- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-14
- Bylos Nr.
- e2-1916-1093/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20873-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- O. H.
- Advokatai
- Viktorija Čivilytė, Vita Neverauskaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. (A. M.) ieškinį atsakovei O. H. (O. H.) ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir išlaikymo pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. M. (duomenys neskelbiami) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo teismo: (i) pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) nustatytą A. M. mokamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. M., gim. (duomenys neskelbiami)., ir A. M., gim. (duomenys neskelbiami) nustatant jį po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis išmokomis iki kiekvieno iš jų pilnametystės; (ii) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su sūnumis tvarką ir nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo A. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. M., gim. (duomenys neskelbiami)., ir A. M., gim. (duomenys neskelbiami) tvarką: 1) Tėvas praleidžia su nepilnamečiais vaikais porinių savaičių savaitgalius, vaikus paimdamas penktadieniais nuo 19 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas sekmadieniais iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą; 2) Rugpjūčio mėnesį nepilnamečiai vaikai 14 kalendorinių dienų atostogauja su tėvu; 3) Katalikų Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas vaikai praleidžia su tėvu, jeigu tėvas tuo metu neturi budėjimų darbe, stačiatikių Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas su mama. Tuo atveju jei katalikų ir stačiatikių Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos sutampa, vaikas jas praleidžia su mama; 4) Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kitu metu papildomai, apie tai informuodamas motiną; 5) Įpareigoti šalis prieš savaitę informuoti viena kitą apie išvykas į užsienio valstybes, nurodant, nuo kada iki kada, kur keliaujama bei kur bus apsistota; 6) Įpareigoti šalis informuoti viena kitą apie vaiko ligas. Ligos laikotarpiu abu tėvai turi teisę lankyti vaikus; 7) Šalys įpareigojamos užtikrinti, kad su vaikais neribojamai gali komunikuoti telefonu, internetinėmis ryšio priemonėmis abu tėvai; (iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad su atsakove turi du nepilnamečius vaikus: A. M., gim. (duomenys neskelbiami) ir A. M., gim. (duomenys neskelbiami) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) nutraukė šalių santuoką bendru sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo išspręsti ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo teikimo bei bendravimo tvarkos klausimai: vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, buvo numatyta, kad ieškovas teiks išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur per mėnesį, papildomai ieškovas įsipareigojo padengti ½ išlaidų stambiems pirkiniams ir gydymui, dėl kurių šalys tarpusavyje susitarė, nustatyta tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią vaikai su abiem tėvais praleidžia po lygiai laiko. Kadangi sūnūs pagal teismo sprendimą su tėvais praleidžia po lygiai laiko, ieškovui buvo numatyta pareiga mokėti simbolinį išlaikymą vaikams – po 150 Eur kiekvienam vaikui. Nesilaikydama šalių susitarimo, atsakovė (duomenys neskelbiami) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikams padidinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) buvo suspręsta pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo šalių nepilnamečiams vaikams po 320 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, bei panaikinti punktą, numatantį, kad „papildomai A. M. įsipareigoja padengti ½ išlaidų stambiems pirkiniams ir gydymui, dėl kurių šalys tarpusavyje susitarė“. Šiuo sprendimu atsakovas įpareigotas mokėti kone dvigubą išlaikymą, tačiau prievolė su vaikais praleisti kiekvieną darbo dieną, pasiimant iš mokyklos iki 20 val. ir tuo laikotarpiu maitinti ir rūpintis kitais vaikų poreikiais nebuvo sumažinta. Po įsiteisėjusio teismo sprendimo ieškovas taip pat gavo raginimą dėl 3 413,62 Eur skolos atsakovei sumokėjimo, kuri susidarė dėl vaikų išlaikymo skirtumo (nuo buvusio mokamo iki priteisto bei nesumokėto išlaikymo indeksavimo). Šiuo metu ieškovas moka dar 200 Eur skolą antstoliams. Anot ieškovo, susidarė faktinė situacija, kai nepilnamečius vaikus neproporcingai daugiau išlaiko ir jais rūpinasi skyrium gyvenantis tėvas. Ieškovas labai myli savo sūnus ir nori praleisti kuo daugiau laiko, bet susidarius tokiai situacijai jis turi daugiau dirbti ir neturi jokios galimybės būti su vaikais darbo dienomis po mokyklos iki 20 val. Ieškovas be kas mėnesį mokamo išlaikymo, kuris su įsiskolinimu yra 840 Eur, dar moka būsto paskolą 249 Eur/mėn., šiuo metu - ryšio operatoriui už ryšio paslaugas ir telefono lizingą - 85 Eur/mėn., 300 Eur/mėn - vaikų maistas ir kitos išlaidos; vidutiniškai 150 (vasarą 100-200 (žiemą) - Eur/ mėn. buto išlaikymo išlaidos. Tokiu būdu iš ieškovo gaunamo į rankas 1 700 Eur darbo užmokesčio jo maistui ir būtiniesiems poreikiams lieka tik 76 Eur. Ieškovas mano, kad tokiu būdu yra pažeidžiami jo finansiniai ir bendrieji orumo reikalavimai. Esant tokiai situacijai, jis jaučiasi pažemintas ir negalintis būti pilnavertišku tėvu. Savo kasdieninių poreikių įgyvendinimui turi kliautis sugyventinės uždirbamais pinigais ir skolintis pinigus. Pasikeitė ir atsakovės turtinė padėtis, ji įsigijo žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbiami) (vertė 75 100 Eur), taip pat turi butą, automobilį, padidėjo jos darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipiasi į teismą dėl savo itin sunkios turtinės padėties, dėl kurios jis negali išgyventi ir išlaikyti savo vaikų, jo skolos didėja ir jis nespėja jų padengti.
