Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro Dariaus Krogerto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas (2012-11-15 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 167 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 93 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

2013 m. gruodžio 13 d., apie 20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiais smogė į pilvą savo broliui K. K., šiais savo veiksmais nukentėjusiajam K. K. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2013 m. gruodžio 13 d., apie 20 val., grįžo į namus adresu, (duomenys neskelbtini) su broliu K. K.. K. K. negirdi viena ausimi ir turi negalią. Abu buvo neblaivūs, susipyko, nes K. K. sugadino jo motorolerį. Dėl to jis supyko ir ne mažiau kaip tris kartus K. K. kumščiu trenkė į pilvo sritį. Tai padarė norėdamas, kad broliui skaudėtų ir suprato, kad broliui skaudėjo. Konflikto metu juos stojo skirti sesuo M. K., kuriai jis netyčia pataikė, nors norėjo trenkti K. K.. Dėl savo veiksmų gailisi. Mano, kad konfliktą su namiškiais įtakojo jo girtumas. Jis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su bausme (b.l. 32, 35, 39).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. K. prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis K. K. parodė, kad 2013 m. gruodžio 13 d., vakare kartu su broliu M. K. buvo (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) miestelio grįžo abu į namus, adresu (duomenys neskelbtini) M. K. susinervino, nes buvo sugadintas motorolerio duslintuvas. Tada kilo žodinis konfliktas, kurio metu M. K. ranka trenkė jam. Į kurią tiksliai kūno vietą trenkė, nepamena, bet jam skaudėjo. Ar M. K. daugiau trenkė nepamena, bet pamena, kad sesuo M. stojo jo ginti (b.l. 17).

Liudytoja M. K. parodė, kad 2013 m. gruodžio 13 d., apie 20 val., į namus, adresu (duomenys neskelbtini) grįžo broliai M. K. ir K. K.. Abu buvo neblaivūs. M. K. namuose sulaužė duris ir taburetę. M. K. pradėjo K. K. priekaištauti, kad šis sugadino jo motorolerį, bei 3-4 kartus K. K. sudavė į pilvą. K. K. turi negalią. Kai M. K. sudavė K. K. į pilvo sritį, ji stojo ginti K. K.. Ji norėjo juos išskirti ir atsistojo tarp M. ir K.. M. K. norėjo trenkti K. K., bet netyčia pataikė jai (b.l. 12, 16).

Liudytoja D. K. pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus prieš savo sūnų M. K. (b.l. 19).

Liudytojas G. K. pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus prieš savo brolį M. K. (b.l. 21).

Liudytojas S. K. parodė, kad 2013 m. gruodžio 13 d. dirbo Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK VPS PB vyriausiuoju patruliu, tą vakarą, buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) Nuvykus nurodytu adresu, D. K. paaiškino, kad į namus grįžo neblaivus sūnus M. K., kuris namuose sulaužė duris ir taburetę, bei trenkė K. K.. Konfliktas kilo dėl to, kad K. K. galimai sulaužė M. K. motorolerį. Įvykio vietoje buvo rastos sulaužytos virtuvės durys ir taburetė (b.l. 22).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra name, esančiame (duomenys neskelbtini) kur matyti sulaužytos virtuvės durys bei sulaužyta taburetė (b.l. 3-5).

Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad įvykio vietoje buvo nustatyta, jog 2013 m. gruodžio 13 d., apie 19.30 val., į namus grįžęs M. K. sulaužė duris ir taburetę, trenkė kelis kartus broliui K. K. (b.l. 9, 10).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2013 m. gruodžio 13 d., 20 val. 38 min., M. K. nustatytas 1,56 promilės girtumas (b.l. 23).

Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis M. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo broliui K. K. ir ši jo nusikalstama veika pilnai atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d. Nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis M. K. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma paskirti bausme (b.l. 55).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. M. K. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). Iš M. K. charakteristikos matyti, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje motina skundėsi jo elgesiu, prašė pagalbos, ne kartą kvietė policija dėl jo veiksmų, jis dažnai vartoja alkoholį, o neblaivus grįžęs namo, sukelia konfliktus (b.l. 51). M. K. 2012 m. lapkričio 15 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 167 str. 1 d. (b.l. 43-47), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 54). Atsižvelgiant į kaltinamojo M. K. asmenybę, padarytos veikos aplinkybes ir jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad nukentėjusysis K. K. kaltinamajam atleido, šiuo metu M. K. yra studentas, kaltinamajam paliktina siūloma paskirti bausmė, kuri kaltinamojo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus.

Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis LR BK 64¹ str., M. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 66 str. 1 d., M. K. taikytas sulaikymas (b.l. 26, 29) įskaitytinas į paskirtą bausmę (LR BK 66 str. 2 d.).

Kadangi M. K. nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui, todėl vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 67 str. 3 d., 72² str., jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420-422 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. K. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti M. K. galutinę bausmę - laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant M. K. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar sveikatos priežiūra.

Į bausmės laiką įskaityti M. K. sulaikymą nuo 2013-12-13 iki 2013-12-15 (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą šių programų kursą.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.