- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-09
- Bylos Nr.
- M1-800-448/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Nukentėjusysis
- M. R.
- Kategorijos
- 1.1.3.4Nepakaltinamumas (BK 17 str.)
- 1.1.14Priverčiamosios medicinos priemonės (BK XIV skyrius)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.7Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.9.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.8Nagrinėjimo teisme tvarka ir ribos (BPK 400 str.)
- 2.10.9Bylos išsprendimas teisme (BPK 401 str.)
- 2.10.11Teismo nutartys, išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403 str.)
- 2.10.14Kiti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso klausimai
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, nevedusiam, nedirbančiam, neįgaliam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. R. 2018 m. gruodžio 12 d. apie 22 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), kambaryje, be priežasties savo šeimos nariui – broliui M. R. peiliu įdūrė vieną kartą į nugarą, taip smurtaudamas nukentėjusiajam M. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl nekiauryminės į krūtinės ląstos ertmę durtinės pjautinės žaizdos nugaros dešinėje pusėje.
Nukentėjusysis M. R. teisme parodė, kad jis su broliu, mama, tėčiu ir seneliu gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 12 d. apie 22 val. 30 min. jis buvo savo kambaryje. Į kambarį atėjo brolis T. R., pasiūlė pažaisti su monetomis. Kažkuriuo momentu nusisuko nuo brolio, sukdamasis pajautė skausmą nugaroje. Jam į nugarą brolis įdūrė atsineštu peiliu. Jo brolis taip pasielgė pirmą kartą, anksčiau jie abu sutarė gerai, nesipyko.
R. R., T. R. motina, teisme parodė, kad jos sūnus T. R. turi neįgalumą dėl psichinės negalios. T. R. prieš 11 metų buvo sumuštas, po to jam sutriko psichinė sveikata. Nuo to laiko jis vartoja keletą raminančių vaistų. T. R. pastoviai gydosi ir namie, ir psichiatrinėje ligoninėje. Mano, kad T. R. talpinti į stacionarią psichikos sveikatos priežiūros įstaigą nereikia, jis gali būti gydomas ir namuose.
Šalies argumentai
Protokole-pareiškime M. R. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 12 d. apie 22 val. 30 min. namuose, kambaryje peiliu jį sužalojo brolis T. R. (bylos lapai (toliau – b. l. 1).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtas peilis (b. l. 9 – 17).
Teismo medicinos specialistas išvadoje nurodė, kad M. R. kliniškai nustatyta nekiauryminė į krūtinės ląstos ertmę durtinė-pjautinė žaizda nugaros dešinėje pusėje. Sužalojimas padarytas veikiant nugaros dešinę pusę aštriu, duriančio-pjaunančio tipo žalojančiu daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 44).
Iš stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad T. R. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t. y. 2018 m. gruodžio 12 d. nustatomas (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu T. R. taip pat nustatomas (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. T. R. dėl psichikos sveikatos būklės negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, negali būti apklausiamas teismo posėdyje, negali atlikti laisvės atėmimo bausmės. T. R. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 139 – 144).
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutartimi T. R. perkeltas į (duomenys neskelbtini), kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo, bet ne ilgiau kaip trijų mėnesių laikotarpiui (b. l. 129 – 130).
Surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti T. R. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.
Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas asmuo, kuris padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš tokių savybių – asmens pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmus, taigi baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichinės sveikatos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertai nustatė, kad T. R. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini). T. R. pagal savo psichinę būklę nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Pagal savo psichikos būklę jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. T. R. tikslinga taikyti stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini)).
Ekspertė N. M. teisme patvirtino ekspertizės akte pateiktas išvadas ir paaiškino, kad T. R. rekomenduojamas stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Teismas, įvertinęs visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog T. R. įvykio ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Remiantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu ir ekspertės paaiškinimais, atsižvelgiant į T. R. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, o taip pat į tai, kad T. R. įstatymo uždraustas veikas padarė šeimos nariui, teismas sprendžia, kad jam turi būti skiriamas stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas).
T. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus nutarties vykdymą, panaikinama.
Bylos daiktinis įrodymas – peilis, saugomas Alytaus apskrities VPK, po nutarties įsiteisėjimo sunaikinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 404 straipsniu,
nutaria:
Pripažinti, kad T. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepakaltinamas.
T. R. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).
Pradėjus nutarties vykdymą, panaikinti T. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nutarčiai įsiteisėjus, daiktinį įrodymą, saugomą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate – peilį, sunaikinti.
Nutartis per 20 dienų gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad šią nutartį apeliacine ir kasacine tvarka turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, gynėjas, nukentėjusysis ir prokuroras.