Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, N-261-1648-07

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-08-31
Bylos Nr.: N-261-1648-07
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjai: Virgilijus Valančius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Vaida Urmonaitė

Kategorijos

26.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. N18-1648/2007Procesinio sprendimo kategorija 26.3; 29 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 27 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

R. J. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės 2006 m. birželio 8 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40 AM 006497 paskirti jam 2250 Lt baudą už tai, kad jis, būdamas bendrovės vadovu, neužtikrino, kad laiku būtų atnaujintas turėtas gamtos išteklių naudojimo leidimas ir Palangos rajoninė katilinė veiklą vykdytų turėdama leidimą. R. J. skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1. pareigūnė ignoravo tą faktą, kad Palangos rajoninė katilinė laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 7 d. vykdė savo įprastinę nepertraukiamą veiklą, buvo kūrenamas įprastinis kuras, perteklinės aplinkos taršos nebuvo, jokie nauji įrenginiai, galintys daryti poveikį aplinkai, nebuvo pradėti eksploatuoti. Vien dėl to, kad laiku nebuvo išduotas TIPK leidimas, šildymo sezono metu negalėjo būti nutraukiamas katilinės darbas ir šilumos tiekimas Palangos miesto gyventojams esant labai žemai lauko oro temperatūrai;

2. Įstatymai nesuteikė teisės Šilumos tiekėjui nutraukti šilumos tiekimo dėl to, kad iki nustatyto termino nepavyko suderinti paraiškos TIPK leidimui gauti;

