- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-1465-432/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- S. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Gelvora“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-08-26 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei S. G. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės S. G. skolą-434,24 Eur, palūkanas- 1 913,37 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75 proc. pagrindinės skolos sumos (434,24 Eur) dydžio palūkanas pagal sutartį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovo nurodytu atsakovės S. G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), siųsti procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas) grįžo neįteikti su AB Lietuvos pašto žyma ,,neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.
3. VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra deklaravusi apie savo išvykimą į Vokietiją. Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovė šiuo metu Lietuvoje nedirba. Nekilnojamojo turto atsakovė Lietuvoje taip pat neturi. Ieškinyje ieškovas išreiškė prašymą procesinius dokumentus įteikti atsakovei viešo paskelbimo būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-08-26 nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
5. Teismas nurodė, jog procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir/ar darbo vietos nežinomos. Tiek teismas, tiek ieškovas turi visas galimybes pasinaudoti kitais įteikimo būdais, t. y. prašyti įteikti antstolio, seniūnijoje dirbančio policijos pareigūno ir kt. Realu, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Teigė, jog nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą yra ieškovo pareiga (CPK 29 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma, išnaudojus kitas įteikimo galimybes (CPK 117 straipsnis), jeigu yra nežinomos atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos, ir jeigu CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus (CPK 130 straipsnis).
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas turi galimybę nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą, pasinaudodamasis Vokietijos institucijų pagalba (pvz., kreiptis į Lietuvos ambasadą Vokietijoje, Vokietijos registrą, kitas institucijas). Vien aplinkybė, kad tai pareikalauja papildomų laiko ar lėšų sąnaudų, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma. Esant galimybei nustatyti atsakovės faktinę gyvenamąją vietą ir ieškovui neišnaudojus nurodytų galimybių, atmetė ieškovo prašymą įteikti procesinius dokumentus atsakovei viešo paskelbimo būdu.
III. Atskirojo skundo esmė.
7. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2020-08-26 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-08-26 nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu išspręsti iš naujo.
8. Apeliantas nurodo, kad pagal CK 2.17 straipsnio 3 dalies nuostatas, fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai ir kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Atsakovei neįteikus procesinių dokumentų skolininko nurodytu adresu, teigia, jog atsakovė nevykdė savo pareigos pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Adresas (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas atsakovės sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje Nr. 9942679001 (toliau– sutartis) bei buvo nurodytas Lietuvos Respublikos Gyventojų registro tarnybos kaip registruotas atsakovo gyvenamosios vietos adresas, minėtą adresą ieškovui perdavė ir pradinis kreditorius UAB „4finance“. Taigi, ieškovas, remdamasis CK 2.17 straipsnio 3 dalies bei CPK 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę pareikšti ieškinį pagal paskutinę žinomą skolininkės gyvenamąją vietą.
9. Apeliantas paaiškina, jog gyvenamosios vietos nurodymas vien tik valstybės pavadinimu nesudaro galimybių atlikti tolimesnių procesinių veiksmų ir tolesnis procesas tampa negalimas. Pastebi ir tai, kad išvykimo į užsienio valstybę deklaravimas patvirtina tik faktą, jog asmuo yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tačiau negarantuoja, jog asmuo gyvena toje užsienio valstybėje. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. 5 d. įpareigoja asmenį, išvykstantį iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Įstatymas neįpareigoja asmens, kuris išvyksta iš deklaruotos užsienio valstybės į kitą valstybę apie tai pranešti Lietuvos institucijoms. Nesant papildomų duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens buvimo vietą, toks įrašas nelaikytinas asmens gyvenamąja vieta. Nežinant atsakovės gyvenamosios vietos, nėra pagrindo spręsti, kad ji ir šiuo metu gyvena Vokietijoje. Pažymi ir tai, kad įteikiant dokumentus viešo paskelbimo būdu, informacija apie iškeltą bylą paskelbiama specialiame interneto tinklalapyje, kurio duomenys yra prieinami tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų gyvenantiems asmenims.
10. Kadangi ieškovas nežino atsakovės kitos atsakovės gyvenamosios vietos, negu nurodyta sutartyje, taikytina CK 2.17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, nurodanti, jog esant nežinomai fizinio asmens gyvenamajai vietai, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta. Tai pat, atkreipia dėmesį ir į tai, jog tol, kol kita gyvenamoji vieta užsienio valstybėje nėra nustatyta, ieškinio pareiškimas pagal atsakovo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą atitinka Reglamento 44/2001 nuostatas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2597- 580/2018).
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
12. Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis. Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Šios bylos atsakovės gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Procesinių dokumentų Lietuvoje atsakovei nepavyksta įteikti. Ieškovas prašo atsakovei procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, panaudojant įteikimo fikciją.
13. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau– EŽTT) praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nėra nustatytas konkretus procesinių dokumentų įteikimo būdas (2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par.70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48). EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas, informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų sprendimų bylose Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par.53) Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų sprendimų bylose Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).
14. Byloje, kuri buvo susijusi su asmenų informavimu apie teisminį procesą viešo paskelbimo būdu ir kurioje EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, EŽTT akcentavo tai, kad toks dokumentų įteikimo būdas buvo naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas įsitikino (pvz., pateikė užklausą policijai), kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (byla Nunes Dias prieš Portugaliją). Kita vertus, EŽTT yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kai taikė viešo paskelbimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (cituoto sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją par. 39– 44).
15. Atsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas privalo visomis prieinamomis priemonėmis užtikrinti procesinių dokumentų įteikimą atsakovei. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui nustatė ieškinio trūkumus ir atsisakė atsakovei procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo patenkinti apelianto atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, tad ieškovui nustatytinas naujas terminas skundžiamoje nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti- 14 kalendorinių dienų (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti apelianto UAB „Gelvora“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-08-26 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei S. G..
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-08-26 nutartį palikti nepaskeistą.
Nustatyti ieškovui UAB „Gelvora“ 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui įrodymus, kad ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių įteikti atsakovei procesinius dokumentus.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.