- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-1304-796/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Obča“
- Ieškovas
- R. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Skersienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Obča“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendorvei „Obča“ dėl patirtų išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. B., mažoji bendrija „A kubu“, uždaroji akcinė bendrovė „Versus projektai“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Obča“ 10 004,63 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė tokias aplinkybes:
1.1. Ieškovas kartu su sutuoktine R. B. pagal 2020 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-8544 (toliau – ir Sutartis) iš atsakovės UAB „Obča“ įsigijo butą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Ieškovui pradėjus gyventi bute paaiškėjo, kad pro sieną, skiriančią jo butą nuo gretimo, prasiskverbia garsas dėl netinkamai įrengtos garso izoliacijos. Ieškovo teigimu, butas yra netinkamos kokybės, nes neatitiko Sutarties sąlygų ir statybas reglamentuojančių teisės aktų, pagal juos garso izoliacija turi būti ne mažesnė nei C klasės. Ieškovui kreipusis į atsakovę dėl trūkumo pašalinimo, ši trūkumą pripažino, 2021 m. birželio 30 d. pradėjo trūkumo šalinimo darbus, t. y. išardė sieną, nuėmė įtempiamas lubas, nuplėšė grindjuostes, tačiau darbai liko nebaigti. Šalims nepavykus sutarti dėl darbų užbaigimo, ieškovas ėmėsi darbus šalinti savo sąskaita ir reikalauja atlyginti su tuo susijusias išlaidas.
1.2. Ieškovas darbams atlikti 2022 m. vasario 28 d. iš Šeimos kredito unijos paėmė 5 000 Eur paskolą ir įsipareigojo sumokėti 1 643,67 Eur palūkanų, sutarties administravimo ir kitus mokesčius. Ieškovo vertinimu, dėl atsakovės kaltės paėmus paskolą, jo atlygintini nuostoliai sudaro 1 643,67 Eur. Ieškovas taip pat prašo atlyginti 5 685,79 Eur, sumokėtus rangovei UAB „Neolina“, šalinant atsakovės trūkumus; 250 Eur, juos ieškovas sumokėjo už grindjuosčių įsigijimą; 726 Eur, sumokėtus UAB „Briliantinės lubos“ už įtempiamų lubų montavimą; 151,52 Eur ieškovo išlaidų už buto nuomą, nes ieškovas su šeima negalėjo gyventi bute dėl keliamo triukšmo, dulkių ir pavojų; 200 Eur, sumokėtus UAB „Midvila“ už valymo darbus; 260,15 Eur, sumokėtus už paslaugas UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, už atliktus garso lygio matavimus; 180 Eur, sumokėtų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; 907,50 Eur, sumokėtus advokatams už teisines paslaugas dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Obča“ pateikė atsiliepimą, juo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Ieškovas nepateikė patikimų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad butas yra su trūkumu, t. y. pro tarp ieškovo ir gretimo buto sieną neleistinu lygiu prasiskverbia garsas. Atsakovė kritikuoja ieškovo pateiktą įrodymą – 2021 m. vasario 15 d. ore sklindančio garso izoliavimo matavimo protokolą Nr. 2021/02/15/2749, teigdama, kad nėra aišku, kuriose patalpose buvo atlikti matavimai ir kuri pastato pertvara buvo matuota. Atsakovė teigia, kad iš namo (kuriame yra ginčo butas) techninio projekto architektūrinės dalies matyti, jog jame nėra pertvaros su tokiais parametrais, kuri buvo aprašyta protokole, t. y. pertvaros, kurios vidaus apdaila susideda iš 100 mm polisterinio putplasčio, 170 mm blokelių mūro ir 100 mm polisterinio putplasčio.
2.2. Atsakovė nurodė, kad ieškovo nurodomas buto trūkumas neegzistavo, o atsakovė sutiko savo sąskaita perdaryti sienos izoliaciją ir atlikti visus reikiamus darbus ne dėl trūkumų pripažinimo, o rodydama atsakomybę ir pagarbą klientams. Atsakovė darbus pradėjo, tačiau dėl jai nežinomų priežasčių buvo išvaryta iš objekto ir jai nebuvo leista užbaigti darbų, kurie ieškovui būtų nieko nekainavę, o rezultatas būtų buvęs tinkamas ir atitinkantis statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovės nuomone, atsakovei neleidus užbaigti darbų, ieškovas negali iš atsakovės reikalauti atlyginti išlaidų ar įrodinėti atsakovės darbų netinkamą kokybę. Šalių susirašinėjimas ir parengtas, bet nepasirašytas susitarimo projektas patvirtina, kad atsakovė visus darbus būtų atlikusi, tačiau ieškovas, pamatęs dalį atliktų darbų, pats nusprendė, kad jie netinkamai atlikti, nors namo projekte nurodytas būtent toks sienos tarp butų įrengimas: keraminis 250 mm blokelis, 100 mm neoporas iš abiejų pusių, sienos klijuojamos gipso plokštėmis. Iš šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovė, atlikusi sienos izoliacijos ir apdailos (gipso kartono plokščių) montavimo darbus, siūlė atlikti garso izoliacijos matavimą, tačiau ieškovas nesutiko ir šalims nepavykus susitarti ieškovas priėmė vienašališką sprendimą perdaryti atsakovės atliktus darbus.
