- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-23
- Bylos Nr.
- 2SA-16-611/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11887-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, S. P.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, S. P. – F., J. J. ir UAB „Kitoks sprendimas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjas A. P. skunde dėl antstolio veiksmų prašė nutraukti vykdymo procesą antstolio V. M. vykdomosiose bylose Nr.0013/03/03549 ir Nr. 0013/03/03550. Nurodė, kad sprendime nebuvo nurodyta, iš kokio turto turi būti vykdomas išieškojimas, išieškotojas atsisakė savo išieškojimo, antstolis tinkamai neišsprendė procesinių teisių perėmimo klausimo ir savavališkai pakeitė vykdymo proceso šalis.
A. V. M. 2012 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad išieškojimo funkcija yra deleguota antstoliui, kuris, užvedęs vykdomąją bylą, patikrina skolininko turtinę padėtį ir priima sprendimą, į kokį skolininko turtą turi būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 648 str.). Pažymėjo, kad duomenų, jog vykdomoji byla buvo nutraukta, išieškotojui atsisakius išieškojimo, nėra, tuo tarpu procesinių teisių perėmimas yra neįmanomas, o procesinių dokumentų išsiuntimas suinteresuotiems asmenims negali būti laikomas savavališku vykdomosios bylos šalių pakeitimu (b.l. 2-5).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad CPK 648 straipsnyje, reglamentuojančiame vykdomojo rašto turinį, nėra numatyta išduodančiosios institucijos pareiga nurodyti vykdomajame rašte, iš kokio konkrečiai skolininko turto turi būti išieškota skola. Antstolis, užvedęs vykdomąją bylą, turi patikrinti skolininko turtinę padėtį ir priimti sprendimą, į kokį konkretų skolininko turtą turi būti nukreipiamas išieškojimas. Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. sausio 21 d. nutartimi patenkino Vilniaus miesto savivaldybės prašymą ir leido realizuoti Vilniaus miesto savivaldybės teisę išieškant skolas iš likviduotai įmonei UAB „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir turi res judicata galią, todėl skunde nepagrįstai ginčijamas šios teismo nutarties vykdymas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vykdomoji byla buvo nutraukta, ant vykdomųjų dokumentų taip pat nėra tai patvirtinančių įrašų. Teismų sprendimais pripažinta Vilniaus miesto savivaldybės teisė išieškoti skolas iš likviduotai įmonei UAB „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, prašo spręsti klausimą dėl teisėjos R. P. kompetencijos ir dėl LR Teisėjų etikos kodekso įvardintų straipsnių pažeidimo bei spręsti klausimą dėl c/b Nr. 2-15374-803/2012 įvardintos įstatyminės ir Konstitucinės teisės pažeidimų pirmosios instancijos teisme pašalinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. nepagrįstai yra varžomas pareiškėjui priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), teisėtas valdymas. Pareiškėjas buvo vienintelis UAB komercinės firmos “Dieona” akcininkas, kuris nuo 2003 m. sausio 23 d., likvidavus UAB “Dieona” ir išregistravus ją iš Juridinių asmenų registro, pagal galiojančią Akcinių bendrovių įstatymo 3 str. 2 d., 14 str. 2 d., 73 str. 14 d. įtvirtinta teisę tapo teisėtu buto, (duomenys neskelbtini), valdytoju.
2. Antstolis savavališkai vykdo procesinius veiksmus, pažeisdamas CPK 629 str. 3 d., nes egzistuoja privalomas vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas CPK 629 str. 1 d. 6 p. ir 2 d.. VĮ Registrų tarnyba per įstatyme numatytą dviejų mėnesių laikotarpį, negavusi kreditorių, vykdymo proceso šalių, suinteresuotų asmenų, antstolio pateiktų pareiškimų ar reikalavimų, likviduojamą UAB komercinę firmą “Dieona” 2003 m. sausio 23 d. išregistravo iš juridinių asmenų registro, tuo pačiu pasibaigė ir juridinio asmens prievolės (CK 6.1 str., 6.128 str. 3 d.). Todėl laikytina, kad Vilniaus miesto taryba ir valdyba 2003 m. gruodžio 16 d. atsisakė 87 701,55 Lt skolos išieškojimo.
3. Pareiškėjas yra netinkamas skolininkas byloje, nes jis neturi jokių teisinių prievolių ar sutartinių santykių, tačiau nepagrįstai yra priverstas vykdyti skolininko funkcijas. Apeliantas neturi jokių įsipareigojimų, nėra vykdymo proceso šalis, atsakovas ar skolininkas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. P.-F. prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Mano, kad jokių teisės aktų ir Konstitucinės teisės pažeidimų nėra, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartis nekeistina.
