Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas V. S. kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. gruodžio 17 d. Karomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. S. priteista 444,02 eurų už nukentėjusiojo K. M. gydymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. S. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. dieną laikotarpiu nuo 20.40 val. iki 21.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, prie naktinio baro ,,(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju metu, tyčia mažiausiai du kartus sudavė ranka ir mažiausiai vieną kartą spyrė nukentėjusiajam K. M. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. M. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, apatinio žandikaulio dešinės šakos, apatinio žandikaulio ties kairiu kampu, kairės akiduobės lateralinės sienelės, kairio maksiliarinio sinuso dorzolateralinės, priekinės sienelės, nosikaulių, nosies pertvaros, pleištakaulio dešiniojo mažojo sparno lūžius, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam K. M. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus bei atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. S. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

8. V. S. nuteistas už tai, kad tarpusavio konflikto metu mažiausiai du kartus sudavė ranka ir mažiausiai vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį ir kitas kūno vietas, ir tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė K. M. sveikatą. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi pirmosios instancijos teismas jį nuteisė vadovaudamasis prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais ar įrodymų visuma, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad byloje nėra surinkta patikimų įrodymų neginčijamai išvadai dėl jo kaltės padaryti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji V. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje atliko išsamią byloje surinktų įrodymų analizę, įvertino jų visumą, išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistojo versijas. Tai, kad įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nuteistajam V. S. inkriminuotą nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiojo K. M., liudytojų V. Č., A. P., J. H., A. J., iš dalies paties nuteistojo V. S. parodymai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo paaiškinimai teisme, vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai, asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis savo nekaltumą grindžia ir nukentėjusiojo K. M. parodymais, kad nustatyti sunkūs sužalojimai jam buvo padaryti ne konflikto, įvykusio su V. S., prie (duomenys neskelbtini) esančio naktinio baro, metu, bet vėliau, visai kitoje vietoje. Kaip matyti iš K. M. apklausos apylinkės teisme, jis patvirtino, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. būdamas neblaivus atvyko su dviračiu prie naktinio baro, esančio (duomenys neskelbtini). Ten sėdėjo ir gėrė alų V. S. Tarp jų kilo ginčas, kurio metu nukentėjusysis su V. S. lauke prie baro truputį tarpusavyje pasimušė – sudavė po keletą smūgių rankomis vienas kitam ir viskas baigėsi. Tikslaus smūgių skaičiaus nukentėjusysis neprisiminė. Nurodė, kad galėjo būti, jog muštynių su V. S. metu pastarasis nukentėjusįjį spardė, sudavė jam į veidą (t. 3, b. l. 170-171). Nors apylinkės teisme nukentėjusysis iškėlė versiją, kad po muštynių su V. S. jis, pasiėmęs 0,7 litro ,,Lituanikos“ butelį su draugu Irmantu išėjo, nuėjo prie baseinėlio, kur kartu gėrė, o draugui išėjus, atėjo kiti du asmenys, jie prisikabino, įvyko muštynės, kurių metu nukentėjusiajam lūžo žandikaulis, tačiau byloje nėra jokių tai pagrindžiančių duomenų. Vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės paneigia ir nukentėjusiojo teiginius dėl turėto degtinės butelio, apie tai nenurodė ir nuteistasis bei liudytojas A. P. Patikrinus policijos įvykių suvestines laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d., jokių kitų įvykių, susijusių su K. M. sužalojimu tą vakarą nebuvo užfiksuota (t. 1, b. l. 85-86). Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiojo versiją dėl patirtų sužalojimų laikė siekiu sušvelninti V. S. padėtį. Tai pagrindžia ir nukentėjusiojo teiginiai apylinkės teisme, kad ikiteisminio tyrimo metu jis neigė, jog jį kas nors sužalojo, nes nenorėjo, jog policija turėtų papildomo darbo, kad tirtų įvykį, todėl tyrėjai nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad susižalojo pats kelis kartus nugriūdamas.

