Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. K. kaltinamas pagal BK 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. K. kaltinamas pagal BK 182 str. 1d. tuo, kad jis 2015m. rugpjūčio 1d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pagamindamas netikrą dokumentą – traktoriaus MTZ Belarus-82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, t.y. įrašydamas pirkimo-pardavimo sutartyje vietoje savininko N. G., savo motinos O. K. pavardę, duodamas pasirašyti pardavėjui D. J. sutartyje ir pasinaudodamas šiuo suklastotu dokumentu, apgaule kitų naudai, t.y savo motinos O. K. naudai, įgijo svetimą turtą, N. G. priklausantį traktorių MTZ Belarus-82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiajai 5000 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas. Surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.). Kaltinamajame akte turi būti nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, t.y. turi būti nurodoma tik proceso veiksmų protokoluose ar kituose dokumentuose užfiksuotų duomenų esmė. Jeigu įtariamasis nesutinka su jam pareikštu įtarimu, kaltinamajame akte būtina nurodyti įtariamojo poziciją.

Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas.

Susipažinus su prokurorės pareiktu kaltinamuoju aktu byloje Nr.1-44-496/2016, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43197-15, galima teigti, kad kaltinamasis aktas iš esmės yra nesurašytas. Jame tik perrašytas įtarimas ir išvardinti įrodymai, visiškai nenurodant įrodymų esmės. Kaltinamajame akte prokurorė visiškai nenurodo įtariamojo pozicijos, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Susipažinus su kaltinamuoju aktu kaltinamasis ir teismas negali suvokti, kokią poziciją užima prokuroras ir kokiais argumentais grindžia A. K. pareikštą įtarimą.

Be to, A. K. pateiktas įtarimas nėra aiškus, prokurorė nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo suklastota, pakeičiant savininko pavardę. Tik susipažinus su bylos medžiaga paaiškėja, kad įtariamasis vietoje pirkėjos N. G. įrašė kitą pirkėją - O. K.. Įtarime nurodoma, kad „pasinaudodamas šiuo suklastotu dokumentu“ A. K. kito asmens naudai įgijo svetimą turtą. Įtarime nėra nurodoma, kokiais veiksmais įtariamasis pasinaudojo suklastotu dokumentu.

Susipažinus su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kyla klausimų dėl A. K. veikos kvalifikavimo. Teisės teorijoje ir praktikoje yra nurodoma, kad jei kaltininkas pats suklastojo dokumentus ir juos panaudojo, tai jo veika kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis pagal BK 182str. ir pagal BK 300 str. atitinkamas dalis.

Prokurorui kaltinamajame akte neaiškiai išdėsčius nusikalstamos veikos sudėties požymius ir jų kvalifikavimą, nenurodant byloje surinktų įrodymų esmės, yra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą, nes pastarasis negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Pastebėtina, kad pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu surašant kaltinamąjį aktą, šalinimas yra ne teismo, o už ikiteisminį tyrimą ir kaltinamąjį aktą atsakingos institucijos – prokuratūros – pareiga (2014-10-15 Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje 1A-708-300/2014).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Vertinama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas).

Teismas pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas A. K. yra perduotina prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 232str. 1d. 3p., 234str. 2d. teisėja

NUTARĖ:

Baudžiamąją bylą, kurioje A. K. kaltinamas pagal BK 182str. 1 d. perduoti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.