- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-30
- Bylos Nr.
- 2S-1434-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07921-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. B., J. S.
- Ieškovas
- V. B., J. S.
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų V. B. ir J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal (atsakovo) AB „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. B., J. S. ieškinį, suinteresuoti asmenys (ieškovai) V. B. ir J. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi dėl Vilniaus apygardos teismo 2012-04-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1579-565/2012 įvykdymo atgręžimo, kurio pagrindu V. B. ir J. S. buvo išmokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką bei bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, kad 2011-03-09 AB „Lietuvos geležinkeliai“ nutraukė darbo sutartis su šilumvežio mašinistu V. B. ir mašinisto padėjėju J. S. (toliau abu kartu - ieškovai) pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. Ieškovai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui pareiškė ieškinį dėl darbo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sugrąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už pravaikštos laiką priteisimo. 2011-10-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3029-845/11 ieškovų ieškinys atmestas. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų apeliacinį skundą, savo 2012-04-20 sprendimu (bylos Nr. 2A-1579- 565/2012) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-10-28 sprendimą, panaikino ir priėmė naują sprendimą - pripažino ieškovų atleidimą iš darbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu ir grąžino ieškovus į ankstesnį darbą, priteisė ieškovų naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2013-01-10 nutartimi (civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2013) Vilniaus apygardos teismo 2012-04-20 sprendimą panaikino ir paliko galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-10-28 sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas. Ieškovai pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimo atgręžimu. Nurodė, kad prašomos sugrąžinti sumos buvo išmokėtos vykdant Vilniaus apygardos teismo 2012-04-20 sprendimą. Atsakovas taip pat neįrodė aplinkybės, kad ieškovai (gavėjai) elgėsi nesąžiningai, siekdami jiems priklausančių išmokų gavimo, todėl prašymas turi būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-30 nutartimi prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012-04-20 sprendimo įvykdymo atgręžimo tenkino dalinai. Priteisė AB „Lietuvos Geležinkeliai“ naudai iš ieškovo J. S. 25874,45 Lt sumą už priverstinės pravaikštos laiką ir 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų, išieškotų pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-04-20 sprendimą, iš ieškovo V. B. 14097,20 Lt sumą už priverstinės pravaikštos laiką ir 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų, išieškotų pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-04-20 sprendimą. Netenkino sprendimo įvykdymo atgręžimo iš V. B. dalyje dėl 83,33 Lt už darbdavio patirtas išlaidas gaisrų gesinimo mokymams grąžinimo. Konstatavo, kad 2012-04-20 sprendimas, kurio pagrindu ieškovams išmokėtos sumos už priverstinės pravaikštos laiką bei bylinėjimosi išlaidos, buvo panaikintas, todėl nėra pagrindo remtis CPK 762 str. 4 d. numatytu sprendimo vykdymo atgręžimo ribojimu, nes ginčo dalykas buvo ne dėl darbo užmokesčio priteisimo, o dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Atleidimas iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu yra drausminė nuobauda, ieškovai atleisti iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 235 str.2d.11p.), lėmusį darbdavio pasitikėjimo praradimą. Konstatavo, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbuotojo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.), todėl ieškovai nepagrįstai teigia, kad šiurkštus darbo pareigų atlikimas nėra susijęs su kiekvieno iš jų sąžiningumu. Netenkino prašymo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo iš V. B. dalyje dėl 83,33 Lt už darbdavio patirtas išlaidas gaisrų gesinimo mokymams grąžinimo, nes ši suma nėra susijusi su Vilniaus apygardos teismo 2012 04 20 sprendimo įvykdymo atgręžimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovai V. B. ir J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-30 nutartį dalyje ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo atmesti. Atskirąjį skundų grindžia šiais argumentais:
1. CPK nenustato skirtingo teisinio reguliavimo atgręžtinių reikalavimą bylose dėl tik laiku nemokėto darbo užmokesčio priteisimo bei bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo su tipiniu reikalavimu priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Nėra skirtumo, ar civilinėje byloje darbo užmokesčio reikalavimas yra pagrindinis ar išvestinis iš reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu.