14. Aplinkybes dėl įvykusio konflikto ir muštynių prie naktinio baro ,,(duomenys neskelbtini)“ patvirtino ir liudytojas V. Č., nurodęs, kad einant pro barą „(duomenys neskelbtini)“ lauke pamatė muštynes, kuriose mušėsi du vyrai, jie smūgiavo vienas kitam, galbūt vienas buvo parverstas ant žemės, o kitas jam smūgiavo (t. 3, b. l. 169-170). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė prie baro ant šaligatvio besimušančius du vyrus, kurie sudavė smūgius vienas kitam. Vienas vyriškis buvo parkritęs ant žemės. Praeidamas pro šalį jis paskambino policijai ir pranešė apie vykstančias muštynes prie naktinio baro ,,(duomenys neskelbtini)“. Grįžtant iš parduotuvės, matė atvykusią policiją, ir kad vienas vyras sėdėjo ant laiptų, kitas vyras stovėjo (t. 1, b. l. 123–124). Apie įvykusį konfliktą tarp nuteistojo ir K. M., peraugusį į muštynes lauke prie baro patvirtino ir liudytojas A. P. (t. 3, b. l. 171-172), nurodęs, kad sėdint bare su V. S., nukentėjusysis dėl neaiškių priežasčių prisikabino prie apelianto. Vėliau nukentėjusysis išėjo į lauką su V. S., kur jie ginčijosi. Liudytojas taip pat buvo išėjęs į lauką ir juos išskyrė. Nurodė, kad įvykių pabaigos neprisimena, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai nurodė, kad su V. S. bare atsisėdę gėrė alų. Atėjo kažkokia moteris, kuri pamačiusi, kad jie turi išgerti, prisėdo šalia jų. Vėliau prie jų priėjo du neblaivūs vyrai. V. S. su vienu iš atėjusių vyrų susiginčijo. Šis vyras pasikvietė V. S. išeiti į lauką. Lauke vyriškis, kuris pasikvietė V. S., trenkė ranka ir spyrė koja V. S. į galvą (pažymėtina, kad ši aplinkybė prieštarauja nuteistojo parodymams, kad neva buvo spirta į pilvą). Liudytojas matė, kad V. S. buvo prakirstas antakis, bėgo kraujas (kaip jau minėta, šios aplinkybės jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina). Tada V. S. ranka trenkė vyriškiui atgal bei spyrė koja, kur pataikė, liudytojas nematė, bet atrodo, kad trenkė du kartus. Minėtas vyras parkrito ant žemės. Liudytojas juos išskyrė, neleido muštis. Greitai atvyko policija ir V. S. išsivežė (1 t., b. l. 89–90). Šiuos parodymus liudytojas iš esmės patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 92–99), nurodydamas, kad bare gėrė alų su V. S.. Prie jų prisėdo moteris šviesiais plaukais ir du nepažįstami vyrai. Po to, V. S., liudytojas ir kiti du nepažįstami vyrai išėjo į lauką, kur vienas iš vyriškių sukonfliktavo su V. S. ir tarp jų įvyko muštynės. Liudytojas parodė vietas lauke prie baro, kur mušėsi nuteistasis V. S. su K. M.. Taip pat nurodė K. M. atliktus smurtinius veiksmus, taip pat kur ir kaip V. S. trenkė nukentėjusiajam. Nors A. P. apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad pareigūnai jo ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos protokole ne visas aplinkybes nurodė teisingai, tačiau nurodyti, kurios konkrečiai aplinkybės buvo netiksliai nurodytos, liudytojas negalėjo. Kaip matyti iš byloje esančio 2020 m. spalio 9 d. apklausos protokolo bei 2020 m. spalio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, liudytojas savo parašu patvirtino, kad aplinkybės minėtuose procesiniuose dokumentuose nurodytos teisingai, jokių pastabų dėl neatitikimų nenurodė (t. 1, b. l. 90, 94). Visos šios aplinkybės leidžia A. P. teiginius laikyti siekiu padėti V. S., kuris yra liudytojo draugas, išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi tik ta liudytojo A. P. parodymų dalimi, kuri sutapo su kitais objektyviais bylos duomenimis.

