- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- 2A-900-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- J. V.
- Ieškovas
- AB Rytų
- Trečiasis asmuo
- N. K.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB Rytų skirstomieji tinklai ieškinį atsakovei J. V. dėl 20264,02 Lt skolos priteisimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – N. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai 2007-12-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė išieškoti iš atsakovės J. V. 865,99 Lt skolos, 0,32 Lt delspinigių, 19279,39 Lt žalos, 118,32 Lt elektros skaitiklio keitimo ir remonto išlaidų, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007-08-02 patikrinus atsakovės kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją, buvo nustatyta, jog elektros skaitiklio pasas pakreiptas, prie skaičių mechanizmo ir ant pačių skaičių matosi įbrėžimai, ant skaitiklio gaubto priveržimo varžtų matyti apibraižymai, skaitiklio metrologinės patikros plombos mechaniškai pažeistos, matosi spaudimo žymės, todėl atsakovė suvartojo neapskaitytos elektros energijos už 19279,39 Lt. Buvo surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas. 2007-08-01 su atsakove buvo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią atsakovei buvo tiekiama elektros energija prieš tai minėtai kavinei. 2007 m. liepos mėnesį atsakovei buvo patiekta elektros energijos už 865,99 Lt, bet atsakovė jų nesumokėjo, už ką jai buvo paskaičiuoti delspinigiai.
Atsakovė J. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jai priklausančios patalpos nuo 2005 m. iki 2007 m. birželio 1 d. buvo nenaudojamos. 2007-06-01 su N. K. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. 2005 m. be atsakovės žinios elektros apskaitų technikas R. T. savavališkai pakeitė vidiniame kieme esančios elektrinės pastotės durų spyną. Nuo 2005 m. atsakovė ir jos sūnus J. V. į pastotę įeiti negalėjo, kadangi neturėjo rakto. Ieškovas siuntė atsakovei skaičiuotes už suvartotą elektros energiją, kurias ji apmokėdavo. Nuo 2007-01-31 ieškovas atsakovei sąskaitų nesiuntė. Pareikalavus suteikti raktą nuo elektros pastotės, kad užfiksuoti elektros skaitiklio parodymus, ieškovas atsisakė. 2007-08-02 ieškovo atstovai, įėję į elektros pastotę, patys nuplėšė skydinės išorinę plombą ir apžiūrėjo skaitliuką. 2007-08-03 ieškovo darbuotojai nuėmė seną skaitliuką ir atgaline data surašė neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą ir pastatė naują skaitliuką, o raktas nuo 2007-08-03 saugomas kavinėje. Dėl ieškovo kaltės atsakovė negalėjo disponuoti elektros pastote, prieiti prie elektros skaitiklio, todėl susidarė įsiskolinimas nuo 2007 m. sausio iki 2007 m. liepos mėnesio. Atsakovė, būdama kavinės savininkė ir sutartinių santykių šalis, visą laiką elgėsi sąžiningai, nepažeidinėjo nei įstatymų, nei Elektros energijos tiekimo taisyklių.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnutinai ir priteisė iš atsakovės J. V. 865,99 Lt įsiskolinimą, 0,32 Lt delspinigius, 19279,39 Lt žalą ir 118,32 Lt išlaidų atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 20264,02 Lt sumą, skaičiuotinas nuo 2007 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2507,66 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise nuo 1998-06-10 priklauso negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Su atsakove pasirašyta elektros energijos vartojimo sutartis pagal kurią elektros energija tiekiama kavinei, esančiai (duomenys neskelbtini), taip pat šalys susitarė dėl naudojamos energijos galios ir ribų, elektros energijos tarifo bei kitų esminių elektros energijos vartojimo sutarties sąlygų. Atsakovei 2007-07-31 pateikta sąskaita apmokėjimui už 2007 m. liepos mėnesį suvartotą elektros energiją 866,31 Lt sumai yra iki šiol neapmokėta. 2007-08-02 patikrinimo metu nustatytas neapskaitinės elektros energijos vartojimo faktas, t.y. ant elektros apskaitos prietaisų pastebėti įbrėžimai, skaitiklio plombos bei kiti pažeidimai, dėl ko buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas ir užplombuoti elektros apskaitos prietaisai. Teismas konstatavo, kad atsakovės ir jos atstovo prieštaravimai nepagrįsti ir neįrodyti, juos paneigia pateikti į bylą rašytiniai įrodymai, trasologinės ekspertizės aktas, ieškovės atstovo paaiškinimai teisme ir liudytojų parodymai.