3. UAB „Litesko”, siekdama tinkamai ir laiku įvykdyti norminių aktų reikalavimus dėl TIPK leidimų gavimo, 2004 m. balandžio 28 d. sudarė sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (toliau – ir VGTU), kuria VGTU įsipareigojo parengti ir suderinti paraiškas TIPK leidimams gauti bei organizuoti TIPK leidimų gavimą. Dėl filialo „Palangos šiluma” eksploatuojamo energetikos objekto paraišką TIPK leidimui gauti rengė ir derino VGTU Aplinkos apsaugos institutas. Nagrinėjant administracinio pažeidimo bylą VGTU Aplinkos apsaugos instituto vyr. mokslo darbuotojas pateikė išsamius paaiškinimus apie tai, kaip vyko paraiškos derinimas ir leidimo gavimas. Jis patvirtino, kad paraiška TIPK leidimui gauti užpildyta laikantis Taisyklių 4 priedo reikalavimų ir pateikta bei užregistruota vienu metu Palangos savivaldybės administracijoje bei Klaipėdos RAAD 2005 m. lapkričio 2 d. Toks paraiškos pateikimo terminas iš esmės nepažeidė Taisyklių 26 punkte nustatyto dviejų mėnesių termino (iki turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo termino pabaigos). Praėjus maždaug 10 dienų po paraiškos pateikimo Palangos savivaldybei, jos darbuotojai atsisakė derinti pateiktą paraišką, nurodydami dvi pastabas: (1) paraiškoje nenurodytos įmonės, kurioms perduodamos tvarkyti atliekos; (2) nenumatytos prevencijos ir aplinkos taršos mažinimo priemonės, kadangi deginant biokurą išsiskiria didelis kiekis kietųjų dalelių, kuriomis teršiamos gretimos teritorijos. Pastabos buvo suformuluotos ir užrašytos ant paraiškos viršelio, neinformuojant apie jas ūkio subjekto. Apie šias pastabas buvo sužinota tik lapkričio mėnesio pabaigoje tiesiogiai paskambinus į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą. Šios pastabos pareikštos neatsižvelgiant į Taisyklių („Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės”) naujosios redakcijos, įsigaliojusios nuo 2005 m. rugpjūčio 26 d., reikalavimus, todėl VGTU darbuotojai, atstovaudami filialą „Palangos šiluma”, 2005 m. gruodžio 5 d. raštu Palangos miesto savivaldybei paaiškino, kad lentelė, kurioje buvo nurodomos atliekas tvarkančios įmonės, buvo pildoma pagal anksčiau galiojusią paraiškos formą, tačiau naujoje paraiškos redakcijoje tokios lentelės nebeliko. Taip pat buvo paaiškinta, kad paraiškoje nėra aprašytos taršos prevencijos ir mažinimo priemonės šaltinyje 015 01, kadangi išsiskyrusios kietosios dalelės yra valomos prie katilo įrengtame multiciklone, kuris yra technologinio įrenginio dalis. Palangos miesto savivaldybės administracijos komunalinio ūkio skyriaus pareigūnas, susipažinęs su VGTU atsakymu, pareikalavo paraiškoje papildomai numatyti, kad tyrimai, atliekami nagrinėjant gyventojų skundus dėl oro taršos kietosiomis dalelėmis, turi būti apmokami filialo „Palangos šiluma” lėšomis. Iškilus abejonėms dėl šio reikalavimo pagrįstumo, VGTU atstovas kreipėsi į Klaipėdos RAAD ir gavo paaiškinimą, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas ir tokio įsipareigojimo paraiškoje nereikia nurodyti. Siekiant greitesnio paraiškos derinimo Palangos miesto savivaldybėje, buvo nuspręsta paraiškoje nurodyti, kad filialas „Palangos šiluma” įsipareigoja atlyginti oro taršos tyrimo išlaidas tuo atveju, jei trišalė komisija nustato, kad filialas pažeidė taršos normatyvus. Tačiau net ir esant šiam filialo „Palangos šiluma” įsipareigojimui, atsisakė pasirašyti paraišką, nenurodydamas jokių motyvų. Tik 2006 m. sausio 4 d. gautas jo pasirašytas raštas, kuriame teigiama, kad savivaldybėje gauti Palangos miesto gyventojų skundai dėl kietųjų dalelių išmetimo iš biokurą deginančio katilo, todėl pareikalauta įdiegti papildomas priemones kietųjų dalelių koncentracijai mažinti. Toks reikalavimas buvo nepagrįstas, kadangi atlikti tyrimai ir poveikio aplinkos oro vertinimo ataskaitos skaičiavimai parodė, kad jokie galiojantys normatyvai nepažeisti. Siekiant neeskaluoti susidariusios situacijos ir gauti savivaldybės atstovo parašą, per savaitę buvo parengtas prevencinių priemonių planas su darbų kalendoriniu grafiku ir darbų kainomis. Paraiška buvo vizuota tik 2006 m. sausio 13 d., t. y. praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams po pirminio paraiškos varianto pateikimo. Gavus vizą, paraiška buvo pradėta nagrinėti Klaipėdos RAAD, o 2006 m. vasario 8 d. gautas pranešimas apie TIPK leidimo išdavimą. Taigi, paraiškos derinimas užtruko ne dėl R. J. , kaip filialo vadovo kaltės, o dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos įgalioto asmens nepagrįsto atsisakymo vizuoti pateiktą suderinimui paraišką. Savivaldybės administracijos atsisakymo derinti paraišką nepagrįstumą patvirtina tas faktas, kad atlikus rajoninės katilinės stacionariu aplinkos oro taršos šaltiniu išmetamų teršalų koncentracijų tyrimą 2006 m. vasario 8 d. nustatyta, kad išmetamų kietųjų dalelių koncentracija neviršija LAND 43-2001 nustatytų ribinių verčių.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu skundą patenkino, panaikino 2006 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą nutraukė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-12-22 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą 2007-02-27 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 4 punktu, pripažinęs, kad R. J. veikė būtinojo reikalingumo būklėje.

Teismas nustatė, kad UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ pagal Taisykles privalėjo gauti nuo 2006 m. sausio 1 d. galiojantį TIPK leidimą, tačiau išmetė teršalus į aplinkos orą nuo 2006 m. sausio 1 d. iki vasario 8 d. neturėdama TIPK leidimo. Konstatavo, kad tuo įmonė pažeidė Taisykles, Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, vykdė veiklą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus. R. J. , kaip įmonės vadovas, nuo 2006 m. sausio 1 d. įmonės taršos į aplinką nenutraukė, todėl padarė veiką, kurios požymiai atitinka ATPK 51² straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą.