15. Pažymėtina, kad aplinkybes dėl V. S. dalyvavimo muštynėse patvirtino ir liudytojas J. H., kuris apklausiamas apylinkės teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad vykdant pavedimą surasti V. S. ir pristatyti jį pas tyrėją, tiek susisiekus telefonu su V. S., tiek ir vėliau su juo bendraujant, pastarasis nurodė, kad tiriamo įvykio metu buvo neblaivus ir dalyvavo muštynėse. Liudytojas taip pat nurodė, kad dalyvavo V. S. apklausoje ir esminių prieštaravimų apklausiant apeliantą nebuvo nustatyta, visos aplinkybės sutapo (2 t., b. l. 125–126). Tai, kad nukentėjusysis nagrinėjamo įvykio metu buvo sumuštas būtent prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) patvirtina ir liudytojo A. J. parodymai, kuris apklausiamas apylinkės teisme patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. dirbo maršruto Nr. (duomenys neskelbtini) troleibuso vairuotoju. Apie 22.05 val. atvažiavus į galinį sustojimą – (duomenys neskelbtini) sankryža, atidarius duris, priėjo vyras, kuris buvo stipriai sumuštas, su užtinusia akimi. Vyras liudytojo paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes jis prastai jaučiasi ir sunkiai mato. Liudytojas iškvietė medikus. Pašalinių asmenų aplinkui nebuvo. Minėtas vyras atėjo nuo prieš barą „(duomenys neskelbtini)“ kitoje pusėje esančio baro, kuris tuo metu buvo uždarytas, nedirbo (1 t., b. l. 127–128).

16. Byloje esantys vaizdo įrašai iš naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, ir jų apžiūros protokolo duomenys taip pat patvirtina, kad tiek nukentėjusysis K. M., tiek ir V. S. lankėsi naktiniame bare „(duomeny nskelbtini)“ tuo pačiu metu, vartojo alkoholį, sėdėjo prie vieno stalo, tarp jų įvyko konfliktas, kai V. S. apipylė nukentėjusiajam kelnes. Vėliau jie susitaikė, tačiau po kurio laiko vėl susiginčijo. Nei vienas iš apklaustų asmenų, dėl suvartoto alkoholio kiekio, negalėjo tiksliai nurodyti dėl ko konkrečiai kilo konfliktas. Netrukus po to, tiek V. S. su A. P., tiek ir nukentėjusysis su asmeniu apsirengusiu balta striuke, išėjo į lauką. Toliau vaizdo įraše užfiksuota, kad prie baro vyksta kažkoks veiksmas. Matyti, kaip V. S. (su tamsia striuke baltomis juostomis rankovėse) eina suspaudęs kumščius. Baro viduje esantis vaikinas ir dvi merginos laukia eilėje ir matosi, kad kelis kartus pažvelgia pro baro duris į lauką, viena iš merginų pasiėmusi mobilaus ryšio telefoną fotografuoja/filmuoja, kas tik patvirtina, kad lauke tikrai vyksta konfliktas. Viename iš įrašų taip pat užfiksuotas, pro atidarytas baro duris lauke be marškinėlių vaikštantis V. S. (t. 1, b. l. 152–161). Nors minėtuose vaizdo įrašuose ir nėra užfiksuotas pats muštynių momentas, tačiau juose užfiksuoti duomenys patvirtina nuteistojo V. S., nukentėjusiojo K. M., liudytojo A. P. parodymus, kad minėti asmenys kartu sėdėjo prie vienos stalo, vartojo alkoholį, tarp nukentėjusiojo ir apelianto kilo konfliktas, kuris persikėlė už baro ribų į lauką, kad į lauką išėjo tiek nukentėjusysis K. M., tiek ir V. S. su A. P. bei nenustatytas asmuo vilkintis balta striuke. Ši aplinkybė sutampa ir su liudytojo V. Č. parodymais, kad prie baro jis matė besimušančius du vyrus ir dar du stovinčius šalia, kurie vėliau bandė konfliktuojančius vyriškius išskirti.

17. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia ir tai, kad vaizdo įrašuose matomas asmuo su tamsia striuke ir šviesiomis kelnėmis nepagrįstai yra įvardijamas kaip K. M., nes nukentėjusysis yra apsirengęs balta striuke. Su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti.

17.3. Teisėjų kolegija, apeliacinės instancijos teismo posėdyje, vadovaudamasi BPK 276 straipsniu, perskaitė liudytojos S. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad kartais nueina iki (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio visą parą veikiančio baro „(duomenys neskelbtini)“. Pamena, kad vieną kartą kai buvo užėjusi į (duomenys neskelbtini), nusipirko alaus ir nuėjo atsisėsti prie medinio stalo su suolais. Ten jai begeriant atėjo pažįstamas K., kurio pavardės ji nežino, tačiau jį pažįsta iš pažįstamos L. J.. K. tą kartą atėjo prie jos, pakalbino ir taip pat atsisėdo išgerti. Nedaug laiko praėjus prie to paties stalo atsisėdo dar keletas vyrų, atrodo trys, kas jie tokie ji nežino, nepažįsta. Buvo apsirengę tamsiai. Kol ji sėdėjo prie stalo, vyrai būdavo išėję parūkyti ir vėl sugrįždavo prie stalo. Ką rūkydami vyrai kalbėjo ji nežino, taip pat nepamena ar jie kol sėdėjo prie stalo buvo susipykę ar kitaip apsižodžiavę. Konflikto tarp tų vyrų ji nematė. Išgėrė alų ir išėjo namo. Liudytojai parodžius vaizdo įrašą iš baro „(duomenys neskelbtini)“, liudytoja patvirtino, kad vaizdo įrašė užfiksuota šviesių plaukų su raudona striuke moteris yra ji. Prie stalo sėdintis vyriškis, atėjęs vienas iš pirmų yra K., jis sėdi nugara į kamerą. Kitų vyrų kurie atėjo vėliau ji nepažįsta. (t. 1, b. l. 101-102).

18. Atsižvelgiant į išdėstytus parodymus, pagrindo abejoti, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo, vilkintis tamsia striuke ir šviesiomis kelnėmis yra nukentėjusysis K. M., nėra. Tai patvirtino liudytoja S. V., atpažinusi jį kaip pažįstamą K., sėdėjusi priešais ją prie stalo. Liudytojas A. J. taip pat nurodė, kad K. M. vilkėjo tamsiai. Tuo tarpu įvykio vakarą nuteistajam V. S. nustatytas net 3,81 promilės girtumas (t. 4, b. l. 92-97) neabejotinai turėjo įtakos jo aplinkos suvokimui ir asmenų aprangos įsidėmėjimui, juolab, kad jis ir pats pripažino, jog dėl girtumo ne viską pamena. Nors V. S. nurodo, kad dėl jam nustatyto didelio girtumo, t. y. net 3,81 promilės, jis fiziškai nebūtų galėjęs nukentėjusiajam padaryti tokių sužalojimų, nes vos laikėsi ant kojų, tačiau tokius jo teiginius paneigia byloje esantys vaizdo įrašai. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, V. S. ateina į barą, nešlitinėja, taip pat gan tvirtai iš jo išeina į lauką, sugeba nusirengti ir vaikščioti lauke, ir nors kai kurie jo judesiai nekoordinuoti (alkoholinio gėrimo išpylimas nukentėjusiajam ant kelnių, liudytojos S. V. apsikabinimai), tačiau įvertinus nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobūdį, jo paties bei liudytojų A. P., V. Č. parodymų visumą, nėra pagrindo išvadai, kad V. S. dėl neblaivumo buvo tokios būklės, jog negalėjo suduoti smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam.

19. Aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusysis iš tiesų buvo sužalotas konflikto su nuteistuoju metu. Byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kad išskyrus nuteistąjį V. S., K. M. galėjo sužaloti kiti asmenys. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde keliamą versiją, jog K. M. galėjo būti sužalotas jau po konflikto su V. S., paneigia ir nedidelis laiko tarpas - apie 1 val. 30 min. - nuo pranešimo apie prie baro vykstančias muštynes (pranešimas policijos įvykių suvestinėje užregistruotas 20.45 val. (t. 1, b. l. 42) momento iki laiko, kai liudytojas A. J. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė K. M. medikus (pranešimas policijos įvykių suvestinėje užregistruotas 22.16 val. (t. 1, b. l. 41), įvertinus ir tai, jog teisme apklausto specialisto manymu, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis galėjo būti tam tikrą laiką praradęs sąmonę.

20.1. Specialistas patvirtino savo išvados teiginius, kad dėl K. M. nustatytų sužalojimų, konkrečiai pleištakaulio dešiniojo mažojo sparno lūžio, remiantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.61 punktu, toks sužalojimas yra laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Specialistas pažymėjo, kad pleištakaulis įeina į kaukolės pamato sudėtį, todėl jei nustatomas kaukolės pamato lūžis, tai laikoma sunkiu sveikatos sutrikdymu. Žmogaus kaukolėje yra trys kaukolės duobės - užpakalinė, vidurinė ir priekinė. Priekinę kaukolės duobę sudaro kaktikaulis, akiduobių visos sritys ir būtent priekinę kaukolės duobę nuo vidurinės kaukolės dalies skiria mažieji pleištakaulio sparnai. Tai sudėtingas kaulas, esantis kaukolės viduje, primenantis šikšnosparnį ir jis yra sudedamoji kaukolės pamato dalis, skirta saugoti smegenis nuo išorinio poveikio. Pleištakaulio lūžis buvo nustatytas atlikus kompiuterinę tomografiją. Specialisto nuomone, šiuo konkrečiu atveju K. M. nustatytas pleištakaulio dešiniojo mažojo sparno lūžis tikriausiai nebuvo pavojingas, nes nesukėlė kraujavimų į vidų kaukolės, neprireikė jokių skubių operacijų. Specialistas nurodė, kad paprastai pleištakaulio lūžis sukelia kraujavimą į smegenis. Kaukolės pamato lūžį sąlygoja stipri kinetinė energija į galvą, nes paprastai tokios struktūros, kaip kaukolės pamatas, nuo paprastų kažkokių lengvų sutrenkimų, nelūžta. Pavojingumas kaukolės pamato lūžio yra tame, kad su tokiais lūžiais asmenys paprastai atsiduria ant autopsinio stalo. Dažnai vien tik mažojo sparno lūžio nebūna, lūžio linija nueina giliau, tačiau pagal sveikatos sutrikdymo masto taisykles, jei kaulas yra kaukolės pamate, tai jam lūžus tai traktuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialistas taip pat pažymėjo, kad įvertinus visus nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, nėra pagrindo išvadai, kad dešiniojo mažojo sparno lūžis galėjo įvykti nukentėjusiajam sava jėga krentant, atsitrenkiant į kažką, tai tikrai nėra griuvimo pasekmė. Nustatytiems sužalojimams yra reikalinga išorinė energija. Konkretaus sužalojimo mechanizmo nustatyti šiuo atveju nėra galimybės, t. y. ar ranka buvo suduota, ar kokiu daiktu, ar spirta koja, nes tam reikalinga reali asmens apžiūra. Aptariamu atveju buvo sprendžiama tik iš medikų užfiksuotų sužalojimų. Specialistas taip pat nurodė, kad K. M. nustatyti sužalojimai buvo padaryti ne vieno trauminio poveikio pasėkoje. Jam buvo nustatytas kairės akiduobės lateralinės sienelės lūžis, t. y. išorinės akiduobės dalies lūžis, kuris galėjo sąlygoti kraujosrūvas akių vokuose. Taip pat yra nustatyti nosikaulių lūžiai, kas taip pat rodo buvus trauminį poveikį, taip pat nustatytas skruostikaulio lūžis, viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžiai ir pleištakaulio dešiniojo sparno lūžis. Labiausiai tikėtina, kad minėtas kaulas lūžo dėl lūžio į nosies ir labiau skruosto sritį, kur lūžio linijos perėjo net iki dešiniojo pleištakaulio sparno, nes tos struktūros yra pakankamai arti viena kitos. Atsižvelgiant į nustatytų sužalojimų kiekį išvadoje buvo nurodyta, kad jie padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių. Kad lūžtų tiek kaulų turėjo būti ne mažiau trys smūgiai. Specialisto vertinimu dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis kurį laiką turėjo būti praradęs sąmonę.