Apeliaciniu skundu atsakovė J. V. prašo sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 865,99 Lt skolos, 0,32 Lt delspinigių, kitoje dalyje ieškinį atmesti. Nesant galimybės priimti naują sprendimą, atsakovė prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad sutinka su priteista 865,99 Lt skola už sunaudotą elektros energiją, 0,32 Lt delspinigiais už laiku nesumokėtą skolą. Kitos sumos iš atsakovės buvo priteistos nepagrįstai. Teismas nenurodė nei vieno motyvo, kodėl visiškai patenkino ieškovo ieškinį. Atsakovė neatliko jokių veiksmų ar neveikimo, dėl kurių galėjo atsirasti 19279,39 Lt žala. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė ir apklausti liudytojai patvirtino, jog atsakovė negalėjo patekti į elektros skydinę, kurioje buvo skaitiklis. Pats ieškovas ir jo darbuotojai turėjo raktus nuo patalpos, kurioje buvo skaitiklis ir patys buvo užplombavę patalpą iki 2007-08-03. Nors atsakovė šiuo laikotarpiu ir disponavo patalpa, tačiau realiai jos nevaldė ir nenaudojo, todėl neturėjo galimybės atlikti veiksmus, kurie galėjo sukelti nurodytą žalą. Tuo tarpu tarp ieškovo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kuris tiesiogiai ir įtakojo galimos žalos atsiradimą. Teismas neįvertino ir neišnagrinėjo atsakovės kaltės, nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir pasekmių. Teismas, vertindamas žalą padariusio asmens kaltės klausimą, nesigilino į kaltininko motyvus ir tikslus. Atsakovė negavo jokios turtinės naudos iš tariamai pažeistų ieškovo teisių, kadangi patalpos buvo išnuomotos kitam asmeniui. Teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl to, kad žala ieškovui galėjo atsirasti ir turėjo būti paskaičiuota nuo 2007-06-01, kai buvo pasirašyta patalpų nuomos sutartis. Laikotarpiu nuo 2006-12-29 iki 2007-06-01 kavinė neveikė, patalpos buvo nenaudojamos, todėl ieškovui žala tuo laikotarpiu neatsirado. Teismas nevertino atsakovės pateiktos 2007-06-01 nuomos sutarties, kuri įrodo galimos žalos atsiradimo momentą ir motyvuotai jos nepaneigė. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl atsakovės kaltės ieškovas patyrė nuostolius, kadangi ieškovas neįrodė, jog elektros skaitiklio pažeidimas buvo padarytas būtent laikotarpiu nuo 2006-12-29 iki 2007-08-02. Teismas, priteisdamas atsakovei 20 kartų didesnę žalą nei pati skola, nukrypo nuo bendrųjų teisės principų, neatsižvelgė, kad atsakovė yra beveik 90 metų amžiaus, prastos sveikatos būklės, objektyviai negali dirbti ir neturi pajamų, turtą gavo kaip neteisėtai nusavintą represinių struktūrų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai prašo skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas įrodė visas būtinas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, kadangi atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles ir teisės aktų reikalavimus, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus ir atsakovo atsakomybę dėl 2007-08-02 Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte ir 2009-10-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte užfiksuoto elektros skaitiklio gaubto plombų pažeidimo, neteisėto elektros energijos naudojimo bei ieškovo patirtų nuostolių. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas sufalsifikavo skaitiklio gaubto plombas, neteisėtai vartojo elektros energiją. Teismas visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, priežastinio ryšio buvimą visų bylos aplinkybių kontekste, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės J. V. apeliacinio skundo ribose, t.y. apeliantei ginčijant teismo sprendimo dalį dėl priteistos žalos ir kitų išlaidų, išskyrus skolą, atlyginimo. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, išklausiusi į teismo posėdį atvykusio asmens kalbą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte konstatuota, kad, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus, tame skaičiuje ir šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus. Byloje nesant pakankamų ir pagrįstų įrodymų paneigiančių apeliantės ir jos atstovo prieštaravimus dėl neapskaitytos elektros energijos naudojimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog dėl padarytos žalos ieškovui yra atsakinga atsakovė. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju šių nuostatų laikėsi, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovei J. V. nuo 1998-06-10 priklauso negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 21, 22). 