Taisyklių 25-27 punktai (galioję iki 2006 m. lapkričio 10 d.) numatė, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis Taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius, su įgaliota savivaldybės institucija suderintą paraišką regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė veikla, turi pateikti prieš 2 mėnesius iki Leidime nustatyto atnaujinimo termino ar turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo pabaigos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D-503 ši nuostata pakeista ir nustatytas 3 mėnesių terminas iki Leidime nustatyto atnaujinimo termino ar turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo pabaigos paraiškai pateikti.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad paraišką TIPK leidimui gauti UAB „Litesko“ filialas“ Palangos šiluma“ Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui pateikė 2005-11-03 (prieš 2 mėnesius iki leidimo galiojimo pabaigos), tačiau paraiška atmesta nustačius, kad ji nesuderinta su Palangos miesto savivaldybės administracija (b.l. 131). Teismas pripažįsta, kad UAB „Litesko“ filialas “Palangos šiluma“ pateikė paraišką Leidimui gauti, neatitinkančią teisės aktais nustatytų reikalavimų – nesuderintą su įgaliota savivaldybės institucija, tokiu būdu pažeidėjas savo veiksmais sudarė pagrindą atsirasti administraciniam teisės pažeidimui. Sistemiškai aiškinant Taisyklių 33 ir 49 punktus, Leidimas išduodamas per 60 dienų nuo tinkamos (suderintos su savivaldybe) paraiškos gavimo dienos, todėl 2005 m. lapkričio 3 d. pateikiant su savivaldybe nesuderintą paraišką galėjo ir turėjo būti suvokiama, kad gauti TIPK leidimo laiku jau gali būti nebeįmanoma.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad iš byloje turimų rašytinių įrodymų ir pažeidėjo bei jo atstovo paaiškinimų, liudytojo UAB „Litesko“ filialas“ Palangos šiluma“ technikos direktoriaus A. R. parodymų matyti, kad paraiškos TIPK Leidimui gauti derinimo proceso trukmę lėmė Palangos miesto savivaldybės pateiktos pastabos. Pastabos buvo suformuluotos ir užrašytos ant paraiškos viršelio, neinformuojant apie jas ūkio subjekto (b.l. 18). Šios pastabos pareikštos neatsižvelgiant į Taisyklių naujosios redakcijos, įsigaliojusios nuo 2005 m. rugpjūčio 26 d., reikalavimus, todėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbuotojai, atstovaudami filialą „Palangos šiluma", 2005 m. gruodžio 5 d. raštu Palangos miesto savivaldybei pateikė paaiškinimą dėl pateiktų pastabų (b.l. 112). Palangos miesto savivaldybės administracijos komunalinio ūkio skyriaus pareigūnas, susipažinęs su atsakymu, pareikalavo paraiškoje papildomai numatyti, kad tyrimai, atliekami nagrinėjant gyventojų skundus dėl oro taršos kietosiomis dalelėmis, turi būti apmokami filialo „Palangos šiluma" lėšomis (b.l. 117). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas paaiškino, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas ir tokio įsipareigojimo paraiškoje nereikia nurodyti. Iš to darytina išvada, kad TIPK Leidimo UAB „Litesko“ filialui “Palangos šiluma“ išdavimą 2006-02-08 tiesiogiai sąlygojo ir savivaldybės pareigūno nepagrįstos pastabos. Vadinasi, vertinant R. J. , kaip UAB „Litesko“ filialas “Palangos šiluma“ direktoriaus, veiką būtina atsižvelgti į šią nustatytą aplinkybę.