20.2. Minėti specialisto paaiškinimai sutampa su jo 2019 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kurioje nurodyta, kad K. M. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, apatinio žandikaulio dešinės šakos, apatinio žandikaulio ties kairiu kampu, kairės akiduobės lateralinės sienelės, kairio maksiliarinio sinuso dorzolateralinės, priekinės sienelės, nosikaulių, nosies pertvaros, pleištakaulio dešiniojo mažojo sparno lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais. Nesant detaliai aprašytų morfologinių išorinių sužalojimų požymių, pasakyti apie tikslų jų padarymo mechanizmą, žalojantį daiktą ir tikslų trauminių poveikių skaičių nėra galimybės. Remiantis konstatuota lūžių lokalizacija, tikėtina, kad konstatuoti sužalojimai atspindi ne mažiau 3 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais, bukais daiktais ir paviršiais. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui nėra. Remiantis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.1 punktu dėl konstatuotų sužalojimų, K. M. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 178–179).

21. Apibendrinant specialisto išvadą bei jo paaiškinimus teisme, nėra jokio pagrįsto pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip dėl trijų trauminių poveikių, ir šie sužalojimai bendrai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialistas atmetė griuvimo galimybę ir paaiškino, kad tokio pobūdžio sužalojimai turėjo būti padaryti veikiant didelei kinetinei jėgai iš išorės. Tai patvirtina ir nukentėjusiojo K. M. parodymai, kad V. S. jam sudavė smūgius, taip pat ir liudytojo A. P. parodymai, kad V. S. ranka trenkė vyriškiui, spyrė koja bei liudytojo V. Č. parodymai, kad matė prie baro besimušančius vyrus, kurie vienas kitam smūgiavo į kūną. Specialistas patvirtino, kad nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas buvo konstatuotas būtent dėl kaukolės pamato lūžio, t. y. dėl vieno šį pamatą sudarančio kaulo – pleištakaulio lūžio. BK 141 straipsnis reglamentuoja, jog sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (patvirtintos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86). Minėtų taisyklių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiuo teisės aktu. Taigi, išdėstyti specialisto paaiškinimai ir jo surašyta išvada dėl nukentėjusiajam nustatyto sveikatos sutrikdymo, vertinant šiuos duomenis visų kitų įrodymų visumoje, patvirtina V. S. kaltę dėl K. M. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstyti V. S. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, būdamas suaugęs, nors ir apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog spirdamas ir suduodamas smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir gyvybiškai svarbią kūno vietą - galvą, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai pavojingus padarinius, nors tų padarinių nedetalizavo, tačiau norėjo bet kurio iš padarinių atsiradimo. Taigi, V. S. sunkiai sutrikdė K. M. sveikatą, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako už kilusius padarinius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. S. veiksmus įvertino kaip sunkų sveikatos sutrikdymą ir tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

