- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-03-27
- Bylos Nr.
- e1-1475-667/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07539-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės J. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2020 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis - laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. 2021 m. gegužės 3 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. 2023 m. kovo 1 d. apie 8:40 val. autoserviso patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su autoserviso darbuotoju M. K. metu tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė M. K. į kairę veido pusę (į apatinio žandikaulio kampą), sukeldamas jam fizinį skausmą, o M. K. nuo šio smūgio griuvo ir užsigavo dešinę koją, ko pasekoje jo dešinėje šlaunyje atsirado poodinė kraujosruva, sukėlusi jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2023 m. kovo 1 d. važiavo į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini), atsiimti jo įmonės, kurioje dirba, automobilį „Opel Vectra“. Į autoservisą jų įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ remontuoti veža automobilius nuo praeitų metų rudens. Autoservisą savo įmonės direktoriui rekomendavo jis. Jų įmonė remontavo tame autoservise jau du autobusiukus. Vienas iš autobusiukų buvo atiduotas remontuoti į minėtą autoservisą praeitų metų rudens pabaigoje. Tą automobilį tvarkė gerus porą mėnesių. Kai jau remontas pasibaigė ir jie atsiėmė autobusiuką iš autoserviso, kitą dieną važiavo su minėtu autobusiuku į techninę apžiūrą ir techninėje apžiūroje jiems pasakė, jog autobusiukas techniškai netvarkingas, nors autoserviso darbuotojai tikino, jog viską suremontavo. Kadangi autoservisą rekomendavo jis, jų įmonės direktorius didelę dalį atsakomybės už tai, jog buvo ilgai tvarkomi autobusiukai, kurie yra gyvybiškai svarbūs įmonės darbams ir dėl to, jog tas autobusiukas, kuris nepraėjo techninės apžiūros, kaltas liko jis prieš įmonės direktorių. Tada skambino autoserviso viršininkui R., tačiau jis viskam turėjo paaiškinimų, kodėl darbai buvo ne iki galo atlikti ar išvis neatlikti. Po kokių trijų mėnesių jis dar kartą paskambino autoserviso viršininkui R., kadangi sugedo jo draugės K. automobilio stabdžiai ir jis R. paklausė, ar šis nenori reabilituotis po blogų darbų. R. sutiko. Tuo pačiu su draugės automobiliu į autoservisą remontuoti nuvežė ir įmonės automobilį „Opel Vectra“. Reikėjo suremontuoti automobilio guolį, bagažinės spyną sulūžusią ir dešinės pusės priekinių keleivio durų rankeną. Pirmiau pridavė draugės K. automobilį „Mini Rover“ į autoservisą vasario 23 d. ar 24 d., tiksliai neprisimena, o įmonės automobilį „Opel Vectra“ vasario 27 d. „Mini Rover“ automobilį sutvarkė vasario 27 d., nuvažiavo atsiimti ir tuo pačiu paliko įmonės automobilį. Apžiūrėjęs draugės „Mini Rover“ automobilį pastebėjo, jog ne visi darbai, kuriuos turėjo atlikti, yra atlikti. Paklausė autoserviso viršininko R., kodėl nesutvarkytas iki galo automobilis. Tada autoserviso darbuotojas M., pavardės nežino, kuris ir tvarkė automobilį, pasiūlė, jog sutvarkys automobilį po to, kai suremontuos jo atvežtą „Opel Vectra“. Jis sutiko, kadangi pinigus buvo jau sumokėjęs. Vasario 28 d. jam paskambina M. ir pasakė, jog „Opel Vectra“ automobilis sutvarkytas ir rytoj gali atsiimti. Kitą dieną, tai yra kovo 1 d. apie 08:00 val. atvažiavo su savo drauge K. automobiliu „Mini Rover“ jau į minėtą autoservisą palikti draugės automobilį ir atsiimti „Opel Vectra“. Nuėjo į autoserviso ofisą, susitiko su M., kuris tvarkė automobilį „Opel Vectra“. M. jam padavė automobilio raktelius, pasakė, kas automobilyje buvo daryta, remontuota. Pasakė, jog keleivio pusės priekinių durelių užraktas pataisytas, jog buvo išardę dureles ir dabar viskas veikia. Išėjo iš ofiso. Kadangi turėjo palikti automobilį „Mini Rover“ remontuoti, turėjo persidėti daiktus iš vieno automobilio į kitą. Atsisėdo į „Opel Vectra“. Jo draugė taip pat norėjo atsisėsti į keleivio vietą, tačiau durelės visiškai neatsidarė. Tada išsikvietė M. į lauką ir paklausė, kas čia atsitiko, kaip čia suprasti. Atėjęs M. nuėjo prie automobilio, patampė rankenėles ir paklausė „ar tu užrakinęs automobilį?