Teismas padarė išvadą, kad R. J. , kaip UAB „Litesko“ filialo “Palangos šiluma“ vadovas, ėmėsi būtinų organizacinių priemonių, siekiant laiku gauti TIPK leidimą. UAB „Litesko", siekdama tinkamai ir laiku įvykdyti norminių aktų reikalavimus dėl TIPK leidimų gavimo, 2004 m. balandžio 28 d. sudarė sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (b.l.101-107), kuria Universitetas įsipareigojo parengti ir suderinti paraiškas TIPK leidimams gauti bei organizuoti TIPK leidimų gavimą. Dėl filialo „Palangos šiluma" eksploatuojamo energetikos objekto paraišką TIPK leidimui gauti rengė ir derino Universiteto Aplinkos apsaugos institutas. TIPK leidimo neišdavimą iki 2006 m. sausio 1d. lėmė savivaldybės pareigūno nepagrįstos pastabos, tai yra aplinkybės, nepriklausiusios nuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens valios. Teismas nurodė, kad būtina atsižvelgti į tai, kad buvo kilęs realus ir akivaizdus pavojus, kad šaltu metų laiku (šiuo atveju tai buvo išskirtinai žema oro temperatūra) nutraukus rajoninį katilinės veikimą dėl to, kad negautas reikalingas leidimas, galėjo būti padaryta žymi žala kitų asmenų turtui, sveikatai, viešajai tvarkai.

Teismas nurodė, kad vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 4 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju.

Įvertinus nurodytas bei aptartas teisines ir faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad R. J. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, toks veikimas nelaikomas administraciniu teisės pažeidimu, tai yra aplinkybė šalinanti administracinę atsakomybę ir daranti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą.

III.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos RAAD prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 27 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos RAAD Palangos miesto agentūros 2006 m. birželio 8 d. nutarimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2006 m. lapkričio 3 d. R. J. pasirašyta paraiška TIPK leidimui gauti buvo pateikta, tačiau neatitiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, kurių 27 punktas teigia, jog paraiška leidimui gauti ar atnaujinti kartu su reikalaujamais pridėti priedais ir su savivaldybės institucija suderinta, pateikiama departamentui. Iš bylos medžiagos matyti, kad tai nebuvo padaryta. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarime išreikta dviprasmiška nuomonė, tai kad padaryti pažeidimai nelaikomi administraciniu teisės pažeidimu, nes padaryti būtinojo reikalingumo būklėje. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas mano, kad šiuo atveju pavojus galėjo būti pašalintas, jeigu atsakingas asmuo, R. J. būtų kreipęsis laiku dėl TIPK leidimo išdavimo. Tai patvirtina ir ir ta aplinkybė, kad UAB „Litekso“ filialas „Palangos šiluma“ dar nebuvo suderinęs atmosferos taršos poveikio aplinkos vertinimo ataskaitų. Šių aplinkybių Klaipėdos apygardos administracinis teismas nevertino, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-12-22 nutartyje tai buvo konstatavęs.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. J. prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 27 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pagrindine priežastimi, kodėl ilgą laiką nepavyko suderinti paraiškos TIPK leidimui gauti, buvo ne pavėluotas kreipimasis su paraiška, o nepagrįstai užsitęsęs paraiškos derinimo procesas Palangos miesto savivaldybėje. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodoma, kad 2005 m. rugpjūčio 26 d. įsigaliojo Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių” (toliau - ir Taisyklės) redakcija, nustatanti, kad gamtos išteklių naudojimo (GIN) leidimai netenka galios ir ūkinės veiklos vykdytojai turi gauti TIPK leidimą. Taisyklių 25 punktas numatė, kad parengta paraiška leidimui gauti turi būti suderinta su įgaliota savivaldybės institucija, o 26 punktas nustatė, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis Taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius, paraišką regiono aplinkos apsaugos departamentui (RAAD) turi pateikti prieš 2 mėnesius iki turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo pabaigos.

