Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-10 · Administracinė byla Nr. eI-365-189/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-01-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-10
Bylos Nr.
eI-365-189/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02796-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Tomas Blinstrubis, Bronius Januška, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
D. E., Y. E., U. E., N. E., E. E., A. E.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Mindaugas Paukštė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-365-189/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02796-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,

dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,atsakovo atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. E., Y. E., U. E., N. E., E. E. ir A. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1180(01257; 01258; 01259; 01260; 01261; 01262) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) piliečiams D. E., Y. E., N. E., E. E., U. E. ir A. E., panaikinimo“ (toliau – Sprendimas) (t. I, b. l. 1–10).

Nurodė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad 2017 m. birželio 21 d. atlikus patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šios bendrovės iškabos ir pašto dėžutės nėra. Taip pat Sprendime pažymėta, kad trys Lietuvos Respublikos piliečiai iš minėtos bendrovės buvo atleisti 2017 m. balandžio mėnesį, o D. E. buvo kviečiamas pokalbiui, tačiau į jį neatvyko. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kadangi jis neatsižvelgė į veiklos vykdymo vietą, t. y. kad įmonė patalpas nuomojasi kitu adresu, nors patalpų nuomos sutartį atsakovas turėjo, tačiau formaliai nurodė, kad įmonės registruotu adresu nėra. Atsakovas netinkamai taiko Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) normas, neadekvačiai vertina situaciją, be to nesigilino į faktines aplinkybes, Sprendimas nemotyvuotas ir neišsamus, jame atsakovas nedetalizavo veiklos vykdymo informacijos, išvadas padarė neįvertinęs situacijos ir nesurinkęs visų duomenų. Atsakovas nerinko informacijos, neskambimo pareiškėjo nurodytais kontaktais, nors kvietė pareiškėją į pokalbį, tačiau dėl objektyvių aplinkybių (komandiruotės) pareiškėjas negalėjo atvykti. Atsakovas pareiškėjams neteikė informacijos kokių duomenų trūksta siekiant išsklaidyti abejones dėl kilusių įtarimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodant elektros prekes į Estiją ir kitas Skandinavijos šalis, bendrovės darbuotojai patys randa prekes pagal užsakymus ir jas parduoda. Bendrovė turi sutartis su Armėnijos ir Gruzijos bendrovėmis dėl bendradarbiavimo. Taigi, bendrovė vykdo veiklą, todėl pagrindo teigti, kad ji yra fiktyvi, ar kad ji neegzistuoja, nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas nuomojasi adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas šiuo adresu įmonės patikrinimo neatliko. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginiai dėl vykdomos veiklos nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti. Įmonės darbuotojų neradus įmonės registracijos adresu, nebuvo mėginama skambinti pareiškėjui ar kitiems asmenims. Be to, atsakovas, atsižvelgdamas į vykdomos veiklos specifiškumą, turėjo manyti, jog darbuotojams nėra būtina būti prie savo darbo stalo ir vien iš to spręsti, kad įmonė nevykdo veiklos. Sprendime nenurodytas nei vienas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 100 punkte nustatytas pagrindas, dėl kurio įmonė gali būti laikoma fiktyvia. Pareiškėjui ir įmonei keliami reikalavimai, galiojantys šiai dienai, t. y. Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. ir kuriuo buvo eliminuoti reikalavimai susiję su įmonėje dirbančių asmenų kiekiu, todėl pareiškėjas ir įmonė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju susidarė nepalanki situacija, kurioje įmonė patyrė trumpalaikę ekonominę krizę – susidarė skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, buvo nesumokėti atlyginimai darbuotojams, todėl visi darbuotojai pateikė prašymus atleisti iš darbo. Šiuo metu visi darbuotojai dirba, skola valstybei yra padengta. Sprendime nurodytą teiginį, kad D. E. nėra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, paneigia 2009 m. balandžio 10 d. darbo sutartis ir informacija iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos (toliau – Sodros informacinė sistema). Pareiškėjo vaikai turi ryšį su Lietuvos valstybe, kadangi A. E. gimė Lietuvoje.

Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė, prašė skundą tenkinti ir panaikinti ginčijamą Sprendimą (2017 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (t. II, b. l. 1–5) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas D. E. 2016 m. balandžio 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu. Tą pačią dieną prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu pateikė ir kiti šeimos nariai. Esant įtarimų, kad D. E. atvykimo tikslas į Lietuvos Respubliką yra kitas nei oficialiai deklaruota, 2017 m. birželio 21 d. Migracijos valdybos pareigūnai atliko patikrinimą adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuo registruota pareiškėjo įmonė. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtos bendrovės iškabos ir pašto dėžutės minėtame pastate nėra, o kitos įmonės darbuotoja paaiškino, kad šiuo adresu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra, darbuotojai nedirba. Patikrinus duomenis Sodros informacinėje sistemoje nustatyta, kad bendrovėje įdarbintas vienas asmuo, t. y. Y. E., tačiau jai nuo 2014 m. birželio 1 d. nėra mokamas darbo užmokestis. Pirmas Lietuvos Respublikos pilietis iš įmonės atleistas 2016 m. gegužės 6 d. t. y. kitą dieną po Departamento sprendimo pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi, antras – 2016 m. gegužės 12 d., t. y. tą pačią dieną kai pareiškėjams buvo įforminti leidimai laikinai gyventi, o trečias – 2017 m. balandžio 28 d., taigi pareiškėjo įmonė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų viso pareiškėjams išduotų leidimų laikinai gyventi galiojimo metu. Pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Taigi, leidimai laikinai gyventi, išduoti iki 2017 m. sausio 1 d. yra panaikinami vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, pagrįstai vadovavosi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Įstatymo nuostatomis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą pareiškėjui pakeisto leidimo laikinai gyventi galiojimo terminą turėjo atitikti iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjo įmonė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų neatitiko ne keletą dienų, o nuo 2016 m. gegužės 6 d., t. y. visu pareiškėjams pakeistų leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, todėl skundo teiginiai, kad darbuotojai iš įmonės buvo atleisti dėl trumpalaikių finansinių sunkumų yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas priimtas ne įmonės fiktyvumo pagrindu, o Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindu – pareiškėjo įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, pareiškėjas turėjo kreiptis į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu. Pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad yra sprendžiamas klausimas dėl leidimų laikinai gyventi panaikinimo, kadangi jo įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ir apie tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, jis turi kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjas taip pat buvo iškviestas į Migracijos valdybą 2017 m. birželio 28 d., tačiau neatvyko. Nors pareiškėjas ir teigia, kad buvo išvykęs į komandiruotę ir turėjo grįžti tik liepos 13-14 dienomis, tačiau ginčijamas Sprendimas priimtas tik 2017 m. rugpjūčio 1 d., t. y. pareiškėjas turėjo pakankamai laiko kreiptis į Migracijos valdybą arba į Departamentą.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (2017 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-1180(01257; 01258; 01259; 01260; 01261; 01262) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) piliečiams D. E., Y. E., N. E., E. E., U. E. ir A. E., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 12 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2015/02NT, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo negyvenamąsias patalpas adresu: (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 12–14).

Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. E. 2009 m. balandžio 10 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 1 komercijos direktoriaus pareigoms užimti. Nuo 2010 m. sausio 12 d. darbo sutartis pakeista nustatant, kad pareiškėjas užims direktoriaus pareigas. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. darbo sutartis pakeista, nustatant, kad pareiškėjas užims generalinio direktoriaus pareigas (t. I, b. l. 22).

VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro 2014 m. kovo 12 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 64–68).

Pareiškėjas D. E. Migracijos valdybai pateikė 2016 m. balandžio 6 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu (t. II, b. l. 223–230). Taip pat teismui pateikti pareiškėjo sutuoktinės Y. E. ir nepilnamečių vaikų A. E., N. E., E. E., U. E. prašymai Migracijos valdybai (t. II, b. l. t. II, b. l. 6–15, 42–51, 109–119, 146–155, 182–191).

Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus specialistė 2017 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-29236 nurodė, kad 2017 m. birželio 21 d. nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jos vykdomos veiklos, įmonės iškabos ir pašto dėžutės pastate nebuvo, darbuotojų – taip pat. Kitos įmonės darbuotoja nurodė, kad minėtu adresu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra, darbuotojai nedirba. Atlikus patikrinimą Sodros informacinės sistemos duomenų bazėje nustatyta, kad įmonėje nuo 2016 m. kovo 1 d. dirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai: G. F., kuris nuo 2016 m. gegužės 12 d. atleistas, O. M., kuri atleista nuo 2016 m. gegužės 6 d. ir P. Š., kuris atleistas nuo 2017 m. balandžio 28 d. Užsieniečiams buvo išsiųsti kvietimai skubiai atvykti į Migracijos valdybą pateikti paaiškinimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, tačiau nurodytu laiku – 2017 m. birželio 28 d. jie neatvyko (t. II, b. l. 83, 84, 300, 301).

Sodros informacinės sistemos 2017 m. birželio 13 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. dirbo G. F., nuo 2116 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. – O. M., nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2017 m. kovo 31 d. – P. Š., nuo 2009 m. lapkričio 2 d. įmonėje dirba Y. E., o pareiškėjas D. E. nuo 2017 m. kovo 1 d. įmonėje nedirba (t. II, b. l. 85, 302).

Migracijos valdybos specialistė 2017 m. birželio 22 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją apie tai, kad jis 2017 m. birželio 28 d. turi atvykti į Migracijos valdybą ir pateikti paaiškinimą dėl įmonės vykdomos veiklos (t. II, b. l. 94, 311).

Migracijos valdybos specialistė 2017 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją apie tai, kad pareiškėjas turi teikti dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nauju pagrindu, kadangi jis šiai dienai neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Į šį laišką atsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, kuri nurodė, jog pareiškėjas yra komandiruotėje ir grįš liepos 13-14 dienomis (t. I, b. l. 11, t. II, b. l. 95, 312).

Departamento 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (15/5-7)11U-1180(01257; 01258; 01259; 01260; 01261; 01262) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) piliečiams D. E., Y. E., N. E., E. E., U. E. ir A. E., panaikinimo“ panaikino pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojančius iki 2018 m. gegužės 12 d. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 50 straipsnio 3 dalimi (t. I, b. l. 8–10, t. II, b. l. 37–39, 105–107, 142–144, 178–180, 218–220, 329–331).

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Įstatymo 50 straipsnis reglamentuoja išduoto leidimo gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad leidimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Kaip minėta, ginčijamu Sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl jau išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, kad joje turi dirbti ne mažiau kaip trys darbuotojai Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, o taip pat dėl to, kad įmonė nevykdo veiklos, nes neturi vykdymo vietos ir joje nėra dirbančių asmenų (t. I, b. l. 8–10, t. II, b. l. 37–39, 105–107, 142–144, 178–180, 218–220, 329–331).

Byloje esantys duomenys iš esmės patvirtina šias atsakovo išvadas. Byloje esantys Sodros informacinės sistemos duomenys tvirtina, kad 2016 m. balandžio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai: nuo 2016 m. kovo 1 d. dirbo G. F. ir O. M., o nuo 2016 m. kovo 3 d. – P. Š., taip pat nuo 2009 m. lapkričio 2 d. įmonėje dirba Y. E.. Tačiau G. F. atleistas iš darbo 2016 m. gegužės 12 d., O. M. – 2016 m. gegužės 6 d., P. Š. – 2017 m. kovo 31 d. Įmonėje nuo 2009 m. lapkričio 2 d. dirba tik Y. E. (t. II, b. l. 85, 302). Iš šių duomenų darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. gegužės 6 d. nėra ne mažiau kaip trijų dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių.