3. Atsakovė O. H. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta, jog šalys susitaria, kad nuo 2019 m. gegužės 1 d. iš valstybės gaunamus vaiko pinigus dalinsis po ½ - tėvas ar motina, gaunanti pinigus iš valstybės, per 2 darbo dienas privalo pervesti ½ gautų lėšų į negaunančio vaiko pinigų tėvo ar mamos atsiskaitomąją sąskaitą, numatant, kad visus valstybės mokamus vaiko pinigus gauna atsakovė.
4. Priešieškinyje atsakovė nurodo, kad neprieštarauja trumpinti savaitgalinio bendravimo laiką, tačiau prašo aiškiai nustatyti, kad vaikai grąžinami sekmadienį tarp 19:30 ir 20:00 valandos. Dėl vasaros atostogų atsakovė sutinka su trumpesniu laiku, nes vaikai patys prašosi daugiau laiko praleisti su motina. Švenčių pasiskirstyme atsakovė sutinka, kad vaikai šventes praleistų su tėvu, tik jei jis neturi budėjimų, tačiau reikalauja, kad ieškovas pateiktų darbdavio patvirtintą budėjimų grafiką. Papildomų bendravimų metu atsakovė nori aiškumo, kad apie susitikimus būtų pranešama elektroniniu paštu bent prieš 3 dienas ir kad jie nevykdytų ugdymo metu ar suplanuotų veiklų metu. Atsakovė sutinka su reikalavimu informuoti apie išvykas į užsienį bent prieš savaitę su visomis kelionės detalėmis. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad nesutinka privalėti informuoti ieškovo apie vaikų ligas, nes ieškovas turi tiesioginį kontaktą su vaikais ir prieigą prie jų sveikatos duomenų. Dėl vaikų lankymo ligos metu atsakovė prieštarauja, nes nenori, kad ieškovas lankytųsi jos namuose, nes praeityje jis smurtavo prieš ją. Atsakovė pabrėžia, kad bendravimas telefonu ir internetu nėra ribojamas, tačiau ieškovas neprivalo finansuoti ryšio priemonių. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad reikalauja, kad bendravimo tvarka būtų aiški ir konkretizuota, atsižvelgiant į konfliktinius šalių santykius ir vaikų gerovę.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) pateikė išvadas dėl ieškovo patikslinto ieškinio bei atsakovės priešieškinio, kuriose nurodė, kad kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, motinai tenka didesnė atsakomybė rūpintis vaikais, Tarnyba neprieštarauja, kad atsakovės priešieškinio prašymas, kad valstybės mokamus vaiko pinigus gautų motina, būtų tenkintas. Taip pat Tarnybos manymu, ieškovo prašoma nustatyti vaikų ir tėvo bendravimo tvarka, kuria siekiama sumažinti tėvo ir vaikų bendravimą, prieštarauja geriausiems vaikų interesams, neskatina tėvo ir vaikų ryšio palaikymo. O taip pat dabar teikiama vaikams išlaikymo suma labiau tenkina vaikų poreikius ir labiau atitinka vaikų interesus, nei ieškovo patikslintame ieškinyje prašoma nustatyti 250 eurų mokama suma kiekvienam vaikui. Tiek pastovus bendravimas su vaiku, tiek išlaikymo vaikams teikimas, kuris atitinka vaiko interesus ir tenkina jo (jų) poreikius, yra dvi skirtingos pareigos tėvams, kurios neturėtų būti tapatinamos ir šių pareigų vykdymas neturėtų būti siejamas tarpusavyje.
6. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad pagal 2019 metų teismo sprendimą mokėjo 170 Eur išlaikymą su indeksacija, po to 2024 m. sprendime buvo pakeltas vaikų išlaikymas, todėl dabar yra sunki finansinė padėtis. Turi butą su paskola, tačiau negali remonto pabaigti, o atsakovė nusipirko ir sodą, ir mašiną. Jo finansinė padėtis pablogėjo nuo 2024 m., moka 850 Eur išlaikymą ir skolą, o dar ir yra paskola ir kreditai. Supranta, kad vaikus turi išlaikyti, tačiau jo finansinė padėtis ypač pablogėjo po išlaikymo padidinimo. Nuo 2022 m. gegužės mėn. dirba ir į rankas gauna 1 700 Eur. Dirba darbų vadovu, turi aukštąjį išsilavinimą. Dirba per savaitę 40 val. Turi butą, kreditas 250 Eur/mėn. Pilnai darbingas. Vedęs, žmona nedirba, tačiau ieškosi darbo. Nurodo, kad išlaikymo skola susidarė dėl bylinėjimosi. Prašo bendravimo tvarką sumažinti dėl išlaikymo, nevyksta bendravimas toks, koks nustatytas 2019 m. sprendime. Vaikus mato savaitgaliais ir vasarą. Jeigu matosi savaitgaliais, vaikai pirmadienį išeina į mokyklą. Kai vaikai serga, būna pas save namuose, jis tai mato iš Tamo dienyno. Mano, kad ryšys su vaikais yra geras, noriai bendrauja, daugiau atvažiuoja jaunesnis sūnus. Sutinka, kad vaiko pinigai būtų pervesti atsakovei. Yra suinteresuotas, kad vaikų mokslai būtų geresni. Mano, kad tenkintų 2019 m. sprendimas, kai vaikai būdavo pas jį ir darydavo namų darbus, o dabar nieks neprižiūri jų. Ieškovas nurodo, kad gauna 20 d. d. atostogų, bet pagal darbo specifiką atostogauja daugiau žiemą, o vasarą dirba. Be to, rugpjūtį moka dvigubai už vaikus, t. y. moka išlaikymą ir dar apmoka vaikų atostogas. Dabartinė žmona važiuoja į Baltarusiją apie 4-5 k. per metus. Gauna papildomų lėšų už viršvalandžius. Turi darbinį automobilį. Nesiieško papildomo darbo, nes turi ir asmeninį savo gyvenimą. Šalys 2019 m. susitarė, kad bendraus lygiomis dalimis, dėl to buvo nustatytas mažas išlaikymas. 2024 m. išlaikymas buvo padidintas, bet nebuvo koreguota bendravimo tvarka, todėl ieškovo finansinė padėtis smarkiai pablogėjo. Taip pat pablogėjo ir santykiai su vaikais. Atsakovės finansinė padėtis pagerėjo, nes ji nusipirko sodą ir automobilį, o atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, nes priteisė didesnį išlaikymą, o jo pajamos išliko tokios pačios. Jo nuomone, vaikų poreikiai nuo 2024 metų nepasikeitė, o tėvų turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, dėl to turi būti sumažintas išlaikymas. Dėl bendravimo tvarkos palaiko visus argumentus.
7. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad sutinka su bendravimo tvarkos pakeitimu, bet nesutinka su išlaikymo sumažinimu. Nurodė, kad vaikai nelabai nori pas tėvą, nes tėtis važinėja į Baltarusiją su savo nauja žmona, nieko jiems neperka ir sako, kad tegul mama viską perka. Mano, kad vaikams priklauso toks išlaikymas, o tėvai turi daugiau dirbti, tai yra tėvų pareiga. Jos turtinė finansinė padėtis geresnė, nes ji daugiau dirba (po 13-14 val.), o ir savaitgaliais. Pernai 4 dienas atostogavo Italijoje, daugiau ne, nes brangu. Ieškovas važinėja į Baltarusiją kiekvieną mėn. Jei vaikai su tėvu važiuoja atostogų, tai vaikai prašo pervesti pinigų, nes tėvas moka tik už save ir savo žmoną. Ji neturi blogų įpročių, dėl to geriau jaučiasi nei ieškovas. Ji susipirko sodą, bet dalį pinigų skolinosi iš sesers, taigi ir ji turi ,,kreditą“. Pakito vaikų poreikiai, nes viskas brangsta. Pernai pietūs mokykloje kainavo 2 Eur, dabar 4 Eur, o dar apie 1-2 Eur ji duoda vaikams papildomai, tai per dieną abiem gaunasi apie 12 Eur. Per mėnesį maistui ji išleidžia žmogui apie 250 Eur. Mokykloje vyksta įvairios ekskursijos (apie 30-50 Eur).Taip pat kainuoja ir vaikų gimtadieniai, tėvas pinigų neduoda. Vaikai nelanko būrelių, o stovyklos per brangu. Sveikata nėra pablogėjusi. Jos gaunamas atlyginimas yra apie 2300- 2600 Eur per mėn., dirba 3 darbovietėse, turi butą, automobilį, sodą. Daugiau išlaikytinių neturi, gyvena su draugu, veda bendrą ūkį. Darbingumas pilnas. Vaikai du savaitgalius per mėnesį būna pas tėvą. Vaikai nenori pas tėvą, būna tik vieną savaitgalį per mėnesį. Dabar važiuoja penktadienį ar net šeštadienį pas tėvą ir grįžta pirmadienį į mokyklą. Vaikai rugpjūtį išvežami į kaimą, o jie to nenori. Vaikų mokslo rezultatai penktoje klasėje pablogėjo, nes yra daugiau mokytojų/klasių. Pamokas patikrina. Ji daug dirba. Mano, kad mokyti turi mokytojai, o ne ji. Šiuo metu gyvena pas draugą bute, nes jos sename bute gyvena jos giminaičiai iš Ukrainos. Nenori nuomoti buto, nes užtenka pajamų. Nurodo, kad ji neapgavo su 2023 m. ieškiniu, nes 2019 m. prašė ieškovo prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, o jis nieko neprisidėjo. Patvirtina, kad vaikai prašo ieškovės pervesti pinigų tik po išlaikymo padidinimo. 