Antstolis V. M. atsiliepimu su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutiko, remdamasis šiais argumentais:
1. nors skolininkas UAB „Dieona“ yra išregistruota iš įmonių registro, tačiau yra likę UAB „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. sausio 21 d. nutartimi Nr.2-119-603/2009 leido realizuoti Vilniaus savivaldybės teisę išieškoti skolas iš likviduotai UAB „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto- buto, (duomenys neskelbtini). Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir turi res judicata galią, todėl pareiškėjas nepagrįstai ginčija šios teismo nutarties vykdymą.
2. Teisiškai nepagrįsti apelianto teiginiai, kad likvidavus UAB „Dieona“, turėjo būti nutraukti ir priverstinio vykdymo veiksmai. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie vykdomosios bylos nutraukimą. Tuo tarpu vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymo nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdymui.
3. Mano, kad skolininko UAB „Dieona“ pakeitimas šio juridinio asmens teisių perėmėjais yra neįmanomas. Pakeitus skolininką UAB „Dieona“ į naujus skolininkus, t.y. buvusius UAB „Dieona“ akcininkus, susidarytų situacija, kad išieškojimas turėtų būti nukreiptas ne į UAB „Diena“ priklausantį turtą, tačiau į naujųjų skolininkų pinigines lėšas, registruotą turtą, turtines teises ar darbo užmokestį.
4. Pareiškėjas savo samprotavimus apie turto priklausomybę, vykdomųjų bylų nutraukimą, išieškotojui neva atsisakius išieškojimo, vykdymo proceso šalių subjektiškumą, vykdymo proceso neteisėtumą yra ne kartą teikęs teismams ir dėl jų yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais.
Suinteresuotas asmuo UAB „Kitoks sprendimas“ atsiliepime prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą. Atsilipimą grindžia šiais argumentais:
1. Apelianto argumentai apie ginčo turto priklausomybę apeliantui bei teisių ir pareigų perėmimą išregistravus UAB „Dieona“ iš juridinių asmenų registro, nėra teisiškai reikšmingi, yra neįrodyti ir paneigti teismų sprendimais. Pagal VĮ Registrų centro duomenis buto savininkas yra UAB „Dieona“.
2. Vilniaus miesto savivaldybė vykdomuosius raštus iš naujo vykdyti pateikė, nepažeisdama įstatymo reikalavimų, nes CPK 631 str. 3 d. nustato, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymo nustatytą terminą netrukdo iš naujo šį dokumentą pateikti vykdyti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad A. P. atskirajame skunde dėl antstolio veiksmų skundžia ne konkrečius antstolio veiksmus, bet ginčija vykdymo procesą iš esmės, nors tiek dėl išieškojimo nukreipimo į likviduotos UAB „Dieona“ turtą, tiek dėl vykdymo proceso šalių tinkamumo yra pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, kurie turi res judicata galią.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. 7/588/96 ir Nr. 3/1291/96 dėl 87 701,55 Lt išieškojimo iš skolininko UAB „Dieona“, kur išieškotoju nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės valdyba. Skolininkas UAB „Dieona“, įmonės kodas 120361952, nuo 2003 m. sausio 23 d. yra likviduotas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis UAB „Dieona“ priklauso butas, (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. sausio 21 d. nutartimi patenkino Vilniaus miesto savivaldybės prašymą ir leido realizuoti Vilniaus miesto savivaldybės teisę išieškant skolas iš likviduotai įmonei UAB „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto – buto, (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartis buvo palikta galioti (vykd. b. Nr.0013/03/03549; b.l.23-26). 2011 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nustatė UAB „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto – buto, (duomenys neskelbtini) paprastąjį administravimą, turto administratoriumi paskirta UAB „Kitoks sprendimas“, bei nustatė pajamų, gautų administruojant skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, paskirstymo tvarką. 2012 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi buvo išaiškinta vykdomųjų raštų vykdymo tvarka, nustatant, kad likviduotai UAB „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto realizavimas turi vykti CPK 691 str. 2 d., 694 str. 1 d. nustatytu būdu. 2012 m. liepos 18 d. UAB „Dieona“ priklausantis aukščiau minėtas butas buvo areštuotas, paskirta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė.