2.3. Atsakovės teigimu, 2022 m. balandžio 20 d. ore sklindančio garso izoliavimo matavimo protokole Nr. 2022/04/20/5989 užfiksuoti matuotos pertvaros duomenys (vidaus apdaila, 100 mm akmens vata, 250 mm blokelių mūras, 100 mm polisterinis putplastis, vidaus apdaila) atitinka namo projekte ir konstrukcinėje dalyje nurodytus duomenis. Atsakovei akivaizdu, kad butas turėjo visus šalių suderintus techninius parametrus, kurie buvo pasiekti atsakovei atlikus statybos darbus, tačiau ieškovo sprendimu dalis darbų buvo perdaryti, gaunant tą patį rezultatą. Atsakovė kritikuoja (duomenys neskelbtini) D. K. išvadą dėl pertvaros trūkumų, teigdama, kad jos aprašomoji dalis ir išvados nėra tarpusavyje susijusios ir pagrįstos. Ieškovas visas išlaidas patyrė dėl savo paties nepagrįstų ir nemotyvuotų sprendimų, todėl atsakovė už juos neturi atsakyti.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B. atsiliepime prašė ieškinį tenkinti visiškai.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, MB „A kubu“ atsiliepime nurodė tinkamai parengusi namo (kuriame yra ginčo butas) techninį darbų projektą; prašė dėl ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Versus projektai“ atsiliepime nurodė tinkamai parengusi namo (kuriame yra ginčo butas) projekto konstrukcinę dalį, tačiau nevykdė projekto sprendinių įgyvendinimo funkcijos; prašė dėl ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 10 004,63 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 004,63 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 225 Eur žyminį mokestį, 2 299 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato / padėjėjo teisinei pagalbai ir 250 Eur bylinėjimosi išlaidų – suma, išmokėta liudytojui; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės 13,44 Eur teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑1509‑580/2023 atsakovės UAB „Obča“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai; priteisė ieškovui iš atsakovės 10 004,63 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 004,63 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 6 109,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės 136,38 Eur teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
9. Teismo sprendimo motyvai:
9.1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip pardavėjos, civilinės atsakomybės dėl netinkamos garso izoliacijos, taip pat dėl kieno kaltės (ieškovo ar atsakovės) atsakovė nebaigė pradėtų garso izoliacijos trūkumų šalinimo darbų ir ar ieškovo patirtos išlaidos (pačiam savo lėšomis šalinant garso izoliacijos trūkumus) pagrįstos. Teismas nustatė, kad ginčas tarp ieškovo ir atsakovės yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, todėl byloje kylančios abejonės aiškintinos vartotojo (ieškovo) naudai. Pažymėta, kad atsakovei, kaip patirtį ir žinių sukaupusiai verslininkei, taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo, taip pat profesionalumo standartai; pardavėjos veikla, parduodant nekilnojamąjį turtą, turi atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus dėl pareigos perduoti vartotojui tinkamos kokybės daiktą, suteikti būtiną ir teisingą informaciją ir pan.
9.2. Ieškovas pasirinko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisių gynimo būdą, t. y. patikslintu ieškiniu reikalauja atlyginti išlaidas daikto trūkumams ištaisyti. Teismas padarė išvadą, kad šalys sutartyje susitarė dėl buto garso izoliacijos kokybės, ją apibrėždamos B klase (pagerinto akustinio komforto sąlygų klase), nors teisės aktai, reglamentuojantys buto garso izoliacijos kokybę, įtvirtino žemesnį kokybės lygį – C klasę (priimtino akustinio komforto sąlygų klasė).
9.3. Ginčas kilo dėl vieno iš trijuose dvibučiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), esančių butų – (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, atsakovės parduotas Butas neatitiko garso kokybės reikalavimų, nes buvo žemesnės klasės, nei nurodyta sutartyje. Atsakovė, nesutikdama su reikalavimu, ginčijo bandymų protokolą kaip nepatikimą įrodymą. Teismo vertinimu, aplinkybė dėl, tikėtina, klaidingai nurodyto pertvaros blokelių mūro storio nepaneigia iš kitų byloje esančių įrodymų visumos darytinos išvados, kad Protokole Nr. 2021/02/15/2749 užfiksuoti butuose, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti matavimai. Priešingas vertinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėta, kad visuose trijuose dvibučiuose namuose sienos tarp butų neatitiko pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytos B akustinės klasės (min. 58 dB).
Atsiliepimas
9.4. Atsakovės atstovas, nesutikdamas su garso izoliacijos matavimais, teigė, kad matavimai turi būti atliekami visiškai įrengtose patalpose. Teismas, viena vertus, pažymėjo, kad atsakovė nurodomos aplinkybės dėl garso izoliacijos matavimams keliamų reikalavimų nepagrindė jokiais įrodymais, kita vertus, nustatė, kad ieškovas garso izoliacijos matavimus atliko įsirengęs Butą.
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Teismas nustatė, kad projekte nebuvo numatyta, jog, atliekant apdailą, sienos turi būti tinkuojamos. Teismas nesutiko su atsakovės atstovo teiginiais, kad aplinkybė, jog sienos privalo būti tinkuojamos, yra savaime suprantamas dalykas. Nors atsakovės atstovas teigė, kad visi pirkėjai buvo informuoti apie tai, kad sienos nebuvo tinkuotos, taip pat kad neužtinkavus garso kokybė gali neatitikti deklaruotos B klasės, tačiau šių nurodytų aplinkybių, išskyrus paaiškinimus, nepagrindė jokiais kitais įrodymais. Priešingai, nei nurodė atsakovės atstovas, ieškovas, liudytojai T. Š., E. G. teigė, jog nebuvo informuoti apie tai, jog sienos netinkuotos ir kad tik užtinkavus bus pasiekta akustinė B klasė. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimams, liudytojų parodymams esant prieštaringiems, nesant rašytinių įrodymų, atsakovės atstovo teiginiai dėl pirkėjų informavimo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas nenustatė pagrindo padaryti išvadą, kad garso izoliacija neatitiko pirkimo–pardavimo sutartyje sulygtos B klasės tik dėl to, kad ieškovas sienos tarp butų netinkavo. Teismas padarė išvadą, kad Butas jo pardavimo metu buvo su trūkumais, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, jog jam Butą pardavusi atsakovė kompensuotų trūkumų pašalinimo išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
9.6. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė buto kokybės trūkumo šalinimo darbų neužbaigė. Nors atsakovė ir teigė, kad trūkumų šalinimo darbų ji nepabaigė dėl to, kad ieškovas neleido, įrodymų, išskyrus atsakovės vadovo paaiškinimus, jog ieškovas kliudė šiuos darbus užbaigti (nebeįleido atsakovės darbuotojų į butą, nors jie dėjo protingas pastangas), nepateikė. Atsakovė, nesutikdama su eksperto D. K. 2022 m. kovo 17 d. Vertinimo aktu, jokių įrodymų, išskyrus savo žodinius paaiškinimus, kurie paneigtų specialiųjų žinių turinčio asmens išvadą apie netinkamai pritvirtintas ir neleistinai judančias gipso kartono plokštes, nepateikė. Atsakovės vadovas patvirtino, kad gipso kartono plokščių tvirtinimo darbai dar nebuvo užbaigti, jos turėjo būti dar papildomai tvirtinamos. Teismas nustatė, kad bylos įvykių eiga patvirtina, jog atsakovė kaip savo srities profesionalė turėjo daugiau nei vienerius metus trūkumų šalinimo darbams pabaigti. Įvertinus šalis siejusius teisinius santykius, pripažinta, kad atsakovei, kaip savo srities profesionalei (pardavėjai), buvo kilusi pareiga pabaigti taisyti trūkumus (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas nusprendė, kad ieškovo sprendimas nebetęsti netinkamai atliekamų darbų (judančias ir nepabaigtas tvirtinti plokštes užglaistyti ir uždažyti) nelaikytinas nesąžiningu ar neproporcingu, ir nusprendė, kad atsakovė neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų (trukdymo atsakovei pabaigti trūkumų šalinimo darbus) kaip atsakovės civilinę atsakomybę už Buto kokybės trūkumą šalinančios / mažinančios aplinkybės egzistavimo.