2024 m. sprendimas turi prejudicinę galią, kuriame konstatuota, kad bendravimas tuo metu pagal 2019 m. sprendimą nevyko. Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo neprieštarauja, tačiau svarbu, kad būtų neleista lankyti sergančių vaikų, nes tėvas ir taip buvo sumušęs atsakovę ir už tai nuteistas. Nurodo, kad automobilis buvo ir tada kai buvo priimtas 2024 m. sprendimas. Ne vaikų problema, kad ieškovas turi išlaikyti savo sutuoktinės vaiką. Šiai dienai priteistas mažesnis išlaikymas negu minimalus. O už tai, kad atsakovė dirba per tris darbus, negali būti baudžiama. Anot jos, nėra įrodymų, kad ieškovo finansinė padėtis pablogėjo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovas nurodė, kad neprieštarauja, kad pinigus iš valstybės gautų motina, nes ji daugiau laiko praleidžia su vaikais. Nesutinka su išlaikymo sumažinimu, nes 250 Eur išlaikymas neatitinka nepilnamečių vaikų poreikių. Nurodo, kad nepilnamečių vaikų nuomone, bendravimas su ieškovu yra tik formalus. Mano, kad vaikai turėtų bendrauti kas antrą savaitgalį ir vieną darbo dieną. Ieškovui pareiga sudaryti bendravimo tvarką, nors vaikai ir sako, kad nenori bendrauti. Nurodo, kad vaikai turėtų grįžti namo sekmadieniais antroje dienos pusėje, o ne tik tamsiu paros metus. Bendradarbiavimo pareiga išlieka abiem tėvams, todėl būtina tėvui pranešti apie vaikų negalavimus ir ligas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. M. ir atsakovė O. H. yra nepilnamečių vaikų A. M. (A. M.), gim. (duomenys neskelbiami)., ir A. M. (A. M.), gim. (duomenys neskelbiami)., tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau ir - 2019 m. teismo sprendimas), nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria, be kita ko, sutarties III dalies 1 punkte abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, sutarties III dalies 2 punkte šalys sutarė, kad A. M. teiks išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur per mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, pinigus pervesdamas į O. H. atsiskaitomąją sąskaitą, sutarties III dalies 3 punkte papildomai A. M. įsipareigojo padengti ½ išlaidų stambiems pirkiniams ir gydymui, dėl kurių šalys tarpusavyje susitarė, sutarties III dalies 4 punkte šalys susitarė, kad nuo 2019 m. gegužės 1 d. iš valstybės gaunamus vaiko pinigus dalinsis po ½, tėvas ar motina, gaunanti pinigus iš valstybės, per 2 darbo dienas privalo pervesti ½ gautų lėšų į negaunančio vaiko pinigų tėvo ar mamos atsiskaitomąją sąskaitą, sutarties V dalies 2-5 punktuose šalys susitarė dėl tokios skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos: 1) A. M. kiekvieną darbo dieną paima vaikus iš ugdymo institucijos ir gražina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val., 2) A. M. praleidžia porinėmis metų savaitėmis savaitgalius su vaikais, vaikus paimdamas penktadieniais iš ugdymo institucijos ir grąžindamas pirmadieniais į ugdymo instituciją, 3) Visą liepos mėnesį vaikai atostogauja su mama, visą rugpjūčio mėnesį vaikai atostogauja su tėvu. Šiuo laikotarpiu įprastinis bendravimas nevyksta, 4) Katalikų Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas vaikai praleidžia su tėvu, stačiatikių Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas su mama. Tuo atveju jei katalikų ir stačiatikių Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos sutampa, vaikas jas praleidžia su mama, 5) Šalys susitaria prieš savaitę informuoti viena kitą apie išvykas į užsienio valstybes, nurodant, nuo kada iki kada, kur keliaujama bei kur bus apsistota, 6) Šalys susitaria informuoti viena kitą apie vaiko ligas. Ligos laikotarpiu abu tėvai turi teisę lankyti vaikus, 7) Šalys susitaria užtikrinti, kad su vaikais neribojamai gali komunikuoti telefonu, internetinėmis ryšio priemonėmis abu tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau ir – 2024 m. teismo sprendimas), pakeitė 2019 m. teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III dalies 2 punkte nustatytą vaikų A. M. ir A. M. išlaikymo dydį ir priteisė iš tėvo A. M. šalių nepilnamečiams vaikams po 320 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. balandžio 3 d.) iki vaikų pilnametystės, taip pat panaikino 2019 m. teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III dalies 3 punktą, numatantį, kad „Papildomai A. M. įsipareigoja padengti ½ išlaidų stambiems pirkiniams ir gydymui, dėl kurių šalys tarpusavyje susitarė“.
10. Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti vaikams priteistą išlaikymą 2024 m. teismo sprendimu, jį sumažinant, taip pat prašo pakeisti jo ir vaikų bendravimą tvarką, dėl kurios vaikų tėvai susitarė sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri patvirtinta 2019 m. teismo sprendimu. Atsakovė taip pat prašo modifikuoti 2019 m. teismo sprendimu patvirtintą šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pakeičiant jos sąlygą, pagal kurią šalys susitarė, kad iš valstybės gaunamus vaiko pinigus jos dalinsis po ½, numatant, kad vaiko pinigus gaus atsakovė. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinęs į per teismo posėdį pateiktus šalių, jų atstovių paaiškinimus, išklausęs Tarnybos išvadą, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys iš dalies yra pagrįstas, nes poreikis keisti 2019 m. teismo sprendimu nustatytą tėvo ir vaikų bendravimo tvarką bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytas, ieškovo prašoma patvirtinti tėvo bendravimo su vaikais tvarka tvirtinama su korekcijomis, tačiau ieškovo reikalavimas sumažinti vaikams 2024 m. teismo sprendimu priteistą išlaikymą – atmetamas, taip pat tenkinamas atsakovės priešieškinis, modifikuojant 2019 m. teismo sprendimu patvirtintą šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jos prašomu būdu.
Dėl vaikams priteisto išlaikymo sumažinimo
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
12. Ieškovas, prašydamas sumažinti vaikams priteisto išlaikymo dydį, remiasi savo turtinės padėties pablogėjimu. Vaikų poreikių nekvestionuoja. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant šią normą, priklausomai nuo reikalavimo pobūdžio (sumažinti ar padidinti išlaikymą), reikia nustatyti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).
13. Kaip jau minėta, šalių vaikams išlaikymas priteistas (padidintas nuo 150 Eur/mėn. iki 320 Eur/mėn. kiekvienam vaikui) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu. Teismas, priimdamas 2024 m. teismo sprendimą, įvertino tiek vaikų poreikius, tiek abiejų tėvų turtinę padėtį, ir nusprendė, kad 320 Eur/mėn. dydžio išlaikymas yra pakankamas vaikų minimaliems poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek tokiu procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas (tiksliau – konstatavimas, kad priteisto išlaikymo dydis (sprendimo priėmimo momentu) proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas), turi res judicata galią, kaip ji suprantama pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu nebegali būti peržiūrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 34 punktas). Taigi, sprendžiant dėl vaikams priteisto išlaikymo sumažinimo ieškovo nurodytu pagrindu – dėl jo turtinės padėties pablogėjimo, nustatomos ir vertinamos faktinės aplinkybės, atsiradusios po 2024 m. balandžio 17 d., kadangi 2024 m. teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis vaikams atitiko tuo metu buvusią ieškovo turtinių galimybių ir vaikų poreikių pusiausvyrą bei užtikrino galimybę patenkinti vaikų poreikius. Ieškovas 2024 m. teismo sprendimo neskundė.
14. Savo turtinės padėties pablogėjimą ieškovas sieja su tuo, kad be dvigubai padidinto išlaikymo vaikams mokėjimo 640 Eur/mėn., jam susidarė išlaikymo įsiskolinimas, dėl kurio pradėtas priverstinis išieškojimas, ir ieškovas antstolei moka po 200 Eur/mėn., taip pat ieškovas moka už būsto paskolą 249 Eur/mėn., už ryšio paslaugas ir telefono lizingą 85 Eur/mėn., vaikų maistui ir kitoms išlaidoms išleidžia 300 Eur/mėn., buto išlaikymui skiria 150 Eur/mėn. Tokiu būdu iš ieškovo gaunamo atlyginimo į rankas 1 700 Eur/mėn. maistui ir jo paties poreikiams tenkinti lieka vos 76 Eur/mėn. Be to, labai pagerėjo atsakovės turtinė padėtis, nes ji įgijo sodybą, automobilį ir padidėjo jos darbo užmokestis. Teismo vertinimu, nė viena iš ieškovo nurodomų aplinkybių nesudaro pagrindo mažinti iš jo vaikams priteistą išlaikymą.
15. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovas dirba (duomenys neskelbiami), šioje įmonėje jis dirba nuo 2021 m. gegužės 3 d. Vidutinės ieškovo gautos pajamos 2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. birželio 17 d. buvo 4 400 Eur, kas yra maždaug 2 530 Eur-2 660 Eur po mokesčių, priklausomai nuo to, ar ieškovas moka ar ne pensijos kaupimui. Taigi ieškovas uždirba ne 1 700 Eur, kaip jis teigė teismo posėdyje ir kaip nurodyta (duomenys neskelbiami) 2024 m. spalio 18 d. pažymoje, o apie 2 600 Eur per mėnesį, vadinasi, sumokėjus visus jo pirmiau nurodytus mokėjimas, jam lieka daugiau nei 76 Eur per mėnesį. Ieškovas paaiškino, kad visos sumos, viršijančios 1 700 Eur, yra priedai prie atlyginimo ir neturėtų būti vertinamos, sprendžiant dėl jo turtinės padėties. Vis tik teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka, nes, SODRA duomenimis, ieškovas šiuos priedus gauna kiekvieną mėnesį, taigi priedai prie atlyginimo yra pastovios jo pajamos ir turi būti vertinamos, nustatant ieškovo turtinės padėties kitimą. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbiami) dėl išlaikymo padidinimo, ieškovas pateikė teismui pažymą apie jam išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas (duomenys neskelbiami), iš kurios matyti, kad ieškovui išmokėtas darbo užmokestis ir kitos išmokos 2023 m. sausio-kovo mėn. vidutiniškai buvo 1 492 Eur, teismo posėdyje nurodė, kad jo atlyginimas tuo metu buvo 1 900 Eur, šiais duomenimis teismas, priimdamas 2024 m. teismo sprendimą bei padidindamas vaikams išlaikymą, ir rėmėsi. Taigi ieškovo pajamos nuo 2023 m. yra ženkliai padidėjusios, o nesumažėjusios. Be to, ieškovas, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) duodamas paaiškinimus teismui apie savo turtinę padėtį, nurodė, kad iš atlyginimo moka 300 Eur paskolai, 60 Eur kaupiamajam draudimui, 200-250 Eur komunaliniams patarnavimams, 30 Eur už elektrą, 70 Eur už telefonus. Taigi iš ieškovo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) duotų paaiškinimų ir paaškinimų, duotų nagrinėjamoje byloje, matyti, kad šiuo metu yra sumažėjusi paskolos įmoka bankui, sumažėję komunaliniai mokesčiai, mokesčiai už telefoną padidėjo nežymiai, duomenų apie kaupiamąjį draudimą - ar vis dar mokamas, byloje nėra. Taigi minėti duomenys nesudaro jokio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis nuo 2024 m. balandžio 17 d. apskritai yra pablogėjusi, ne tik iš esmės pablogėjusi, nes ieškovo pajamos padidėjo didesne nei padidinto išlaikymo suma, o kai kurie jo mokėjimai (už paskolą, komunalines paslaugas) - sumažėjo.
16. Prašymą sumažinti iš jo priteistą išlaikymą vaikams ieškovas grindžia ir tuo, kad ženkliai pagerėjo atsakovės turtinė padėtis, nes ji nusipirko automobilį ir sodą, padidėjo jos atlyginimas. Iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė 2023 m. lapkričio 11 d. už 2 300 Eur nusipirko automobilį (duomenys neskelbiami), taigi ji automobilį turėjo ir 2024 m. teismo sprendimo priėmimo metu, o 2024 m. liepos 9 d. nusipirko (duomenys neskelbiami) ploto žemės sklypą (mėgėjų sodo žemės sklypą) su sodo pastatau ir šuliniu Vilniuje už 60 000 Eur. Atsakovė paaiškino, kad dalį reikiamų lėšų sodo žemės sklypui pirkti skolinosi, ką patvirtina jos banko sąskaitos išrašas, skolą atiduoda dalimis, taigi iš esmės ji, kaip ir ieškovas, taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovė po 2024 m. teismo sprendimo priėmimo nusipirko sodo žemės sklypą, nėra susijusi su ieškovo turtine padėtimi, jos nei gerina, nei sunkina. Ieškovo galimybės teikti vaikams reikiamą išlaikymą, proporcingai savo turtinei padėčiai, buvo įvertintos ir nustatytos 2024 m. teismo sprendimu, priteisiant vaikams po 320 Eur/mėn. išlaikymą kiekvienam vaikui, kurio ieškovas neskundė. Vien tai, kad atsakovė įgijo nekilnojamojo turto, nereiškia, kad iš esmės pagerėjo jos turtinė padėtis ir ji turi didesne dalimi išlaikyti bendrus su ieškovu vaikus.