23. Apeliaciniame skunde nėra keliamas nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo klausimas ir su tuo susiję motyvai nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad V. S. prašė jį išteisinti, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto gynėjas išsakė poziciją, jog V. S. paskirta aiškiai per griežta laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegija pasisako ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

23.1. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

23.2. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

24. Apylinkės teismas, skirdamas V. S. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir numato tik laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Jis nusikalto būdamas ne kartą anksčiau teistas, šį nusikaltimą padarė netrukus po paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtos arešto bausmės atlikimo, esant neišnykusiam teistumui (t. 2, b. l. 26-95). Naują nusikalstamą veiką padarė kai ankstesniais teismų nuosprendžiais jam jau buvo skirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, kas rodo, kad teigiamos įtakos V. S. elgesiui minėtos bausmės nepadarė. Taip pat, jis yra baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 98-105), niekur nedirba (t. 2, b. l. 96). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nenustatyta V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Visų šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas pagrįstai paskyrė V. S. laisvės atėmimo bausmę, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad nuteistajam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė.

25. Nors V. S. įvykdė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, skiriant bausmę, būtina atsižvelgti į tai, kad V. S. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nukentėjusysis K. M. buvo sužalotas suduodant smūgius rankomis ir kojomis, nenaudojant jokių specialių priemonių ar daiktų, galinčių sukelti pavojingą kūno sužalojimą, taip pat į nuteistojo suduotų smūgių intensyvumą bei tai, kad sužalojimai buvo padaryti abipusio konflikto metu, o nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nesukėlė itin sunkių pasekmių (nukentėjusysis stacionare buvo gydomas tik dvi dienas (t. 1, b. l. 141-142), nėra duomenų dėl bet kokių liekamųjų reiškinių, nukentėjusysis apklausiamas apylinkės teisme taip pat tokių duomenų nenurodė. Be to, kaip matyti iš specialisto paaiškinimų, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tik dėl vieno kaulo (pleištakaulio) lūžio, kuris yra sudedamoji kaukolės pamato dalis. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, jei nustatomas kaukolės pamato lūžis, sveikatos sutrikdymas iš karto yra priskiriamas sunkiam sveikatos sutrikdymui. Specialistas taip pat nurodė, kad dėl visų kitų nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų, padarytas sveikatos sutrikdymas būtų traktuojamas kaip nesunkus. Teismo įsitikinimu, visos šios aplinkybės lemia mažesnį V. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, o tai yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo ir proporcingumo principams padaryti.

26. Visuma anksčiau nurodytų aplinkybių (padaryto nusikaltimo pavojingumas, V. S. kaltės forma, jo asmenybė), leidžia konstatuoti, jog BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų galima pasiekti V. S. sumažinus paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų 6 mėnesių. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, paskyrus V. S. tokio dydžio bausmę jis ne tik bus nubaustas ir bus atimta ar bent labai apribota galimybė bausmės atlikimo metu daryti naujas nusikalstamas veikas, tokia bausme kartu bus užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas.

27. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurias sudaro 108 Eur (t. 4, b. l. 83). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant BPK 106 straipsnio nuostatas apeliacinėje instancijoje, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Vertinamu atveju nuosprendį skundė nuteistasis V. S.. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagrindas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nenustatytas, tačiau nuteistojo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies sumažinant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenimis nuteistasis nedirba, pajamų iš darbinės veiklos negauna (t. 2, b. l. 96), šiuo metu jau ilgą laiką yra suimtas, duomenų apie turimą turtą byloje nėra. Byloje nesant duomenų apie realią nuteistojo galimybę atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant ir į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo V. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendį pakeisti: nuteistajam V. S. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtą 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo V. S. nepriteisti išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.