9.7. Teismas pripažino, kad byloje konstatavus, jog ieškovas įrodė daikto trūkumų faktą, atsakovė neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, trukdant atsakovei pabaigti buto trūkumų šalinimo darbus, ir nesant ginčo dėl fakto, kad atsakovė buto trūkumų šalinimo darbų nebaigė atlikti, ieškovas įgijo teisę pasirinkti kitą savo pažeistos teisės gynimo būdą, įtvirtintą įstatyme, – pats savo lėšomis pašalinti buto trūkumą ir reikalauti, kad atsakovė atlygintų trūkumo šalinimo išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
9.8. Nustatyta, kad, atsakovei atliekant trūkumų šalinimo darbus, tarp šalių kilo konfliktinė situacija dėl darbų kokybės, todėl ieškovas pasitelkė ekspertą įvertinti darbų kokybę. Iš eksperto išvados paaiškėjus, kad buto trūkumų šalinimo darbai nėra užbaigti tokiu būdu, kad gipso kartono plokštės būtų pritvirtintos tinkamai ir nejudėtų, taip pat užsitęsusiam bendradarbiavimui su atsakove dėl trūkumų šalinimo nutrūkus, akivaizdu, kad ieškovas ėmėsi pastangų surasti kitą rangovą, kuris tokius trūkumus pabaigtų / ištaisytų. Svarbia aplinkybe pripažinta tai, kad ieškovas yra vartotojas, iš atsakovės, kuri yra savo srities profesionalė ir verslininkė, įsigijo šeimos gyvenamąjį būstą.
9.9. Byloje nustatyta, kad UAB „Neolina“ butų pertvarą sutvarkė kitu būdu, nei buvo pradėjusi tvarkyti atsakovė. Atsakovės atstovas, nesutikdamas su išlaidų dydžiu trūkumams šalinti, neteikė įrodymų, koks būdas būtų optimaliausias. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Neolina“ būtų pažeidusi kokius nors statybos norminių aktų reikalavimus. Iš pateikto UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2022 m. balandžio 20 d. Ore sklindančio garso izoliavimo matavimo protokolo Nr. 2022/04/20/5989 nustatyta, kad tarp butų esanti garso izoliacija atitinka C klasę. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, neturėdamas profesionalių žinių, neturėjo ir pareigos nuspręsti, kokiu būdu yra ekonomiškiausia pašalinti buto pertvaros trūkumus, t. y. pabaigiant jau atsakovės pradėtus darbus atsakovės pasirinktu trūkumų šalinimo būdu ar atliekant trūkumų šalinimo darbus kitu būdu, kurį pasiūlė naujas rangovas. Ieškovo tyčios ar sąmoningo veikimo, siekiant padidinti trūkumų šalinimo išlaidas, naujam rangovui parenkant kitą trūkumų šalinimo būdą, byloje nenustatyta.
9.10. Teismas nustatė, kad ieškovas prašo atlyginti faktiškai patirtas išlaidas, t. y. rangovei sumokėtą kainą. Teismas nenustatė pagrindo abejoti rangovės UAB „Neolita“ atliktų darbų vertę patvirtinančių dokumentų pagrįstumu ir teisėtumu. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovas sąmoningai patyrė nepagrįstai dideles buto trūkumų šalinimo išlaidas. Konstatuota, kad ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 685,79 Eur ieškovo patirtos buto pertvaros trūkumų šalinimo išlaidos. Įvertinęs prašomų priteisti išlaidų sąsajumą su daikto trūkumais ir jų šalinimu, teismas pripažino pagrįstais 1 643,67 Eur nuostolius, patirtus dėl ieškovo paimtos paskolos trūkumų šalinimo išlaidoms apmokėti, 1 327,52 Eur nuostolius, patirtus už grindjuosčių pirkimą (250 Eur), įtempiamų lubų įrengimo darbų apmokėjimą (726 Eur), valymo darbų apmokėjimą (200 Eur), kito būsto nuomą (151,52 Eur), 440,15 Eur protingo dydžio nuostolius, patirtus siekiant surinkti įrodymus apie atsakovės civilinę atsakomybę (260,15 Eur už garso izoliacijos matavimus, 180 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą), 907,50 Eur protingo dydžio nuostolius, patirtus dėl turtinės žalos išieškojimo ne teismo tvarka. Teismas pripažino pagrįstu ir tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 10 004,63 Eur turtinės žalos atlyginimą (5 685,79 Eur + 1 643,67 Eur + 1 327,52 Eur + 440,15 Eur + 907,50 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Obča“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
10.1. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad parduotas daiktas (Butas) turėjo trūkumų. Ieškovas įsigyto Buto trūkumą įrodinėjo 2021 m. vasario 15 d. Ore sklindančio garso izoliavimo matavimo protokolu Nr. 2021/02/15/2749, tačiau, atsakovės nuomone, šis įrodymas nėra patikimas ir tinkamas patvirtinti, jog Butas turėjo trūkumų. Iš protokolo Nr. 2021/02/15/2749 aprašymo nėra aišku, kuriose patalpose buvo atlikti matavimai ir ar matuota reikiama pastato pertvara. Protokole nurodytas natūrinių matavimų bandomųjų objektų atrankos aktas Nr. NMA-21/02/05-1 nebuvo pateiktas. Išanalizavus matuotos pertvaros aprašymą, galima pagrįstai teigti, jog matavimai buvo atlikti ne ginčo Bute ir net ne gyvenamajame name, kuriame yra Butas. Ieškovas negalėjo paaiškinti protokole Nr. 2021/02/15/2749 nurodytų neatitikimų, lyginant juos su techninio projekto architektūrine dalimi, taip pat negalėjo paaiškinti apie bandymo atlikimo eigą. Byloje yra duomenys, jog ore sklindančio garso izoliavimo matavimus buvo užsakęs ir gretimo namo savininkas T. Š., tačiau tiek jo, tiek kito kaimyno matavimų protokolai nėra tinkami ir leistini įrodymai patvirtinti ieškovo įsigyto Buto trūkumus. Protokolą pasirašęs specialistas, apklaustas teismo posėdžio metu, taip pat negalėjo kategoriškai ir užtikrintai patvirtinti, kad ieškovo Bute atliko matavimus. Ieškovo nurodytas trūkumas, garso kokybė, yra labai specifinis ir įrodomas tik specialiomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl ieškovo ar liudytojų paaiškinimai, jog kažkas buvo girdėti iš šalia esančio buto, nėra ir negali būti patikima ir tinkama įrodinėjimo priemonė.