Apeliantas mano, kad antstolis neturi teisės vykdyti išieškojimą iš jo teisėtai valdomo buto, (duomenys neskelbtini), nes UAB „Dieona“ likviduota. Tačiau byloje nėra duomenų, pagrindžiančių A. P. nuosavybės teises į ginčo butą. Iš vykdomojoje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad UAB komercinė firma „Dieona“ nuo 2002 m. rugsėjo 17 d. nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini). Nors UAB „Dieona“ nuo 2003 m. sausio 23 d. yra likviduota, tačiau liko neišspręstas jai nuosavybės teise priklausančio turto, t.y. buto, (duomenys neskelbtini), klausimas. Todėl ginčo buto teisinė registracija nekilnojamo turto registre nuo 2002 metų nepakito. Vadovaujantis CK 4.262 str., įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 17 d. sprendime padarė išvadą, kad nėra pagrindo keisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, t.y. įpareigoti registro tvarkytoją panaikinti buto, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją UAB komercinės firmos „Dieona“ vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, statinio savininku įregistruoti A. P. (vykd.byl.b.l 255). Taigi išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nors apeliantas yra faktinis ginčo buto valdytojas, tačiau nuosavybės teisių į šį butą jis neturi. Ginčo butas yra likęs UAB komercinės firmos „Dieona“ nuosavybe ir po jos likvidavimo. Apelianto argumentai, kad jis yra vienintelis UAB komercinė firma „Dieona“ akcininkas, todėl butas po įmonės likvidavimo priklauso jam, nepagrįsti bylos duomenimis. Iš vykdomojoje byloje esančio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų ir kitų UAB komercinės firmos „Dieona“ dokumentų matyti, kad pareiškėjas nebuvo vienintelis įmonės akcininkas (vykd. byl.b.l. 353, 355, 358), o buto nuosavybės perėjimo klausimas po įmonės likvidavimo liko neišspręstas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad išieškojimas yra asmeniškai nukreiptas į jį, o ne į skolininko UAB komercinės firmos „Dieona“ turtą. Antstolio vykdomi vykdymo veiksmai yra nukreipti būtent į likusį likviduotos įmonės turtą, į kurį pareiškėjas (apeliantas) jokių teisių įstatymų nustatyta tvarka neįgijo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantas vykdo skolininko funkcijas, o antstolio veiksmai pažeidžia konstitucines apelianto teises ir daro žalą valstybei ir jos piliečiams.
Apeliantas nepagrįstai sprendžia, kad vykdymo veiksmai turėjo būti nutraukti CPK 629 str. 1 d. pagrindu likvidavus juridinį asmenį. CPK 629 str. 1 d. 6 p. numato, kad vykdomoji byla nutraukiama, kai reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, jeigu negalimas jų teisių ir pareigų perėmimas. Šios normos taikymas orientuotas į tokius atvejus, kai reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį nebėra turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, ir negalimas reorganizuoto ar likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas. Tačiau nagrinėjamu atveju yra likusio likviduotos įmonės turto, kurio likimas įstatymų nustatyta tvarka neišspręstas, todėl likviduotos UAB komercinės firmos “Dieona” skolos gali būti patenkintos iš šio jos turto. Tai patvirtina ir įsiteisėjusi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. sausio 21 d. nutartis, kuria buvo leista realizuoti Vilniaus miesto savivaldybės teisę išieškant skolas iš likviduotai įmonei UAB „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šios nutarties teisėtumas patikrintas apeliacine ir kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis (vykd. b. Nr. 0013/03/03549; b.l.23-26). Todėl nagrinėjamu atveju vien UAB komercinės firmos “Dieno” likvidavimo faktas pats savaime negalėjo nulemti vykdomosios bylos nutraukimą.
Apeliantas mano, kad Vilniaus miesto taryba ir valdyba 2003 m. gruodžio 16 d. atsisakė 87 701,55 Lt skolos išieškojimo, išregistravus įmonę iš juridinių asmenų registro, tuo pačiu pasibaigė ir juridinio asmens prievolės. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių apelianto teiginius apie skolos atsisakymą. Priešingai, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto taryba skolas iš UAB komercinės firmos “Dieona” bando išsiieškoti nuo 1998 metų, tačiau nepavykus to padaryti, kreditorius 2003 m. gruodžio 16 d. atsiėmė vykdomąjį raštą iš vykdymo veiksmus vykdžiusio antstolio ir perdavė vykdymą kitam antstoliui. Kaip teisingai jau pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatyta terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti (CPK 631 str. 3 d.). Todėl tokie kreditoriaus veiksmai negali būti vertinami kaip skolos atsisakymas. Juolab, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vykdomoji byla buvo nutraukta, taipogi nėra ant vykdomųjų dokumentų tai patvirtinančių įrašų. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. sausio 21 d. nutartimi patenkino Vilniaus miesto savivaldybės prašymą ir leido realizuoti Vilniaus miesto savivaldybės teisę išieškant skolas iš likviduotai įmonei UAB „Dieona“ priklausančio ginčo buto. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir turi res judicata galią. Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi išaiškino, kad skolininkui likviduotai UAB komercinei firmai „Dieona“ priklausančio aukščiau minėto buto realizavimas turi vykti CPK 691 str. 2 d., 694 str. 1 d. nustatytu būdu. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi paliko šią pirmosios instancijos 2012 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistą. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad antstolis išieškojimą vykdo iš skolininko UAB „Dieona“, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta. Todėl suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas, o skundžiam teismo nutartis paliekama nepakeista.
Pareiškėjui išaiškintina, kad apeliacinės instancijos teismas tiria tik tas aplinkybe, kurios buvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą. Tuo tarpu apelianto reikalavimas spręsti dėl teisėjos R. P. kompetencijos ir dėl LR Teisėjų etikos kodekso įvardintų straipsnių pažeidimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas bei nepriklauso teismų kompetencijai, todėl teismas dėl to nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.