“. Tada viskas ir prasidėjo. M. pradėjo įžūliai elgtis, juoktis, klausdamas „tai ką jam dabar daryti?“. Visiškai nenorėjo pripažinti savo kaltės, jog blogai atliko savo darbą. Vartojo daug necenzūrinių žodžių, keikėsi. Jis M. pasakė, jog nekalbėtų su juo taip prie jo draugės. Tačiau M. nereagavo, nusisuko ir eidamas atgal į autoservisą pasiuntė jį „nachui“. Ir tuo metu jam sukilo adrenalinas, nes liko stovėti kaip durnius, jį pasiuntė „nachui“, draugė stovi su daiktais, automobilio durelės neatsidaro. Jis atsekė M. į autoserviso vidų ir pradėjo jam sakyti, „ką tu siunti nachui, ar aš su tavimi taip kalbu?“ Autoservise dar buvo ir kitų mechanikų, o vienas jų stovėjo visai šalia jų su M.. Po visų M. keiksmažodžių tiradų jis tiesiog nesusilaikė ir trenkė jam savo dešinės rankos kumščiu į veidą. Jo sužaloti nenorėjo, tiesiog nebegalėjo daugiau klausytis tų nesąmonių, kuriuos jis jam kalbėjo, įžeidinėjimus ir pan. Po smūgio M. kolega prie jo priėjo ir juos išskyrė. M. dar atsistojęs nuo grindų norėjo tęsti konfliktą, tačiau jo kolega sustabdė jį, o ir jis išėjo iš autoserviso, sėdo į automobilį „Opel Vectra“ ir išvažiavo kartu su savo drauge. „Mini Rover“ automobilį paliko autoservise, kadangi jie vis tiek turėjo jį pataisyti. Tačiau autoservisas atsisakė tvarkyti „Mini Rover“, o ir „Opel Vectra“ nesutvarkyta. Dėl įvykio labai gailisi, neturėjo trenkti M. kumščiu į veidą. Turėjo apsisukti ir nueiti, sėsti į automobilį ir nuvažiuoti. Žinojo, jog dėl tokių jo veiksmų kils pasekmės ir teks atsakyti. Kaltę pripažįsta ir labai gailisi (1 t., b. l. 121–124). 2023 m. kovo 21 d. apklausiamas įtariamuoju A. B. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad labai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Savo duotus parodymus prisimena, juos patvirtina, jų keisti ar papildyti nenori. Prašo vadovautis jo jau duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 139–141).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltę padarius šį nusikaltimą įrodo kiti byloje esantys duomenys:
2023 m. kovo 1 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole M. K. pareiškė, kad 2023 m. kovo 1 d. apie 08.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), jam dirbant auto servise, atvyko jam iš matymo pažįstamas A. atsiimti jo suremontuoto automobilio. Kilus žodiniam konfliktui dėl automobilio remonto, jį minėtas A. atsekė į serviso vidų iš paskos, pradėjo keiktis, įžeidinėti ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jam į kairį skruostą, dėl ko jis nukrito ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo metu auto servise taip pat buvo ir matė įvykį V. K.. Tokiais savo veiksmais asmuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė serviso darbą bei visuomenės rimtį ir tvarką. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltą asmenį įstatymų nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 1 d. apie 08.40 val. adresu (duomenys neskelbtini)r., jam dirbant auto servise, atvyko jam iš matymo pažįstamas A. atsiimti jo suremontuoto automobilio. Lauke kilus žodiniam konfliktui dėl automobilio remonto, A. pradėjo reikšti jam pretenzijas, kad automobilis yra prastai suremontuotas ir kad nuolatos prastai sutvarko jo atvežtus automobilius. Tuomet jis A. pasakė palikti automobilį, kad jį sutvarkyti, nurodė kreiptis į jo viršininką dėl pretenzijų ir nuėjo į auto serviso vidų. Jį A. atsekė ir paskos, pradėjo keiktis, įžeidinėti ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jam į kairį skruostą, dėl ko jis nukrito ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo metu auto servise taip pat buvo ir matė įvykį V. K.. Asmuo į auto servisą atvyko automobiliu „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį taip pat paliko remontuoti, tuomet persėdo į suremontuotą automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu su juo buvo atvykusi ir moteris, kuri persėdo į suremontuotą automobilį, į serviso vidų nėjo, ir po įvykio abu asmenys išvažiavo minėtu automobiliu „Opel Vectra“. Po įvykio paskambino savo viršininkui R. B. ir papasakojo apie įvykį. Viršininkas tuo metu vežė savo vaiką į darželį, įvykio nematė. Kuomet jis papasakojo viršininkui apie įvykį, šis paskambino A. ir paklausė, kas įvyko. A. paaiškino, jog apsižodžiavo su serviso darbuotoju ir gynė savo garbę. Taip pat pasakė, jog jeigu darbuotojas dar turi pretenzijų, gali atvažiuoti ir padaryti, kad šis nevaikščiotų. Taip pat viršininkas nurodė, jog per vaizdo stebėjimo kameras atsisuko įvykio įrašą ir jį peržiūrėjo. Dėl įvykio patyrė fizinę žalą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltą asmenį įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 12–17). 2023 m. kovo 7 d. apklaustas M. K. parodė, kad 2023 m. kovo 1 d. d. 08:00 val. pradėjo dirbti autoservise, esančiame (duomenys neskelbtini). Dirba autoservise pagal individualią veiklą jau apie 3 metus, yra mechanikas. Tos dienos ryte, tai yra š. m. kovo 1 d. atvykęs į darbą turėjo atiduoti pataisytą automobilį „Opel Vectra“ piliečiui A., kurio pavardės nežino. Atvažiavęs į autoservisą A. atėjo į autoserviso ofisą, jie pasikalbėjo. Jis papasakojo, kas buvo tvarkyta automobilyje, kas pataisyta. Pokalbis truko neilgai, apie kelias minutes. Tada A. išėjo persidėti daiktus iš automobilio, su kuriuo buvo atvažiavęs, į jau pataisytą automobilį „Opel Vectra“. A. atvažiavo su moterimi automobiliu „Mini Cooper“. Būdamas autoservise išgirdo lauke kalbant A. apie blogai pataisytą automobilį. Tada išėjo į lauką ir pradėjo kalbėtis su A. apie „Opel Vectra“ automobilio pataisymą. A. turėjo pretenzijų dėl priekinių keleivių durelių atsidarymo, kadangi jos pastrigo ir neatsidarinėjo, o dėl to ir kreipėsi į autoservisą, jog pataisytų. Jis jam išaiškino, jog vakar viskas kuo puikiausiai veikė, jie buvome išardę dureles, atstrigdino spyną ir vėl viską sutvėrė. Tačiau A. į nieką nereagavo, ką jis jam kalbėjo, tiesiog toliau rėkavo, jog čia viskas yra blogai, viską jie blogai daro ir panašiai. Siūlė A. palikti tą mašiną ir jis ją pažiūrės, bet A. negalėjo jos palikti, sakė, jog turi su ja kažkur važiuoti. Jis A. pasakė, jog visas pretenzijas gali reikšti jo viršininkui R., tačiau A. į nieką nereagavo ir toliau rėkavo, kokie jie čia visi blogi. Nebeturėdamas ką pasakyti, numojo ranka ir eidamas atgal į autoserviso vidų pasakė, jog „eik tu nachui su savo mašina“. Tada A. atsekė jį į autoserviso vidų ir pradėjo šaukti ant jo kelis kartus „kas eik tu nachui?