Filialas „Palangos šiluma” eksploatuoja Taisyklių 2 priede nurodytą kurą deginantį įrenginį, kurio nominalus šiluminis galingumas mažesnis kaip 50 MW, todėl paraiška TIPK leidimui gauti turėjo būti paduota iki 2005 m. lapkričio 1 d. UAB „Litesko”, siekdama tinkamai ir laiku įvykdyti norminių aktų reikalavimus dėl TIPK leidimų gavimo, 2004 m. balandžio 28 d. sudarė sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU), kuria VGTU įsipareigojo parengti ir suderinti paraiškas TIPK leidimams gauti bei organizuoti TIPK leidimų gavimą. Administracinio pažeidimo byloje yra VGTU Aplinkos apsaugos instituto vyr. mokslo darbuotojo pateikti išsamūs paaiškinimai apie tai, kaip vyko paraiškos derinimas ir leidimo gavimas. Jie patvirtina, kad paraiška TIPK leidimui gauti užpildyta laikantis Taisyklių 4 priedo reikalavimų ir pateikta bei užregistruota vienu metu Palangos savivaldybės administracijoje bei Klaipėdos RAAD 2005 m. lapkričio 2 d. Toks paraiškos pateikimo terminas iš esmės nepažeidė Taisyklių 26 punkte nustatyto dviejų mėnesių termino. Iš bylos aplinkybių matyti, kad paraiškos derinimas užtruko ne dėl R. J. kaip filialo vadovo kaltės, o dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos įgalioto asmens nepagrįsto atsisakymo vizuoti pateiktą suderinimui paraišką.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad gyventojų skundų dėl katilinės darbo nagrinėjimas nėra Taisyklėse numatytas kaip pagrindas atsisakyti derinti pateiktą paraišką TIPK leidimui gauti, parengtą laikantis Taisyklių reikalavimų. Atsisakymas vizuoti pateiktą paraišką negali būti taikomas kaip administracinė spaudimo priemonė – pasitvirtinus gyventojų skundams dėl oro taršos koncentracijos viršijimo atsiranda pagrindas taikyti įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau tai negali būti pagrindas nederinti paraiškos. Savivaldybė galėjo atsisakyti derinti paraišką TIPK leidimui gauti tik esant įstatyme ar teisės aktuose nustatytam pagrindui, kadangi atsisakymas derinti paraišką neleidžia ūkio subjektui gauti leidimo, o neturint leidimo negalima vykdyti ūkio subjekto veiklos teikiant viešąją paslaugą gyventojams – šilumos tiekimą šildymo sezono metu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad net ir nustačius UAB “Litesko” filialo “Palangos šiluma” direktoriaus veikoje esant ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymių, ši veika nėra administracinis teisės pažeidimas, kadangi veika buvo atlikta būtinojo reikalingumo būklėje (ATPK 17 straipsnis). Visas būtinojo reikalingumo sąlygas 2007 m. vasario 27 d. nutarime teisingai konstatavo Klaipėdos apygardos administracinis teismas. Vien dėl to, kad laiku nebuvo išduotas TIPK leidimas, šildymo sezono metu negalėjo būti nutraukiamas katilinės darbas ir šilumos tiekimas Palangos miesto gyventojams esant labai žemai lauko oro temperatūrai. Įstatymai nesuteikė teisės šilumos tiekėjui nutraukti šilumos tiekimo dėl to, kad iki nustatyto termino nepavyko suderinti paraiškos TIPK leidimui gauti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

UAB “Litesko” filialo “Palangos šiluma” direktorius R. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį dėl to, kad neužtikrino, kad laiku būtų atnaujintas turėtas gamtos išteklių naudojimo leidimas ir Palangos rajoninė katilinė veiklą vykdytų turėdama leidimą. Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nustatęs, kad veika buvo padaryta būtinojo reikalingumo būklėje, nes šildymo sezono metu nutraukus šildymą būtų sukeltas didelis pavojus valstybinei ir viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms. Apeliantas nesutinka su tokiu vertinimu.

ATPK 17 straipsnyje numatyta, kad “administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala”.