17. Apibendrindamas pirmiau paminėtą, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė ir byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis ne tik kad pablogėjo iš esmės, bet kad apskritai pablogėjo, teismui nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, ieškovas negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių. Iš ieškovo priteistas vaikams išlaikymo dydis ir taip nesiekia orientacinio pusę minimalios mėnesinės algos vienam vaikui dydžio, išlaikymas po 250 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, iki kurio ieškovas prašo sumažinti iš jo priteistą išlaikymą vaikams, nenustačius, kad vaikų poreikiai sumažėjo, reikštų, kad didžioji šalių vaikų išlaikymo našta nepagrįstai būtų perkelta motinai, nes pagal bylos duomenis, ieškovas finansiškai yra pajėgus išlaikyti savo vaikus, mokėdamas jiems po 320 Eur/mėn. dydžio išlaikymą. Ieškovas dirba, gauna pastovias pajamas, turi galimybę užsidirbti papildomai tiek esamoje darbovietėje, tiek ir kitur, nes vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tad ieškovas nuo kasdienio rūpesčio vaikais yra atleistas ir, būdamas sveikas ir darbingas, turi daugiau laisvo laiko, kurį gali išnaudoti papildomoms pajamoms gauti, jei jų ieškovui neužtenka. Remdamasis paminėtu, teismas ieškovo reikalavimą sumažinti iš jo priteistą išlaikymą vaikams atmeta.
Dėl bendravimo tvarkos keitimo
18. Kaip jau minėta, skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarka buvo nustatyta 2019 m. teismo sprendimu, pagal kurios esmines sąlygas ieškovas kiekvieną darbo dieną paima vaikus iš ugdymo institucijos ir gražina juos į vaikų gyvenamąją vietą iki 20 val., ieškovas porinėmis metų savaitėmis savaitgalius praleidžia su vaikais, vaikus paimdamas penktadieniais iš ugdymo institucijos ir grąžindamas pirmadieniais į ugdymo instituciją, taip pat visą liepos mėnesį vaikai atostogauja su mama, visą rugpjūčio mėnesį vaikai atostogauja su tėvu. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad galiojanti tėvo ir vaikų bendravimo tvarka nevyksta, tas taip pat konstatuota įsiteisėjusiame 2024 m. teismo sprendime. Taigi poreikis keisti galiojančią tėvo ir vaikų bendravimo tvarką yra.
19. Pagal ieškovo prašomos patvirtinti jo ir vaikų bendravimo tvarkos esmines sąlygas, jis su vaikais bendrautų kas antrą savaitgalį, vaikus paimdamas penktadieniais nuo 19 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val., vasarą su vaikais atostogautų rugpjūtį 14 dienų. Atsakovė sutiko beveik su visomis ieškovo prašomos patvirtinti bendravimo tvarkos sąlygomis, išskyrus su sąlyga, numatančia tėvams teisę lankyti sergančius vaikus, motyvuojant tuo, kad ieškovas praeityje yra smurtavęs prieš atsakovę, taip pat prašė teismą įpareigoti ieškovą iš anksto informuoti atsakovę apie jo budėjimo grafiką didžiųjų metų švenčiu metu, iš anksto informuoti atsakovę apie jo norą bendrauti su vaikais papildomai. Tarnyba teikė išvadą, kad bendravimo tvarkoje turi būti numatytas tėvo ir vaikų bendravimas ir darbo dienomis, o sekmadieniais vaikai turi turėti teisę grįžti namo ne taip vėlai, ypač šaltuoju metų laiku, kai jau būna vakarais tamsu.
20. Įvertinęs ieškovo prašomos patvirtinti bendravimo su vaikais tvarkos esmines sąlygas, atsižvelgęs į šalių argumentus ir prašymus, taip pat į Tarnybos išvadą, kad ieškovo prašoma patvirtinti bendravimo tvarka ne visiškai atitinka vaikų interesus, nes yra siaurinama, teismas tvirtina ieškovo prašomą patvirtinti jo ir vaikų bendravimo tvarką su tam tikromis korekcijomis, taip pat numatydamas tėvo pareigą bendrauti su vaikais ir darbo dienomis (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Dėl priešieškinio reikalavimo
21. Atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti 2019 m. teismo sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta, jog šalys susitaria, kad nuo 2019 m. gegužės 1 d. iš valstybės gaunamus vaiko pinigus dalinsis po ½ - tėvas ar motina, gaunanti pinigus iš valstybės, per 2 darbo dienas privalo pervesti ½ gautų lėšų į negaunančio vaiko pinigų tėvo ar mamos atsiskaitomąją sąskaitą, numatant, kad visus valstybės mokamus vaiko pinigus gauna atsakovė.