“. Po kelių akimirkų pajuto stiprų smūgį kumščiu į kairį skruostą, dėl ko jis nukrito ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po smūgio iškart prarado sąmonę kelioms sekundėm. Prisimena tik kaip kėlėsi jau nuo grindų. Pajuto skausmą skruoste ir dešinės kojos šlaunyje. Skausmas laikėsi visą dieną, tiek skruoste, tiek ir kojoje. Visą įvykį matė jo kolega V., kuris buvo autoservise visai šalia jo. Kai A. jam trenkė kumščiu į kairį skruostą, V. iš karto priėjo prie A. ir užstojo jį nuo jo. A. pradėjo keiktis visais žodžiais, grasinti jam, jog atvažiuos draugeliai, išeik į lauką. Jis visko neprisimena, tuo metu jau buvo atsistojęs nuo grindų, tik matė, kaip V. vedasi į lauką A.. V., išėjęs su A. į lauką, parėjo po kokių 15 sekundžių. A. išėjęs į lauką sėdo į automobilį „Opel Vectra“ ir išvažiavo. Po to paskambino viršininkui R., viską papasakojo. Palaukė viršininko R., kol atvažiuos į autoservisą. Su R. peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame aiškiai matyti, kaip A. atėjęs į autoserviso vidų trenkia jam kumščiu į veidą. Tada paskambino policijai pranešti apie įvykį. Laukė R., kadangi jis sakė, jog paskambins A. pasikalbėti apie tai, kas įvyko. Po to įvykio jokio kontakto su A. neturėjo. Tik žino, jog kitą dieną A. buvo atvažiavęs į autoservisą atsiimti automobilio „Mini Cooper“. Žinodamas, jog A. bus autoservise, tuo metu jis išėjo į kitą patalpą. Po įvykio kitą dieną nuvažiavo pas medikus dėl sužalojimų. Jis dar ir šiandien jaučia skausmą kairiajame skruoste. Dėl civilinio ieškinio teikimo nori dar pagalvoti. Daugiau neturi ką pasakyti (1 t., b. l. 48–51)
2023 m. kovo 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 408/2023(02) nurodyta, jog M. K. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Sprendžiant pagal morfologinius išorinio sužalojimo požymius, jis padarytas kelių parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu M. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 65–66).
2023 m. kovo 1 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta -adresu (duomenys neskelbtini), esančios autoserviso patalpos. (1 t., b. l. 29-31)
L. V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba autoservise adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 1 d. apie 8val. 40 min. klientas atvažiavo pasiimti automobilio. Jis tuo metu stovėjo autoservise prie durų ir matė, kaip kolega M. K. lauke kalbėjosi su klientu. Po kiek laiko į autoserviso vidų atėjo kolega ir iš paskos atėjo klientas. Kolega pasakė klientui, kad važiuotų iš čia, o klientas šaukė, kad jo nesiuntinėtų. Šaukė „nesiuntinėk manęs nachui“. Tuo metu jis buvo nusisukęs ir periferiniu matymu pamatė, kaip klientas užsimojo, ir išgirdo smūgio garsą. Atsisuko ir pamatė, kad kolega guli pusiau ant keltuvo, pusiau ant žemės. Klientas bandė žengti žingsnį link jo kolegos, o jis jį prilaikė ir pasakė „baigiam vyrai'. Tada klientą jis išlydėjo į lauką. Klientas dar norėjo eiti į vidų, bet jis neleido ir pasakė, kad čia ne vaikų darželis. Klientas tokiais savo veiksmais sutrukdė darbą, sukėlė neigiamas emocijas, pasipiktinimą, baimę, kad gali dar kažką negero padaryti. Mano, kad toks elgesys yra amoralus ir absurdiškas (1 t., b. l. 54–57).
Liudytojas R. B. ikiteisinio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 1 d. apie 08:45 val. jam paskambino jo darbuotojas M. K., kuris jam papasakojo, jog ką tik sukonfliktavo su klientu, kurio automobilis yra „Opel Vectra“. Konfliktas vyko lauke. Tuomet M. nuėjo į serviso patalpų vidų, o klientas atsekė jam iš paskos. Tuomet jam klientas sudavė smūgį veido sritį. Kuomet M. jam papasakojo apie įvykį, jis atsisuko vaizdo stebėjimo kameras ir pamatė, kaip vieną kartą jam iš matymo pažįstamas buvęs klientas A. sudavė M. į veido sritį. Tuomet jis paskambino A. ir paklausė, kodėl jis taip elgiasi. Šis pasakė, kad jo darbuotojas M. su juo apsižodžiavo, todėl jis gynė savo garbę, nes neva M. pasakė jam „eik nachui“. Taip pat A. pasakė, jog jeigu darbuotojas turės pretenzijų, jis nebevaikščios (tikslaus išsireiškimo neprisimena). Daugiau su asmeniu nekalbėjo ir apie įvykį nieko nežino.(1 t., b. l. 60–62).