10.2. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad matavimai buvo atlikti ieškovo Bute ir duomenys Protokole Nr. 2021/02/15/2749 yra patikimi, turėtų būti vertinamos ir kitos svarbios aplinkybės, galėjusios turėti įtakos garso izoliacijai, už kurias atsakingas yra pats ieškovas. Ieškovas ore sklindančio garso izoliavimo matavimus atliko (jeigu jie apskritai buvo atliekami) Bute, kurio sienos nebuvo baigtos, taip pat jos nebuvo baigtos ir gretimame bute. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nebaigtai statybai neatliekami garso izoliacijos tyrimai, nes jų duomenys nėra ir negali būti tikslūs ir teisingi.
10.3. Pažymi, kad ieškovas, įsigijęs Butą su daline apdaila, pagal Sutarties 7.11 punktą įsipareigojo atlikdamas buto vidaus apdailos darbus laikytis teisės aktais nustatytų A klasės pastatų statybai keliamų reikalavimų. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovas, įsigijęs Butą, sienos tarp butų netinkavo, o nudažė armuotą polistireną, nes jam taip patarė jo samdyti meistrai. Tačiau sienos tarp butų polistireno plokštės nėra baigtinė apdailos medžiaga, o jos turėjo būti dengiamas apdailos medžiaga, t. y. tinku, sausu tinku (gipso kartono plokštėmis) arba šlapiu tinku pagal užsakovo pasirinkimą. Tai buvo numatyta ir namo projektinėje dokumentacijoje. Remiantis Dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projekto Techniniu-darbo projektu, sienų konstrukcija susideda iš 250 mm keraminių blokelių mūro, 100 mm ekstrūdinio polistireno plokštės ir 10 mm apdailos pagal architektūrinę dalį. Pagal Dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projekto Architektūrinę dalį, sienų ir lubų paviršių baigtinę apdailą, taip pat grindų dangą pasirenka užsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Teismas padarė išvadą, kad sienos tarp butų netinkavimas nedarė įtakos garso izoliacijai, nes neva Buto sienos ir taip netenkino pirkimo–pardavimo sutartyje sulygtos B klasės. Atsakovės nuomone, teismas padarė išvadas, kurioms yra būtinas specialiųjų žinių taikymas, todėl veikė viršydamas teismo kompetencijos ribas. Pažymi, kad klaidingą teismo išvadą paneigia 2022 m. balandžio 20 d. ore sklindančio garso izoliavimo matavimo protokolas Nr. 2022/04/20/5989, jame tirto Buto duomenys yra išsamesni ir tikslesni.
10.5. Nors Techniniame darbo projekte suprojektuotų dvibučių namų vidaus aplinkos garso klasė buvo numatyta C (minimali pagal statybos techninio reglamento (STR) reikalavimus), bet, užbaigus statybą ir įgyvendinus Buto apdailą panaudojant A klasės pastatų statybai reikiamas medžiagas ir darbus, buvo galima pasiekti B akustinę klasę. Ieškovas, turėjęs pareigą užbaigti įsigyto Buto statybą ir apdailą, ją atlikdamas privalėjo laikytis teisės aktais nustatytų A klasės pastatų statybai keliamų reikalavimų. Protokole Nr. 2022/04/20/5989 gauti matavimo rezultatai yra 59,7 dB, įvertinus tai, jog matavimai buvo atlikti kambariuose, esančiuose šalia kitų šio pastato patalpų, kai jau sienos buvo užbaigtos abiejose tikrinamos sienos pusėse, Buto garso klasė atitiko B akustinę klasę pagal statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ 1 lentelę. Galima pagrįstai teigti, kad šie duomenys patvirtina, jog atsakovės pastatytas ir ieškovui parduotas Butas turėjo visus šalių suderintus techninius parametrus, jie buvo pasiekti atsakovei atlikus statybos darbus ir ieškovui užbaigus apdailos darbus.
10.6. Teisme apklausus (duomenys neskelbtini) D. K., jis patvirtino, jog jokių garso izoliacijos matavimų neatliko, o rėmėsi ieškovo pateiktu protokolu Nr. 2021/02/15/2749. Ieškovas, pateikęs liudytojui netinkamą protokolą Nr. 2021/02/15/2749, jį suklaidino, todėl liudytojas, teikdamas savo išvadas 2022 m. kovo 17 d. Vertinimo akte, pateikė neteisingas išvadas, jomis remtis teismui nebuvo jokio pagrindo. Byloje esantis aktas taip pat neįrodė, kad atsakovės parduotas Butas turėjo trūkumų dėl garso izoliacijos.
10.7. Atsakovės parduotas Butas neturėjo trūkumų, o siekis atsakovei sutarti su savo klientais (pirkėjais) neturėtų suformuoti išankstinių nuostatų apie nebūtus faktus. Su ieškovu buvo sutarta, kad bandys pagerinti esamą garso izoliaciją, nors ji atitiko tiek namo projekto reikalavimus, tiek Sutarties nuostatas, tiek STR reikalavimus. Atsakovei atliekant šiuos pagerinimus, su ieškovu buvo suderinti darbai, atlikimo būdas ir terminai, tačiau tarp ieškovo ir atsakovės kilo konfliktinė situacija ir atsakovei nebuvo leista užbaigti pradėtų pagerinimo darbų. Todėl atsakovė negali pateikti įrodymų, paneigiančių duomenis dėl netinkamai pritvirtintų ir (ar) neleistinai judančių plokščių, be to, neinformavus atsakovės, šie darbai buvo ieškovo sprendimu perdaryti, pasitelkiant kitą rangovą, ir nebėra nieko, ką galėtų užfiksuoti / konstatuoti ir pateikti. Atsakovė, gindamasi nuo argumentų, kad buvo netinkamai sumontuotos gipso kartono plokštės, teikė panaudotų medžiagų gamintojų technines specifikacijas, jos patvirtina jų panaudojimo ir montavimo būdą, šis buvo tinkamas. Byloje apklaustas (duomenys neskelbtini) D. K. taip pat patvirtino, kad yra technologija, kai gipso kartono plokštės yra klijuojamos.