22. Bylos nagrinėjimo teisme metu iš šalių paaiškinimų buvo nustatyta, kad šalių vaikams yra mokama išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnį ir ši išmoka mokama į ieškovo banko sąskaitą. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minėta išmoka yra 122,50 Eur dydžio.
23. Ieškovas sutiko su šiuo atsakovės reikalavimu, dėl to plačiau nepasisakydamas dėl šio reikalavimo, teismas priešieškinį tenkina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko, kad ieškinys tenkintas 50 proc., o priešieškinis – 100 proc.
25. Ieškovas šioje byloje sumokėjo 110 Eur Eur žyminio mokesčio, teikdamas pirminį ieškinį, vadinasi apmokėjo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, reikalavimo dėl išlaikymo pakeitimo 68 Eur dydžio žyminiu mokesčiu ieškovas neapmokėjo, taip pat jis patyrė 1 639 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Atsakovė 33 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį nėra sumokėjusi, tačiau yra patyrusi 2 500 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, šalių patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti nėra per didelės ar neprotingo dydžio, šalių prašymų sumažinti priteistina bylinėjimosi išlaidas ar pan. nėra gauta.
26. Kadangi ieškovo ieškinys buvo patenkintas 50 proc. - jo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo patenkintas, o reikalavimas dėl išlaikymo sumažinimo atmestas, atsakovė ieškovui turi atlyginti 110 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, bei 50 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (819,50 Eur). Kadangi priešieškinis buvo patenkintas 100 proc., ieškovas valstybei turi sumokėti 33 Eur žyminį mokestį, mokėtiną už priešieškinį, kurio atsakovė nėra sumokėjusi, ir atlyginti atsakovei visas jos turėtas 2 500 Eur dydžio išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Tokiu būdu ieškovas turi atlyginti atsakovei 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė ieškovui turi atlyginti 929,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovas atsakovei turi atlyginti 1 570,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat ieškovas turi atlyginti 101 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
27. Nagrinėjant šią civilinę bylą, teismas patyrė 4,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl nedidelės sumos šios išlaidos valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalies. Priešieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) patvirtintos O. H. ir A. M. (A. M.) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių V dalies 1-5 punktuose nustatytą vaikų A. M., a k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k (duomenys neskelbtini) ir tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Tėvas), bendravimo tvarką ir nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo A. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. M. ir A. M. tvarką:
1) Tėvas praleidžia su nepilnamečiais vaikais porinių savaičių savaitgalius, vaikus paimdamas penktadieniais nuo 19 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas sekmadieniais iki 18-18.30 val. į jų gyvenamąją vietą;
2) Tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais neporinių savaičių ketvirtadieniais, po vaikų ugdymo valandų vaikams atvykstant į tėvo gyvenamąją ar kitą sutartą bendravimo vietą ir 19-19.30 val. tėvui grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą;
3) Rugpjūčio mėnesį nepilnamečiai vaikai 14 kalendorinių dienų atostogauja su Tėvu;
4) Katalikų Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas vaikai praleidžia su Tėvu, jeigu Tėvas tuo metu neturi budėjimų darbe, stačiatikių Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas su mama O. H.. Tuo atveju, jei katalikų ir stačiatikių Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos sutampa, vaikai jas praleidžia su mama O. H.. Budėjimo grafiką darbe Tėvas elektroniniu paštu persiunčia vaikų motinai O. H. ne vėliau kaip prieš savaitę iki pirmos Šv. Kalėdų ar Šv. Velykų dienos;
5) Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kitu metu papildomai, apie tai informuodamas motiną O. H. ir su ja tai suderinęs ne mažiau nei prieš savaitę;
6) Šalys prieš savaitę informuoja viena kitą apie išvykas su vaikais į užsienio valstybes, nurodant, nuo kada iki kada, kur keliaujama bei kur bus apsistota;
7) Šalys informuoja viena kitą apie vaikų ligas;
8) Šalys privalo užtikrinti, kad su vaikais neribojamai gali komunikuoti telefonu, internetinėmis ryšio priemonėmis abu tėvai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) patvirtintos O. H. ir A. M. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III dalies 4 punktą ir nustatyti, kad visos vaikams A. M., a k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k (duomenys neskelbtini) valstybės ar savivaldybės mokamos išmokos iki šių vaikų pilnametystės mokamos į vaikų motinos O. H., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą.
Priteisti atsakovei O. H., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 570,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 101 Eur (vieną šimtą vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.