2. Darbo užmokestis, išmokėtas už priverstinę pravaikštą arba vykdant teismo sprendimą, nėra kitoks darbo užmokestis nei numatytas CK 6.241 str. 1 d. 4 p.
3. Teismas nepagrįstai išmokų gavėją vertino kaip ieškovą ar darbuotoją ir pasisakė dėl jo nesąžiningumo. Išnagrinėtose bylose proceso dalyvių sąžiningumas ar nesąžiningumas sprendžiami ir įrodymai iš naujo vertinami nebent tik proceso atnaujinimo atveju.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ du atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir I instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Reikalavimas dėl grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo yra išvestinis iš pagrindinio.
2. CK 6.241 straipsnio nuostatos reglamentuoja be pagrindo įgyto turto ar sumų išreikalavimo atvejus, o byloje sprendžiama dėl panaikinto teismo sprendimo pagrindu išmokėtų sumų grąžinimo.
3. Pirmosios ir kasacinės instancijos teismai konstatavo, jog ieškovai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl negali būti laikomi sąžiningais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) ir teisinių pagrindų peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrintinas atskirojo skundo ribose.
Šioje byloje yra keliamas klausimas dėl sprendimo vykdymo atgręžimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, grąžinimo į darbą ir išmokėto darbo užmokesčio grąžinimo darbdaviui, panaikinus teismo sprendimą dėl darbuotojo grąžinimo į darbą.
LAT teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2013), aiškindama CPK 762 straipsnio 4 dalį,konstatavo, kad šioje teisės normoje nustatyti sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimai taikomi ne tik tais atvejais, kai apeliacine ar kasacine tvarka panaikinamas teismo sprendimas išimtinai tik dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų priteisimo, bet ir tokiais kaip šios bylos atvejais, kai panaikinamas teismo sprendimas, kuriuo darbuotojo atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu.
Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. DK 301 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.), reglamentuojančiame sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimą, buvo nustatyta, kad, jeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal CPK nuostatas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2012 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XI-2127 redakcijos DK 304 straipsnyje, galiojančiame nuo 2013 m. sausio 1 d. Šių DK straipsnių blanketinės dispozicijos nukreipia į CPK VI dalies LVI skyrių „Sprendimo įvykdymo atgręžimas“. CPK 762 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad, apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Taigi, kai sprendimo įvykdymo atgręžimo būdu pareiškėjas siekia susigrąžinti darbuotojui išmokėtą darbo užmokestį, turi reikšmės aplinkybės – ar teismo sprendimu priteisto darbo užmokesčio gavėjas – darbuotojas – veikė sąžiningai, ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Šias aplinkybes privalo įrodyti sprendimo įvykdymo atgręžimo siekiantis pareiškėjas.
Pagal CPK 762 straipsnio 4 dalį atgręžti įvykdymą leidžiama tais atvejais, kai teismo sprendimu priteisto darbo užmokesčio gavėjas veikė nesąžiningai. Pirmosios ir kasacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą konstatavo, kad darbdavys turėjo pagrindo nepasitikėti ieškovais ir buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos. Apeliantai atleisti iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą - neįformintų daiktų vežimą per Lietuvos valstybės sieną. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad ieškovai neteisėtai laikė ir gabeno kontrabandines cigaretes iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos teritoriją atsakovui priklausančiu šilumvežiu. Šie ieškovų veiksmai vertintini kaip nesąžiningas elgesys, todėl, panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2012-04-20 sprendimą, kuris buvo įvykdytas ir įvykdymą atgręžti prašo atsakovas, toks atgręžimas galimas, remiantis CPK 762 straipsnio 4 dalimi.
Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi klausimą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo iš esmės išsprendė tinkamai, nors nutarties motyvuose nepagrįstai nurodė, jog nėar pagrindo remtis CPK 762 straipsnio 4 dalimi, kadangi ginčo dalykas byloje buvo ne darbo užmokesčio priteisimas. Apylinkės teismas nepagrįstai netaikė LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2013, esančio CPK 762 straipsnio 4 dalies taikymo išaiškinimo. Skundžiamai nutarčiai panaikinti teisinių prielaidų nėra, kiti ieškovų atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės neturi, kadangi nelėmė neteisingo bylos išsprendimo (CPK 328 str., 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.