10.8. Teismui sprendžiant dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo, reikėtų įvertinti civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygą, numatytą CK 6.253 straipsnio 5 dalyje. Ieškovui neleidus užbaigti darbų (galutinis rezultatas 2021 m. birželio mėn. nėra žinomas), reikalauti apmokėti išlaidas, patirtas kitam rangovui, nėra jokio teisinio pagrindo, be to, naujai pasirinktas rangovas ne šalino daikto (Buto) garso izoliacijos trūkumus, kurių nebuvo, nes atsakovės atlikti darbai net nebuvo matuoti dėl garso izoliacijos, o atliko ieškovo pageidautus pagerinimus ir Buto remonto darbus. Taigi, visos ieškovo patirtos išlaidos, kurias jis prašė priteisti iš atsakovės, buvo patirtos dėl ieškovo nepagrįstų ir nemotyvuotų spendimų, todėl, ieškovui pačiam padidinus savo išlaidas Buto remontui, už jas neturi atsakyti atsakovė, kuri pardavė tinkamos kokybės daiktą (Butą).
Šalies argumentai
10.9. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi priteisti ieškovo patirtas išlaidas. Pirma, ieškovas leistinais ir patikimais įrodymais neįrodė, jog jo įsigytas daiktas (Butas) turėjo trūkumų. Antra, atsakovė geranoriškai atliko papildomus ieškovo turto pagerinimus, bet, ieškovui neleidus jų užbaigti, nėra atsakinga už ieškovo pasirinkimu patirtas išlaidas kitam rangovui. Be to, ieškovo pateiktos kainos yra gerokai didesnės nei tuo metu buvo rinkoje ir atsakovė tai įrodė pateikdama darbų sąmatą. Apeliantės vertinimu, yra pagrindas abejoti įrodymų dėl išlaidų patikimumu ir leistinumu, todėl teismas nepagrįstai visas ieškovo išlaidas, patirtas atsiskaitant su UAB „Neolina“, pripažino daikto (Buto) trūkumo pašalinimo išlaidomis ir jas priteisė iš atsakovės. Labai tikėtina, kad UAB „Neolina“ užbaigė ieškovo įsigyto buto visos apdailos darbus, nes ieškovas įsigijo Butą, kai Buto baigtumas buvo tik 85 proc., todėl pats ieškovas turėjo tinkamai užbaigti Buto įsirengimo ir apdailos darbus. Ieškovas, užsibaigęs visus apdailos darbus, nepagrįstai pareikalavo šių išlaidų kompensavimo iš atsakovės, nors byloje nėra patikimų įrodymų apie tai, kad daiktas (Butas) buvo parduotas su trūkumu ir (ar) kad tą trūkumą reikėjo pašalinti. Ieškovui neįrodžius, kad egzistuoja sąlygų visuma civilinei atsakomybei taikyti, teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė visas ieškovo patirtas išlaidas.
10.10. Apeliantė nesutinka su teismo iš atsakovės priteistomis 500 Eur išlaidomis, patirtomis dėl eksperto vertinimo akto parengimo ir dalyvavimo teismo posėdyje, nes jos yra nepagrįstos, patirtos paties ieškovo pasirinkimu. Be to, specialistas pats jokių tyrimų neatliko, o rėmėsi ieškovo pateikta neteisinga ir netikslia informacija, todėl padarė klaidingas išvadas, tai teismo posėdžio metu pripažino. Ieškovas neturėjo teisės ir pagrindo reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas už netinkamai specialisto atliktą darbą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą; priteisti iš atsakovės ieškovui jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovo teigimu, akivaizdu, jog protokole Nr. 2021/02/15/2749 užfiksuoti ore sklindančio garso izoliavimo matavimų rezultatai buvo užfiksuoti matavimus atliekant būtent ieškovo Bute. Tai, kad teismui su protokolu nebuvo pateiktas natūrinių matavimų bandomųjų objektų atrankos aktas, nepaneigia akivaizdaus fakto, kad protokole yra pateikti rezultatai matavimų, atliktų tiriant būtent ieškovo ir jo kaimynės butą skiriančią tarpbutinę sieną.
11.2. Protokolas Nr. 2022/04/20/5989 buvo surašytas 2022 m. balandžio 20 d., t. y. po to, kai ieškovas 2022 m. kovo 15 d. sudarė Statybos rangos sutartį su kita įmone, UAB „Neolita“, ši ieškovo sąskaita iki 2022 m. kovo 31 d. atliko garso izoliacijos trūkumų Bute pašalinimo darbus. Todėl protokole Nr. 2022/04/20/5989 užfiksuoti ore sklindančio garso izoliavimo matavimo rezultatai neatspindi Buto situacijos po jo pardavimo ieškovui. Be to, K. Z., t. y. matavimus Bute atlikęs specialistas, paaiškino, jog sienos, kuri pasirenkama matavimams atlikti, duomenys neturi įtakos tyrimui. Ieškovas, remdamasis protokolo Nr. 2022/04/20/5989 15 punktu, nurodo, kad klaidinga apeliantės išvada, jog šiame protokole užfiksuoti matavimo rezultatai atitinka B akustinę klasę. Teismo posėdžio metu K. Z. taip pat paneigė atsakovės teiginius, jog po buto perdavimo ieškovui, esant E akustinei klasei, kaip buvo nustatyta protokole Nr. 2021/02/15/2749, po visos apdailos Bute įrengimo, C akustinė klasė (nors Sutartyje buvo nurodyta netgi aukštesnė B akustinė klasė) vis tiek nebūtų buvusi pasiekta, kadangi vien dažai ir glaistas akustinės klasės iki C klasės pakelti negali. Todėl atsakovės teiginiai, kad Buto garso klasė atitinka B akustinę klasę, yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
11.3. Sutartyje šalys susitarė, kad Buto garso izoliacijos kokybė atitiks B akustinę klasę. Atsižvelgiant į tai, garso izoliacijos kokybė Bute net po ieškovo atlikto remonto, kurio metu iš esmės buvo perdaryta siena tarp butų, pagerinant jos akustines savybes, taip ištaisant dėl atsakovės kaltės atsiradusius Buto trūkumus, neatitiko šalių sutartos akustinės klasės, t. y. B akustinės klasės, tai akivaizdžiai įrodo Buto pardavimo metu buvus Buto trūkumus.
11.4. Ieškovas negalėjo paaiškinti atsakovės nurodomų duomenų ir aplinkybių dėl protokolo Nr. 2021/02/15/2749, nes nėra šios srities specialistas, be to, nei jis pats atliko akustinį tyrimą, nei galėjo stebėti, kaip jis atliekamas, nes tyrimo atlikimo metu net negalėjo būti pastate. Ieškovo negalėjimas paaiškinti pirmo atlikto matavimo aplinkybių savaime nepaneigia šio matavimo išvados, t. y. kad buto perdavimo ieškovui metu siena tarp butų neatitiko turto aprašyme nurodytos B akustinės klasės, be to, byloje yra surinkta pakankamai tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovo vertinimu, apeliantės spekuliacijos, kad matavimų inžinierius K. Z. protokole užfiksuoto tyrimo net neatliko ir protokolo Nr. 2021/02/15/2749 nepasirašė, yra niekuo nepagrįstos. Aplinkybė, kad teismo posėdžio metu asmuo negali tiksliai prisiminti prieš daugiau nei 3 metus atlikto akustinio tyrimo ir pasirašyto protokolo, yra žmogiška ir nepaneigia fakto, kad toks tyrimas tikrai buvo atliktas, o protokolas – būtent to asmens pasirašytas. Buto trūkumų buvimą įrodo ieškovo pateiktas Buto pirkimo–pardavimo aprašymas, jame nurodyta, kad akustinė klasė Bute yra B, protokolas Nr. 2021/02/15/2749, protokolas Nr. 2022/04/20/5989, (duomenys neskelbtini) D. K. 2022 m. kovo 17 d. Vertinimo aktas, ieškovo, trečiojo asmens ir liudytojų parodymai, o ne tik protokolas Nr. 2021/02/15/2749, kaip teigia atsakovė. Nėra įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuris uždraustų ar nustatytų tam tikras specifines įrodinėjimo priemones būtent garso kokybės trūkumui įrodyti ar paneigti. Pats atsakovės vadovas 2023 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad Butas jo pardavimo metu turėjo trūkumų, o tiksliau – garso izoliacija dėl netinkamos sienos tarp butų Bute neatitiko Sutartimi numatytų reikalavimų – B akustinės klasės.
11.5. Ieškovas yra laikytinas vartotoju, kadangi butą pirko iš atsakovės, t. y. verslininkės, savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Nors atsakovė yra nurodžiusi, kad ieškovui buvo pranešta apie tai, jog Buto sienos yra netinkuotus, o jų neužtinkavus garso kokybė gali neatitikti deklaruotos B klasės, atsakovė nėra pateikusi jokių šiuos faktus pagrindžiančių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, jie yra paneigti garso matavimus atlikusio specialisto K. Z. duotais paaiškinimais. Pažymi, kad, pagal Dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projekto Architektūrinę dalį, sienų ir lubų paviršių baigtinę apdailą, taip pat grindų dangą pasirenka užsakovas, o Buto garso klasės atitiktį B akustinei klasei pagal Sutartį garantuoja būtent atsakovė (Sutarties 2 priedo „Buto su daline apdaila aprašymas / pardavėjo atliekami darbai ir įranga“ punktas „Vidinės sienos ir pertvaros“). Butas jo perdavimo metu turėjo atitikti B akustinę klasę, o atitiko tik E klasę. Ieškovas akcentuoja, kad liudytojas K. Z. nurodė, jog, esant pirmo matavimo metu nustatytiems garso sklidimo ore rodikliams, net po visos apdailos įrengimo Butas netenkintų net C akustinės klasės.
11.6. Protokolas Nr. 2021/02/15/2749 yra tinkamas įrodymas Buto trūkumams įrodyti, o sienos tarp butų neatitiktis sutartyje nurodytoms charakteristikoms (B klasei) yra byloje įrodyta ir kitais įrodymais, t. y. byloje surinktų įrodymų visetu. Taigi ir (duomenys neskelbtini) D. K. Vertinimo aktas yra laikytinas pagrįstu. Atsakovės teiginys, kad šis Vertinimo aktas neįrodo Buto trūkumų buvimo, yra nepagrįstas.
11.7. Ieškovas nurodo, kad atsakovės teiginiai dėl bandymo pagerinti esamą garso izoliaciją yra akivaizdžiai nelogiški, jeigu ji, kaip tvirtina atsakovė, atitiko Sutarties bei teisės aktų reikalavimus. Nors apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės pirmą kartą, atsakovės vadovo teiginių, kuriais jis iš esmės pripažino, kad butas jo perdavimo ieškovui metu neatitiko buto aprašyme nurodytos B akustinės klasės, nelaikė fakto pripažinimu, tačiau, bylą išnagrinėjus iš esmės pakartotinai, šį aplinkybė buvo nustatyta kitų byloje surinktų įrodymų pagrindu. Buto perdavimo ieškovui metu butas neatitiko buto aprašyme nurodytų charakteristikų, dėl to laikytina, kad turėjo trūkumą, kuris tarp šalių nebuvo aptartas buto perdavimo ieškovui metu.
Atsiliepimas
11.8. Atsakovės teiginys, neva jai nebuvo leista užbaigti jos pradėtų darbų, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovės ieškovui parduotas Butas buvo su trūkumais – neatitiko Sutartyje numatytos B akustinės klasės. Išlaidos Buto trūkumams šalinti buvo ieškovo patirtos ne todėl, kad ieškovas piktybiškai neleido atsakovei užbaigti pradėtų darbų, o dėl to, kad atsakovė daugiau nei vienerius metus iki galo nepašalino garso izoliacijos trūkumų Bute, jos atliekamas darbas nebuvo kokybiškas, neatitiko Sutarties ir teisės aktų reikalavimų, todėl ieškovas pasisamdė kitą įmonę UAB „Neolina“.
Šalies argumentai
11.9. Ieškovas nesutinka su teiginiu, kad jo pasamdyta įmonė UAB „Neolina“ darbus atliko už gerokai didesnę kainą nei tuo metu buvo rinkoje. UAB „Neolina“ ieškovui darbus atliko už 5 685,79 Eur. Taip pat papildomai ieškovas sumokėjo už įtempiamų lubų grąžinimą į pradinę padėtį – 726 Eur ir 250 ieškovas sumokėjo už grindjuostes, t. y. visų darbų kana šiuo atveju sudarė 6 661,79 Eur, t. y. nesiekė (duomenys neskelbtini) D. K. sąmatoje nurodytos kainos. Atsakovė neprotingai didelę kainą byloje įrodinėjo išimtinai savo pačios sudaryta sąmata, ji vertintina kritiškai, t. y. atsakovė nepateikė kitų statybos srityje veikiančių subjektų sudarytų sąmatų ar pasiūlymų. Į atsakovės sudarytą sąmatą darbai yra įtraukti selektyviai, t. y. yra įtraukti ne visi darbai, kurie buvo atlikti ieškovo bute ir kurie įtraukti į UAB „Neolina“ atliktų darbų aktą, – nėra įtraukti gipso kartono plokščių montavimo darbai, tai sudaro didžiausią UAB „Neolina“ atliktų darbų masę, taip pat nėra įtraukti grindjuosčių ir įtempiamų lubų montavimo darbai. Dėl to atsakovės į bylą pateikta darbų sąmata negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas ir ja vadovautis nėra pagrindo. Be to, atsakovės pateikta sąmata akivaizdžiai prieštarauja (duomenys neskelbtini) D. K. sudarytai sąmatai ir kitiems ieškovo išlaidas pagrindžiantiems įrodymams. Ieškovas nurodo, kad darbams atlikti paėmė paskolą, nes neturėjo tam pakankamai savo paties lėšų, todėl akivaizdu, kad nebuvo suinteresuotas darbų atlikimu už kuo didesnę kainą, o tiesiog siekė, kad darbai būtų tinkamai ir efektyviai užbaigti. Nurodo, kad jokių vidaus apdailos darbų UAB „Neolina“ neatliko, tokių išlaidų priteisimo ieškovas iš atsakovės nereikalauja. Kadangi atsakovė Sutartį įvykdė netinkamai, ieškovas turi teisę ginti savo pažeistą teisę ir CK 6.256 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu bendruoju teisių gynybos būdu, tai yra reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys atsakovei dėl išlaidų atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylos faktinės aplinkybės
15. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. ieškovas R. B. ir jo sutuoktinė R. B. su atsakove UAB „Obča“ pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-8544. Šia sutartimi ieškovas ir jo sutuoktinė iš atsakovės nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodytas buto baigtumo procentas – 85 proc.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis atitinka CK 6.228¹ straipsnyje įtvirtintą vartojimo sutarties sampratą. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka tarp šalių nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo atlikto šalių teisinių santykių kvalifikavimo, t. y. dėl to, kad ginčas tarp ieškovo (vartotojo) ir atsakovės (verslininkės, užsiimančios nekilnojamojo turto vystymu) yra kilęs iš vartojimo sutartinių teisinių santykių ir šalių sutartiniuose santykiuose ieškovas yra vartotojas.
17. Sutarties 7.9 punkto sąlygoje atsakovė, kaip pardavėja, įsipareigojo savo kaštais atlikti perkamo buto būtinuosius apdailos darbus, kurie nurodyti šios sutarties 2 priede „Buto su daline apdaila aprašymas“, ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (imtinai). Sutarties 2 priedo „Buto su daline apdaila aprašymas / pardavėjo atliekami darbai ir įranga“ punkte, pavadintame „Vidinės sienos ir pertvaros“, be kita ko, nurodyta, kad „sienos tarp butų – 25 cm storio keraminių blokelių mūras, su papildomai montuojama 100 mm storio iš abiejų pusių polistireninio putplasčio plokštėmis. <...> Tarpbutinės pertvaros atitinka statybos norminių aktų B akustinei klasei keliamus reikalavimus“.
18. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad šalys Sutartyje susitarė dėl buto garso izoliacijos kokybės ir ją apibrėžė B klase (t. y. pagerinto akustinio komforto sąlygų klase), nors teisės aktai, reglamentuojantys buto garso izoliacijos kokybę, įtvirtino žemesnį kokybės lygį – C klasę (t. y. priimtino akustinio komforto sąlygų klasė) (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 387 patvirtintas statybos techninio reglamentas STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.)).
19. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ matavimų inžinierius K. Z. 2021 m. vasario 5 d. atliko garso matavimus ir pateikė 2021 m. vasario 15 d. Ore sklindančio garso izoliavimo matavimo protokolą Nr. 2021/02/15/2749 (toliau – ir ginčo protokolas, protokolas Nr. 2021/02/15/2749). Jame nustatyta, kad išmatuotas elemento standartizuotasis garso slėgio lygių skirtumas neatitinka projektinės klasės pagal STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ V skyriaus elementui keliamus reikalavimus. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl šiame protokole užfiksuotų matavimų teisingumo ir tyrimo atlikimo ieškovui priklausančiame bute.
20. 2021 m. liepos 30 d. ieškovas pateikė atsakovei pretenziją, joje nurodė, kad atsakovė sutiko buto trūkumų pašalinimo darbus atlikti nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. liepos 9 d., R. B. su šeima atlaisvino butą, atsakovės darbuotojai atvyko 2021 m. birželio 28 d., 2021 m. birželio 29 d. atvežė medžiagas, 2021 m. birželio 30 d. pradėjo darbus, tačiau darbų nebaigė. Pretenzija reikalavo UAB „Neolina“ 2021 m. liepos 16 d. lokalinėje sąmatoje ir UAB „Briliantinės lubos“ komerciniame pasiūlyme nurodytu būdu pašalinti nustatytus defektus (sutvarkyti pažeistas įtempiamas lubas, įrengti tinkamą garso izoliaciją tarp butų (naudojant tinkamą statybinę vatą), deramai demontuoti ir sumontuoti gipso kartono plokštes, atlikti pažeistų sienų glaistymą, šlifavimą, gruntavimą, dažymą, įrengti deformacinę siūlę ir atlikti visus kitus su tuo susijusius ir reikalingus darbus); įrengtą metalinę segmentinę tvorą perkelti / įrengti tinkamai ant žemės sklypo ribos.
21. Antstolio parengtame 2022 m. kovo 15 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota faktinė padėtis 2022 m. kovo 15 d. pastate, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 15 d. ieškovas sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Neolina“ dėl darbų, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Neolina“ 2022 m. kovo 31 d. darbų priėmimo–perdavimo aktu perdavė ieškovui (užsakovui) darbus, jų vertė 5 685,79 Eur, pateikta 2022 m. kovo 31 d. pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Ieškovas už darbus rangovei UAB „Neolina“ sumokėjo 5 685,79 Eur.
22. 2022 m. balandžio 6 d. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliko garso matavimus ir pateikė 2022 m. balandžio 20 d. Ore sklindančio garso izoliavimo matavimo protokolą Nr. 2022/04/20/5989, jame nurodytas matuotos pertvaros iš patalpos B.1.1 į patalpą A.1.1 rezultatas – 59,7 dB, taip pat nustatyta, kad išmatuotas elemento standartizuotasis garso slėgio lygių skirtumas atitinka projektinę C garso skalę pagal STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ V skyriaus elementui keliamus reikalavimus.
Dėl parduoto daikto trūkumų ir pardavėjo sutartinės civilinės atsakomybės
23. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovo iš atsakovės nusipirktas butas atitiko kokybės reikalavimus. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad parduotas daiktas (Butas) turėjo trūkumų.
