penkiems mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Išaiškinti nuteistajai J. P., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių ji negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti ją nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. P. palikti nepakeistą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė