- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-14
- Bylos Nr.
- e2-10549-1107/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05297-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Asta Lukauskaitė (pirm.)
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- M. J.
- Advokatai
- Laurynas Adomas Matuliauskas, Drąsutis Tauras Narmontas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui M. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2020 m. rugpjūčio 22 d. Kauno miesto savivaldybė civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 1115, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę: P..
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakovu sudarė santuoką 2020 m. rugpjūčio 22 d. Kauno miesto savivaldybė civilinės metrikacijos skyriuje. Sutuoktiniai santuoką sudarė spontaniškai ir neapgalvotai, iš karto po santuokos sudarymo išryškėjo sutuoktinių didelis charakterių nesuderinamumas, bendras gyvenimas tarp sutuoktinių tapo neįmanomu, išryškėjo skirtingas požiūris į darbo ir laisvalaikio organizavimą. Sutuoktiniai maždaug po 6 mėnesių bendro gyvenimo bendru abiejų sutuoktinių sutarimu priėmė sprendimą gyveni skyriumi vienas nuo kito. Sutuoktiniai būdami santuokoje nesusilaukė vaikų, neįgijo bendro nekilnojamojo turto, transporto priemonių, ar kito registruotino turto, neprisiėmė bendrų finansinių įsipareigojimų, kurie būtų dalintini santuokos nutraukimo metu. Namų apyvokos daiktus, piniginės lėšas ir kitą kilnojamąjį neregistruotiną turtą ieškovė ir atsakovas taikiai pasidalino, kai faktiškai pradėjo gyventi skyriumi, ginčo tarp sutuoktinių dėl turto padalijimo nėra. Ieškovė su atsakovu pageidautų santuoką nutraukti bendru sutikimu, tačiau to negali padaryti, kadangi nepraėjo vieneri metai nuo santuokos sudarymo. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl mišrios abiejų sutuoktinių kaltės, byloje nesvarstant ir neanalizuojant kito sutuoktinio kaltės ar jo įtakos santuokos iširimui klausimų. Santuokos iširimą sąlygojo charakterių nesuderinamumas, skirtingas darbo ir poilsio laiko organizavimas, pernelyg menkos abiejų sutuoktinių pastangos kuriant bendrą sutuoktinių gyvenimą kartu.
Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog galimybių susitaikyti ir gyventi šeimoje nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Patvirtino, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės yra teisingos ir nėra jokių objektyvių galimybių išsaugoti santuoką, nes visos sutuoktinių pastangos atkurti šeimyninius ryšius ir išsaugoti santuoką buvo nesėkmingos.
Šalies argumentai
Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog su ieškiniu sutinka, taip pat nurodė, jog susitaikyti galimybės nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad ieškovės D. J. ir atsakovo M. J. santuoka buvo sudaryta 2020 m. rugpjūčio 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1115.
Byloje pateiktas mediatoriaus Lauryno Adomo Matuliausko 2021 m. sausio 28 d. pranešimas apie privalomosios mediacijos pabaigą, patvirtina, kad šalys pasinaudojo privalomosios mediacijos institutu prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo.
Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymų apie transporto priemones nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra.
Duomenys iš valstybės įmonės „Registrų centras“ informacinės sistemos patvirtina, jog ieškovės ir atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nėra.
Valstybės įmonės „Registrų centras“ gyventojų registro pažymos patvirtina, jog ieškovė ir atsakovas nepilnamečių vaikų neturi.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).
Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimų daro išvadą, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų šeimos išsaugojimui, dėl ko santuokinis gyvenimas nesusiklostė. Teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai vienas kitam lojalūs, abipusių nuolaidų būdu nebuvo bandoma aiškintis iškilusių problemų, todėl šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teismui nustačius jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šioje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimas tenkinamas visiškai, šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei pageidaujant po santuokos nutraukimo jai paliktina iki santuokos sudarymo turėta pavardė „P.“, atsakovui paliktina prigimtinė pavardė „J.“.
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.
Iš šalių pateiktų dokumentų nustačius, jog ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo ar privalomai registruotino kilnojamojo turto neturi, teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo santuokos metu įgyto turto padalinimo klausimo nesprendžia (CPK 382 straipsnio 4 punktas, 385 straipsnis).
Dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo.
Ieškovei nurodžius, jog sutuoktiniai neturi kreditorių kurių atžvilgiu būtų atsakingi solidariai, teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, šalių prievolių kreditoriams pobūdžio po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo.
Sutuoktiniams nepareiškus reikalavimų dėl vienas kito išlaikymo, santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Atsižvelgiant į tai, jog iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nei viena iš šalių nereiškė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas priimdamas sprendimą, šalims nepaskirsto jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3,58 Eur), šias išlaidas paskirstant abiem šalims, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės D. J. asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2020 m. rugpjūčio 22 d. Kauno miesto savivaldybė civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 1115, konstatuojant kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei D. J. palikti iki santuokos turėtą pavardę – P.“, atsakovui palikti prigimtinę pavardę – „J.“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.