2023 m. kovo 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje vaizdo įrašas. Panaudojus vaizdo įrašo peržiūros programą „VLC“ atidaromas 53 sek. vaizdo įrašas, kuriame viršutiniame dešiniajame kampe matoma data ir laikas, t. y. 2023 m. kovo 1 d., 08:40:28. Vaizdo įraše matomos autoserviso patalpos. Patalpose matomi du žmonės, vienas dešiniajame vaizdo įrašo kampe stovintis, nusisukęs nugara, tamsiais drabužiais apsirengęs, su juoda žiemine kepure. Antras asmuo matomas kairiajame viršutiniame kampe, tamsiais drabužiais apsirengęs, einantis link vaizdo įrašo kairiojo kampo ir ten išeinantis. Vaizdo įrašo 07 sek. dešiniajame apatiniame kampe, pro autoserviso duris įeina du vyrai (ikiteisminio tyrimo duomenimis žinoma, jog tai M. K. ir A. B.). Abu asmenys stovi vaizdo įrašo dešiniajame apatiniame kampe ir kalbasi.
Abu kalba, neina suprasti.
Toliau matyti, kaip po pasakytų žodžių A. B. trenkia dešinės rankos kumščiu M. K. į veidą. M. K. nukrenta ant žemės. Pastarasis iš karto atsistoja.
M. K. bando prieiti prie A. B., tačiau vyras, stovėjęs šalia jų, tamsiais drabužiais apsirengęs su juoda žiemine kepure, įsiterpia tarp jų ir neleidžia priartėti vienam prie kito. M. K. šaukia ant A. B., sakydamas „...kurva tu, kad nematyčiau, pizė nachui“. A. B. vis kartoja „tu rimtai?“, „dar nori man kažką pasakyti?“, „kurva balvone...(nesuprantamas žodis)“. Vyras su juoda žiemine kepure išveda A. B. pro autoserviso duris, esančias vaizdo įrašo dešiniajame apatiniame kampe. Girdėti, kaip A. B. būdamas lauke šaukia M. K. „ateik“, M. K. atsako „kas ateik blet“. Iš lauko vis dar girdisi, kaip A. B. sako „ateik čia blet“. Stiklinės durys užsidaro. M. K. lieka autoserviso patalpose ir per autoserviso langus šaukia „valink nachui“, A. B. atsako „valink nachui“. Autoserviso patalpose pasirodo iš vaizdo įrašo kairiojo apatinio kampo dar vienas asmuo, juodai apsirengęs, kuris eina link M. K.. Vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 38–40).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad A. B. 2023 m. kovo 1 d. apie 8:40 val. autoserviso patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su autoserviso darbuotoju M. K. metu tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė M. K. į kairę veido pusę (į apatinio žandikaulio kampą), sukeldamas jam fizinį skausmą, o M. K. nuo šio smūgio griuvo ir užsigavo dešinę koją, ko pasekoje jo dešinėje šlaunyje atsirado poodinė kraujosruva, sukėlusi jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino ir parodė, kad žodinio konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė M. K. į kairę veido pusę, po šis nugriuvo. Nukentėjusysis patvirtino, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio į veidą jis nukrito ir užsigavo dešinę koją. Šios aplinkybės užfiksuotos autoserviso pateiktame vaizdo įraše, jas taip pat patvirtino kartu su nuketėjusiuoju dirbę asmenys. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad 2023 m. kovo 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 408/2023(02) nurodyta, jog M. K. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Sprendžiant pagal morfologinius išorinio sužalojimo požymius, jis padarytas kelių parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu M. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 65–66).
Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
A. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
A. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškos veikos padarymą, teistumas neišnykęs. A. B. baustas administracine tvarka, psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, užsiima individualia veikla.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vidutinio griežtumo bausmė – laisvės apribojimas, nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį jos terminą. Laisvės apribojimas skirtinas be intensyvios priežiūros, vietoj jo, siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimą dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.
Kadangi kaltinamasis antrą kartą teisimas už smurtinius nusikaltimus, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsnio 1 dalimi, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė -10 MGL, tai yra 500 Eur dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsnio 1 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 (dešimties) MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. įpareigojant šią įmoką sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Įmoka turi būti sumokėta: sąskaitos Nr.: (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas), gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje.
Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.