Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-07-08 · Byla Nr. A2.6.-10302-1039/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-07-08
Bylos Nr.
A2.6.-10302-1039/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miglė Suchankienė
Pažeidėjas
E. J.

Įžanginė dalis

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Miglė Suchankienė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Aldonai Daudaitei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirstytoju, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2016-06-13 apie 13.45 val. Vydūno g. 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas užkabino dešiniąja puse stovinčio automobilio Toyota Prius valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės bamperio kampą ir jį apgadino. Šiais savo neteisėtais veiksmais E. J. pažeidė KET 9, 126 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. J. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis vairuoja 1 m. 6 mėn., per tą laiką nebuvo padaręs jokio autoįvykio ar pažeidęs kelių eismo taisykles. 2016-06-21d. jam paskambino iš policijos, iškvietė atvykti į policiją, paprašė apžiūrėti jo automobilį. 2016-06-21d. apžiūrėjęs automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo slystamojo pobūdžio žymes ant keleivio pusės priekinių ir galinių durelių, įlinkimų nebuvo. Prieš tai šių pažeidimų nepastebėjo, nes jie priešingoje negu vairuotojo durelės pusėje. Policijoje buvo atliktas jo automobilio ir Toyota Prius automobilio apgadinimų sugretinimas, kurie sutapo. E. J. parodė, kad 2016-06-13 apie 13.30 val. vairuodamas automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažinėjo iš parduotuvės, esančios Vydūno g. 2, Vilniuje kiemo. Tuo metu jam važiuojant tiesiai iš dešinės ir kairės automobilio pusės apie 20 cm. atstumu iš abiejų pusių stovėjo automobiliai, tarpas iš abiejų pusių buvo nedidelis. Jis manė, kad pravažiavo saugiai, automobilių nekliudė, nes negirdėjo jokio garso, nebuvo įsijungusi automobilių signalizacija. E. J. pripažino, kad policijoje Toyota Prius nustatytus apgadinimus padarė būtent jo vairuojamas automobilis, tačiau iš įvykio vietos jis nepasišalino, nes nesuprato, kad apgadino kitą transporto priemonę. Iš esmės analogiškas aplinkybes E. J. nurodė byloje esančiame paaiškinime. (b.l.11) E. J. pateikė teismui paaiškinimą-prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriame prašo panaikinti bylos teiseną pagal LR ATPK 130 str.1d., taikyti LR BK 30 (1) str. ir už pažeidimą LR ATPK 130 str.1d. paskirti švelnesnę nuobaudą-neatimti teisės vairuoti transporto priemonę ir skirti kuo mažesnę piniginę baudą bei paskirtą baudą išdėstyti 24 mėnesiams. Taip pat prašė prijungti prie bylos L. Š. paaiškinimą dėl pretenzijų neturėjimo; darbo sutarties kopiją; UAB “ (duomenys neskelbtini)“ pamainos vadovo L. M. pasirašytą teigiamą E. J. charakteristiką-tarpininkavimo raštą; močiutės O. V. neįgaliojo pažymėjimo kopiją bei O. V. anūko E. J. charakteristiką; J. J. pateiktą anūko E. J. charakteristiką; tėvo V. J. mirties liudijimo kopiją; 2015-10-26 E. J. pasirašytą Vartojimo kredito sutarties kopiją, Swedbank išrašą; VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. T. pateiktą E. J. charakteristiką; Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos padėkos kopija; nurodymo atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį kopija.

Policijos pareigūno A. Atraškevičiaus tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016-06-14 patruliuojant gavo pranešimą, kad Vydūno g. 2 yra apgadintas automobilis. Nuvykus į vietą nustatė, jog 2016-06-11 18 val. vairuotoja L. Š. automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko aikštelėje. 2016-06-13 apžiūrėjusi automobilį pastebėjo subraižytą priekinio bamperio dešinį kampą ir už valytuvo padėtą raštelį su liudytojo telefono numeriu. Liudytojas telefonu nurodė, jog į Toyota Prius atsitrenkė tamsios spalvos automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš vietos pasišalino. Įvykio vieta nefilmuojama. (b.l. 3)

Asmens, kurio asmenybė nenustatyta ir kuris kviečiamas elektroniniu paštu neatvyko į teismo posėdį, rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad eismo įvykio dieną apie 13.45 val. jis prie „Rimi“ parduotuvės Pilaitėje pastebėjo kaip tamsios spalvos automobilis Volvo kliudė kitą baltos spalvos automobilį, išgirdo, kai perbraukė apytiksliai vidurine savo automobilio šono dalimi ir nuvažiavo toliau. Negali pasakyti, ar vairuotojas galėjo pajusti, kai perbraukė su savo automobiliu kitą automobilį, jo manymu, turėjo pajusti. (b. l. 8)

Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuoti įbrėžimai ant automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio dešinės pusės 0,20-0,56 m. aukštyje. Ant automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti įbrėžimai ant dešinio šono priekinių durelių 0,48-0,54 m. aukštyje bei įbrėžimai ant dešinio šono galinių durelių ir sparno 0,49-0,56 m. aukštyje. Apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka. (b. l. 13)

Iš byloje esančios fotolentelės nuotraukų matyti ant automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdinimai dešinėje priekinio bamperio pusėje. (b. l. 14) Automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešiniojo šono vidurinėje ir galinėje dalyse matyti nežymūs nubrozdinimai. (b. l. 15) Sugretinus šiuos apgadinimus matyti, jog jie tarpusavyje sutampa. (b. l. 16)

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodoma, jog automobiliui Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra apgadintas priekinis bamperis. (b. l. 6)

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad E. J. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo kliudytas ir apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, taip pat padaryti apgadinimai jo vairuojamam automobiliui. E. J. savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino. Automobilio kontaktą patvirtina policijos pareigūnų užfiksuoti duomenys, fotonuotraukose bei transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuoti abiejų transporto priemonių nežymūs apgadinimai. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama E. J. kaltei dėl eismo įvykio pagrįsti.

E. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktus, nes nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abi transporto priemones. Įvertinus E. J. kaltės turinį, jo veiksmus ir pažeistus Kelių eismo taisyklių reikalavimus teismas pripažįsta, kad kaltininko veiksmai šioje dalyje teisingai kvalifikuoti kaip administracinės teisės pažeidimas pagal LR ATPK 127 str.2d.

E. J. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nurodant, jog jis 2016-06-13 apie 13.45 val. Vydūno g. 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlęs eismo įvykį, iš jo pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d.

E. J. surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu kaltinamas tuo, kad po sukelto eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 222 p. numato, kad dėl eismo įvykio padarius tik turtinę žalą, nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo apie eismo įvykį nedelsiant pranešti nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma-apie įvykį pranešti policijai. Teismas nustatė, kad šio Kelių eismo taisyklių reikalavimo E. J. nesilaikė, nes po eismo įvykio iš jo vietos pasišalino apie eismo įvykį niekam nepranešdamas. Tam, kad toks pasišalinimas iš įvykio vietos būtų pripažintas administraciniu teisės pažeidimu pagal LR ATPK 130 str.1d. be objektyviai nustatytų požymių būtina įvertinti veiksmus atlikusio asmens kaltės turinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pažeidimo padarymo kaltė yra tik tyčia, t.y. sąmoningas pažeidėjo veikimas suprantant sukelto eismo įvykio faktą ir pasekmes bei tikslingai savo veiksmais siekiant išvengti galimos atsakomybės už tai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-2330/2007, N575-2198/2009)

Vertindamas E. J. kaltę šioje dalyje teismas atsižvelgia į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir faktus, kurie atskleidžia šio asmens santykį su jo padaryta veika. Tiek bylos nagrinėjimo metu teisme, tiek duodamas paaiškinimus E. J. nurodė, kad kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Tokius pažeidėjo parodymus atitinka kiti faktiniai duomenys byloje. Byloje esančiose fotonuotraukose bei transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuoti abiejų transporto priemonių nežymūs apgadinimai, slystamojo pobūdžio kontaktas, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys rodo, kad automobilių susidūrimas nebuvo akivaizdžiai aiškus. Teismo įsitikinimu toks automobilių kontakto būdas sąlygojo, jog E. J. galėjo nesuprasti kilusio eismo įvykio fakto, sukeltų jo padarinių, dėl ko neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Kadangi administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. atsiranda, kai asmuo pasitraukia iš eismo įvykio tyčia (LR ATPK 10 str.), o nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato ir žinojo, jog atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino, t.y. neįrodyta tyčia pasitraukti iš eismo įvykio vietos, teismas daro išvadą, jog E. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., sudėties ir pradėta teisena turi būti nutraukta (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

E. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į pažeidėjo asmenybę (neturi galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje buvo kartą baustas administracine tvarka; asmeniniame gyvenime, darbe, laisvalaikio praleidimo srityje charakterizuojamas teigiamai), automobilio apgadinimo mastą bei daro išvadą, kad E. J. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., padarymą skirtina sankcijoje numatyta nuobauda- artima vidurkiui bauda.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą – 40 (keturiasdešimties) eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą E. J. pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.6.--10302/2016, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16059070173, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Miglė Suchankienė