2007-08-02, patikrinus elektros apskaitą nurodytoje negyvenamojoje patalpoje buvo nustatyta, jog pakreiptas elektros pasas, prie skaičių mechanizmo ir ant pačių skaičių matosi įbrėžimai, ant skaitiklio gaubto priveržimo varžtų matosi apibraižymai, skaitiklio gaubto metrologinės patikros plombos yra mechaniškai pažeistos, matosi spaudimo žymės (b.l. 7, 21, 22), kas sudarė pagrindą konstatuoti, jog atsakovė tam tikrą laikotarpį naudojosi neapskaitine elektros energija ir tokiais savo neteisėtais bei kaltais veiksmais padarė ieškovui 19279,39 Lt žalą (b.l. 8). Šalių tarpusavio santykius reglamentuoja 2007-08-01 elektros energijos vartojimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo kavinei, esančiai (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-17). 2007-07-31 ieškovo išrašyta sąskaita-faktūra dėl atsiskaitymo už 2007 m. liepos mėnesį suvartotą elektros energiją 866,31 Lt sumai, tačiau iki šiol neapmokėta, todėl paskaičiuoti 0,32 Lt dydžio delspinigiai (b.l. 18, 19). Šių sumų apeliantė neginčija. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo esant atsakovės kaltę ir pareigą atlyginti ieškovui padarytą žalą dėl neapskaitinio elektros vartojimo. Atsakovė, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir atsakovės (vartotojos) atsakomybę, vartotojo pareigas. Tačiau teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta.
CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Aiškindamas ir taikydamas šias CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246 str., 6.256 str.), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Tuo tarpu skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2004; 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008). Dėl LR Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) pažeidimo elektros energijos vartotojo kaltė yra preziumuojama, t.y. įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros vartotojo kaltės, tenka elektros vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1296/2000; 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-241/2005 ir kt.). Sprendžiant, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas, būtina vertinti jo elgesį, remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standartu.
Atsakovė J. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neišnagrinėjo atsakovės kaltės, nenustatė priežastinio ryšio, neįsigilino į kaltininko motyvus. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pagal Taisyklių 6 punkto c papunktį (2006-05-22 redakcija) neteisėtas elektros energijos vartojimas – tai toks atvejis, kai: „vartotojas kitaip paveikia elektros apskaitos prietaisą, apskaitos schemos elementus, klastoja elektros energijos apskaitos prietaiso ar apskaitos schemos elementų gamyklines ir (arba) operatoriaus uždėtas plombas ir per patikrinimą šios vartotojo veikos dėl jos slapto pobūdžio ar sąmoningo gadinimo negalima pamatyti (išorinio magnetinio lauko poveikis, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiaisiais prietaisais, elektros apskaitos prietaisų, matavimo transformatorių falsifikavimas, elektros imtuvai prijungti prieš apskaitą arba be jos įrengiant paslėptą atvadą, ar pan.)“. Sutinkamai su Taisyklių 64 punktu šie pažeidimai turi būti padaryti siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis. Byloje nustatyta, kad elektros skaitiklio CA4-?678 Nr. 105037 skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai buvo pašaliniu įrankiu priverstinai persukami, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė siekė ir sumažino (turėjo realią galimybę) apskaitomos energijos kiekį. Ieškovas surašė neapskaitinės energijos naudojimo aktą, kurį pagrindė savo paaiškinimais. Pateiktas į bylą Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas yra nenuginčytas rašytinis įrodymas, kuris patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę ir akte fiksuotą neapskaitinės energijos naudojimą. Pagal šio akto duomenis - norint prieiti prie skaičiavimo mechanizmo, reikalinga nuimti skaitiklio gaubtą, kuris prisuktas dviem varžteliais, atsukti varžtelius įmanoma tik prieš tai pažeidus visas plombas. Ekspertas nustatė, kad fizinių požymių, nurodančių, kad gaubtas buvo nuimamas, nėra. Gaubto nuėmimo išvada galima tik kaip išvestinė iš kitų požymių – gaubto tarpinės, plombų ir skaitiklio vidinio mechanizmo pažeidimų. Tačiau nustatyta, kad elektros skaitiklio gaubtas viršuje neužplombuotas, abi plombos po užspaudimo yra pažeistos, todėl buvo sudaryta galimybė atsukti varžtus ir nuimti gaubtą (b.l. 117-127). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyręs šių plombų pažeidimo įtaką neapskaitinės elektros energijos vartojimui, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovei neteisėtai naudojant elektros energiją, ieškovui buvo padaryta žala (CPK 178 str.).