Minėta, kad įmonėje nuo 2009 m. lapkričio 12 d. dirba Y. E., tačiau jai nuo 2014 m. gegužės 1 d. nėra mokamas atlyginimas (t. II, b. l. 319, 320). Pažymėtina ir tai, kad D. E. nuo 2017 m. kovo 1 d. įmonėje nedirba, todėl jo argumentai, jog aplinkybę, kad jis įmonėje dirba patvirtina 2009 m. balandžio 10 d. darbo sutartis ir Sodros informacinės sistemos duomenys atmestini kaip nepagrįsti. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog įmonė dėl trumpalaikių ekonominių sunkumų neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes kaip patvirtina bylos medžiaga, įmonė jau nuo 2016 m. gegužės 6 d. neatitiko reikalavimo, kad joje dirbtų ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pateikė Migracijos valdybai įmonės registracijos pažymėjimo išrašą, iš kurio matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 64–68). Prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresas yra (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 223–230). Migracijos valdybos pareigūnai atliko įmonės patikrinimą adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu migracijos pareigūnai nenustatė įmonės vykdomos veiklos (t. II, b. l. 83, 84, 300, 301). Pareiškėjo prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytu įmonės adresu Migracijos valdybos pareigūnai patikrinimo neatliko, tačiau byloje nustatyta aplinkybė, jog įmonėje nedirbo reikiamas skaičius Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių yra savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl naikinti Sprendimą tuo pagrindu, jog jame konstatuota aplinkybė, jog įmonė veiklos nevykdo, nėra. Pažymėtina ir tai, kad Migracijos valdybos specialistė 2017 m. birželio 22 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją apie tai, kad jis 2017 m. birželio 28 d. turi atvykti į Migracijos valdybą ir pateikti paaiškinimą dėl įmonės vykdomos veiklos (t. II, b. l. 94, 311), tačiau jis nei nurodytą dieną, nei vėliau iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos į migracijos pareigūnus nesikreipė ir šių aplinkybių nesiaiškino.

Pareiškėjo argumentas, jog Sprendime nenurodytas nei vienas Aprašo 100 punkte nustatytas pagrindas, dėl kurio įmonė gali būti laikoma fiktyvia yra teisiškai nereikšmingas, kadangi ginčijamas Sprendimas priimtas ne įmonės fiktyvumo pagrindu, o Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindu – pareiškėjo įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

Teismo vertinimu, Departamentas tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų ir panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, todėl pareiškėjų argumentai dėl skundžiamo Sprendimo nepagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kadangi joje nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Vadinasi, Departamentas turėjo teisėtą pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje A-3329-662/2017).

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą leidimas gyventi panaikinamas, jei paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti pagrindai. Neatitikus vienos iš privalomųjų sąlygų, nustatytų Įstatymo 45 straispnio 1 dalies 1 punkte, pareiškėjui D. E. išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas pagrįstai. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 3 dalį jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, Departamentas teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjo sutuoktinei ir jo nepilnamečiams vaikams leidimus laikinai gyventi. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjo vaikas gimė Lietuvos Respublikoje nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ši aplinkybė sudaro atskirą pagrindą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad jam turi būti taikoma Įstatymo redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. ir kuria buvo eliminuoti reikalavimai susiję su įmonėje dirbančių asmenų kiekiu. Šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes leidimai laikinai gyventi, išduoti iki 2017 m. sausio 1 d. yra panaikinami vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Įstatymo nuostatomis, todėl atsakovas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, pagrįstai vadovavosi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Įstatymo nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. (15/5-7)11U-1180(01257; 01258; 01259; 01260; 01261; 01262) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) piliečiams D. E., Y. E., N. E., E. E., U. E. ir A. E., panaikinimo“ yra iš esmės tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjų skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendė:

Pareiškėjų D. E., Y. E., U. E., N. E., E. E. ir A. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBronius JanuškaIrena Paulauskienė