Nagrinėjamu atveju pavojus dėl šildymo nutraukimo šildymo sezono metu buvo iškilęs dėl to, kad laiku nebuvo gautas katilinės eksploatavimui būtinas leidimas ir dėl to katilinės darbas turėjo būti nutrauktas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti ar leidimą buvo galima gauti laiku ir tuo išvengti galimos žalos ir pavojaus gyventojams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-12-22 nutartimi konstatavo, kad UAB “Litesko” filialas “Palangos šiluma” TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimui gauti paraišką pateikė tik viena diena vėliau nei nustatyta teisės aktuose. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir Klaipėdos RAAD) buvo pateikta su Palangos miesto savivaldybe nesuderinta paraiška. Pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-330 redakcija), 25 ir 27 punktus Klaipėdos RAAD turėjo būti pateikta jau su savivaldybe suderinta paraiška. Taigi Klaipėdos RAAD 2005 m. lapkričio 3 d. (b. l. 131) pateikta paraiška akivaizdžiai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Taip pat nurodė, kad 2005 m. lapkričio 3 d. pateikiant su savivaldybe nesuderintą paraišką galėjo ir turėjo būti suvokiama, kad gauti TIPK leidimo laiku jau gali būti nebeįmanoma, nes, sistemiškai aiškinant Taisykles, jų 33 ir 49 punktus, leidimas išduodamas per 60 dienų nuo tinkamos (suderintos su savivaldybe) paraiškos gavimo dienos. Be to, byloje yra duomenų, kad paraiškos pateikimo Klaipėdos RAAD metu UAB “Litesko” dar nebuvo suderinęs atmosferos taršos šaltinių poveikio aplinkos vertinimo ataskaitų (b. l. 133). Paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Teismas iš esmės neargumentavo, kodėl pavėluotas ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančios paraiškos padavimas neturėjo įtakos savalaikiam leidimo išdavimui bei galimybei gaunant atitinkamą leidimą pašalinti katilinės veiklos nutraukimo ir žalos padarymo pavojų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-12-22 nutartimi nustatė, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad dalis Palangos miesto savivaldybės administracijos pastabų buvo nepagrįstos, nors nagrinėjamu atveju teismas net neapklausė atitinkamų Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigūnų, kurie šias pastabas pateikė, taip pat neįvertino, kad, kaip minėta, paraiška su savivaldybe turėjo būti suderinta dar iki jos pateikimo Klaipėdos RAAD.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo šias aplinkybes privalėjo tirti ir vertinti. Tačiau teismas 2007-01-19 nusprendęs kviesti liudytoju Palangos miesto savivaldybės administracijos tarnautoją V. V. vėliau bylą išnagrinėjo jo neapklausęs. Liudytojo V. V. parodymai šioje byloje yra reikšmingi bet kuriuo atveju, nes jis atsisakė derinti pateiktą paraišką. Aplinkos apsaugos instituto prieštaravimai dėl V. V. paraiškoje nurodytų pastabų nepaneigia liudytojo V. V. parodymų, nes būtina aiškintis kokie dokumentai buvo pateikti prie paraiškos ar jų pakako, kad suderinti paraišką. Taisyklės nereikalavo, kad apie pareikštas pastabas būtų pranešta pareiškėjui raštu, todėl svarbi aplinkybė ar pats pareiškėjas šiuo atveju elgėsi rūpestingai, ar jis pasirinko teisinio elgesio variantą atitinkantį situaciją. Paraiška galėjo būti suderinta savivaldybėje ir pateikta Klaipėdos RAAD ir anksčiau, nei pareiškėjas pateikė, kadangi Taisyklės tai leidžia.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo nepagrindė ir neišsamiai įvertino bylos aplinkybės ir todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad R. J. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Esant šioms aplinkybėms remiantis ATPK 250 straipsnio 4 punktu nutarimo naikinti ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagrindo nebuvo. Įvertinus, kad byloje būtina rinkti naujus įrodymus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 27 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 27 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Vaida Urmonaitė Virgilijus Valančius