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji neatliko jokių veiksmų dėl kurių galėjo atsirasti žala ieškovui, nes nei pati atsakovė, nei jos vardu veikiantys asmenys negalėjo patekti į elektros skydinę, kurioje buvo sugadintas skaitiklis, tik pats ieškovas galėjo patekti į patalpą. Tačiau bylos duomenys tvirtina, kad atsakovė ne kiekvieną mėnesį deklaravo elektros apskaitos skaitiklio duomenis ir ne kiekvieną mėnesį mokėjo už suvartotą elektros energiją (atsakovės atstovo paaiškinimai, elektros energijos suvartojimo išplėstinių skaičiuočių duomenys). Vadinasi, atsakovė neapdairiai ir nerūpestingai atliko savo pareigas, todėl neturėjo galimybės savalaikiai pastebėti bet kokius elektros apskaitos prietaiso pažeidimus ir apie tai nedelsiant informuoti elektros energijos tiekėją (ieškovą). Byloje taip pat nenustatyta, jog įvadinės apskaitos spintos plombų nutraukimu ar elektros energijos skaitiklio gaubto plombų falsifikavimas bei intervencija į skaitiklio vidų būtų padaryta trečiųjų asmenų veiksmais (CPK 178 str.). Apeliantės teiginiai, kad ji minėta patalpa disponavo, bet realiai jos nevaldė ir laikotarpiu nuo 2006-12-29 iki 2007-06-01 nenaudojo, o nuo 2007-06-01 patalpos buvo išnuomotos kitam asmeniui, todėl ji iki 2007-08-03 neturėjo galimybės ir laisvės prieiti prie elektros apskaitos prietaiso arba, kad konstatuotus elektros skaitiklio pažeidimus galėjo padaryti ir pats ieškovas, nėra pagrįsti įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad minėta patalpa atsakovės nurodytu laikotarpiu nebuvo naudojama bei iki konstatuoto pažeidimo atsakovė kreipėsi į ieškovą, jog jai yra trukdoma tinkamai rūpintis priskirtu apskaitos prietaisu ar kad ji negali užtikrinti šio apskaitos prietaiso apsaugos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė visas būtinas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus (Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės išvadas, liudytojų parodymus ir kt.).
Atsakovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismas, priteisdamas 20 kartų didesnę žalą nei pati skola, neatsižvelgė į atsakovės amžių (beveik 90 metų), prastą sveikatos būklę, į turimas pajamas, bendruosius teisės principus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant Taisyklių reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais, pavyzdžiui, elektros perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus patirti dėl savavališko elektros energijos vartojimo nuostoliai apskaičiuojami Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 punkte nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė neteisėtai, be apskaitos naudojo elektros energiją, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti teisės pažeidimą ir spręsti atsakovės civilinės atsakomybės klausimą. Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytos atsakomybės už neteisėtą elektros energijos vartojimą paskirtis yra ne tik atlyginimas elektros energijos tiekėjui realiai padarytos žalos, bet atsakomybės taikymas žalą padariusiam asmeniui kartu yra ir baudinio pobūdžio sankcija, kuri įtvirtinta teisės akte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2001, 2001-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2001). Byloje pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad atsakovei suvartotos elektros energijos kiekis turėtų būti perskaičiuotas taikant kitus kriterijus, nustatant kitas elektros energijos imtuvų veikimo valandas, nei kad jos yra nurodytos Taisyklių 1 priede. Tokiu būdu ieškovo apskaičiuotas atsakovės suvartotos elektros energijos mokestis nepripažintinas neprotingai dideliu. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys tvirtina, kad atsakovei priklausanti kavinė, esanti (duomenys neskelbtini), 2007-06-01 buvo išnuomota (b.l. 51-53) ir duomenų apie tai, kad ši sutartis buvo nutraukta byloje nėra bei tokių duomenų apeliantė nepateikė apeliacinės instancijos teismui, todėl tikėtina, jog atsakovė iš minėtos sutarties gauna pastovias pajamas, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė visiškai negauna jokių pajamų ir yra nepajėgi sumokėti teismo sprendimu priteistų sumų. Kitų duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovė nepateikė.
Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovės valstybei priteistina 8,50 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8 (aštuonis) litus 50 centų pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).