- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- e2-20549-475/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11743-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- P. S.
- Kategorijos
- 2.5.29pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.1Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. patikslintą ieškinį atsakovui P. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 12 000 Eur negrąžintos skolos, 1 080,00 delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. spalio 8 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimas į ieškinį nepateiktas, todėl, esant tokioms aplinkybėms bei ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis), priimant sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų – 2014 m. gegužės 26 d. paprastojo neprotestuotino vekselio – vertinimą bei atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įsiskolinimas pagal vekselį visiškai apmokėtas, darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą.
Vekselis – vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau ĮPVĮ ) 2 straipsnio 1 dalis). ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas, t. y. ieškovas, praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą. Tokiu atveju, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi.
Nagrinėjamu atveju 2014 m. gegužės 26 d. vekselis nebuvo pateiktas ir realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir terminais. Todėl atsakovo pasirašytas paprastasis vekselis, ieškovui praleidus vekselyje jo pateikimo apmokėti terminą pagal ĮPVĮ (Įstatymo 36 straipsnis, 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas), neturi vertybinio popieriaus galios. Tačiau pripažinimas, kad atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio (vertybinio popieriaus) galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Taigi spręstina, kad 2014 m. gegužės 26 d. vekselis yra paskolos sutartis, kurios pagrindu ieškovas atsakovui paskolino 12 000 Eur sumą, kurią atsakovas turėjo grąžinti 2016 m. kovo 26 d. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku pasiskolintos sumos nesumokėjo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 12 000,00 Eur pagal 2014 m. gegužės 26 d. paskolos sutartį (vekselį) yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnis).
Ieškovas prašo priteisti 1 080 Eur delspinigius. CK 6.37 straipsnio, 6.261 straipsnio, 6.210 straipsnio nuostatos apibrėžia skolininko, pažeidusio piniginę prievolę, pareigą tol, kol neatlyginami kreditoriui jo patirti nuostoliai, ir skolininkas naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Taigi, šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Pažymėtina, kad CK 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.261 straipsnio nuostatos, ieškovui pareikalavus, taikytinos nepaisant to, ar jos buvo numatytos sutartyje (šiuo atveju paskolos sutartyje). Ieškovo paskaičiavimu nuostolių suma yra 1 080 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo reikalavimas dėl 1 080 delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų nuo12 000 Eur sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), tenkintinas, neišeinant už reikalavimo ribų.
Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 294,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 12 000 Eur (dvylikos tūkstančių eurų 00 ct) skolą, 1 080 Eur (tūkstančio aštuoniasdešimties eurų 00 ct) delspinigius, 294 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį.
Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 d. nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.