24. CK 6.327 straipsnio 1 dalis numato, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį, pardavėjas neatsako pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 3 dalimi, pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).
25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Ginčuose dėl parduoto daikto kokybės, atsižvelgiant į bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis), pirkėjas turi įrodyti parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje, 51 punktas).
27. Apeliantė nurodo, kad ieškovas, turėjęs pareigą įrodyti, jog jo įsigytas daiktas (Butas) turėjo garso izoliacijos trūkumų, šią aplinkybę grindė vieninteliu rašytiniu įrodymu – protokolu Nr. 2021/02/15/2749, o šis protokolas, apeliantės įsitikinimu, nėra patikimas ir tinkamas įrodymas ieškovo nurodomoms aplinkybėms patvirtinti. Apeliantė nurodo, kad paties ieškovo, trečiojo asmens (sutuoktinės) ir liudytojų parodymai taip pat nėra tinkama įrodinėjimo priemonė patvirtinti, jog įsigytas daiktas (Butas) turėjo garso izoliacijos trūkumų. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliantės argumentais nesutiko ir teigia, kad faktas, jog atsakovės ieškovui parduotas Butas buvo su trūkumais, yra įrodytas byloje surinktų įrodymų visetu.
28. Byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 15 d. protokole Nr. 2021/02/15/2749 nurodyta, jog išmatuotas elemento standartizuotasis garso slėgio lygių skirtumas neatitinka projektinės klasės STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ V skyriaus elementui keliamų reikalavimų. Šiame protokole užfiksuotas matavimo iš patalpos 2‑8 į patalpą 1‑8 gautas rezultatas – 49,4 dB. Tokie duomenys neatitinka vidinių atitvarų C garso klasės pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 387 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.).
29. Ieškovė apeliaciniame skunde, remdamasi protokole Nr. 2021/02/15/2749 nurodytu aprašymu, teigia, kad nurodyti matavimai buvo atlikti ne ginčo Bute ir ne gyvenamajame name, kuriame yra Butas, ir nesutinka su minėtame protokole tyrimo metu užfiksuotų matavimų teisingumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliantės argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės akcentuojamą įrodymą ir nuspręsdamas dėl šio įrodymo patikimumo ir jame užfiksuotų duomenų įrodomosios vertės, apeliantės nurodytas aplinkybes ištyrė, jas įvertino ir dėl jų motyvuotai pasisakė.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl vieno iš trijuose dvibučiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), esančių butų – (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo paaiškinimais, liudytojų T. Š., V. S.–E., E. G. parodymais nustatytus duomenis, kad visuose trijuose dvibučiuose namuose garso izoliacijos trūkumų buvo sienose, esančiose tarp butų. Nors apeliantė pažymi, kad ieškovo ir trečiojo asmens (sutuoktinės) bei liudytojų parodymai nėra tinkama įrodinėjimo priemonė patvirtinti, jog įsigytas daiktas (Butas) turėjo garso izoliacijos trūkumų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad į nurodytus duomenis pirmosios instancijos teismas atsižvelgė nustatydamas garso matavimų atlikties ieškovo ir kaimyniniuose butuose aplinkybes ir vertindamas atsakovės argumentus dėl protokolo Nr. 2021/02/15/2749 sudarymo aplinkybių.
31. Apeliantė akcentuoja ginčo protokole nurodytus matuotos pertvaros matmenis ir, remdamasi projektinės dokumentacijos duomenimis, nurodo, kad techninio projekto architektūrinėje dalyje nėra tokio ploto patalpų ir pertvaros su tokiais parametrais, kurie nurodyti ginčo protokole. Nustatyta, kad ginčo protokole Nr. 2021/02/15/2749 yra nurodyta bandymo data – 2021 m. vasario 5 d., pažymėta, kad objektas yra dviejų butų gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) bandymo sąlygų aprašyme užfiksuota, jog matuota pertvara iš patalpos 2‑8 į patalpą 1‑8. Apeliantės argumentai dėl ieškovo negalėjimo paaiškinti apie bandymo atlikimo eigą ir protokolą pasirašiusio specialisto paaiškinimų nepakankamo konkretumo nesudaro pakankamo pagrindo abejoti tyrimo atlikimu, kadangi nustatyta, jog ir byloje kaip liudytoja apklausta ieškovo kaimynė V. S.-E., t. y. gretimo buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, bylos nagrinėjimo metu patvirtino aplinkybę, kad garso izoliacijos matavimai buvo atlikti jų dvibučiame name.
Žemesnės instancijos teismas
32. Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 25 d., t. y. anksčiau nei ieškovo atveju, ore sklindančio garso izoliavimo matavimai buvo atlikti liudytojo T. Š. užsakymu jo bute (byloje pateiktas ore sklindančio garso izoliavimo matavimo protokolas Nr. 2021/02/15/2747 (t. 10, b. l. 11–12)). Šie duomenys atitinka ieškovo byloje nurodytas aplinkybes, kad garso testą darėsi kaimynas T. Š. ir per jį matavimus užsakė ir ieškovas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino duomenis, kad analogiški tirtos pertvaros matmenys (pertvara – vidaus apdaila, polistireninis putplastis – 100 mm, blokelių mūras – 170 mm, polistireninis putplastis – 100 mm, vidaus apdaila) nurodyta ir ginčo protokole, ir T. Š. užsakymu jo bute atliktų matavimų protokole Nr. 2021/01/28/2747. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs protokolo Nr. 2021/02/15/2749 duomenis apie tai, jog nustatyta pastato vidaus aplinkos klasė E (49,4 dB), taip pat bylai pateiktus duomenis apie 2021 m. sausio 25 d. atliktus garso izoliacijos matavimus adresu (duomenys neskelbtini) (t. y. nustatyta pastato vidaus aplinkos klasė žemesnė nei E (35,5 dB)), ir 2021 m. kovo 16 d. atlikus garso izoliacijos matavimus adresu (duomenys neskelbtini) (t. y. nustatyta pastato vidaus aplinkos klasė E (49,4 dB)), nustatė, jog visuose trijuose dvibučiuose namuose sienos tarp butų neatitiko pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytos B akustinės klasės (min. 58 dB). Apeliantė pažymi, kad tiek T. Š., tiek kito kaimyno matavimų protokolai nėra tinkami ir leistini įrodymai patvirtinti ieškovo įsigyto Buto trūkumus. Tačiau nurodyti duomenys vertintini ne kaip tiesiogiai pagrindžiantys ieškovo įsigyto Buto trūkumus, tačiau kaip duomenys, papildomai pagrindžiantys aplinkybę, kad protokole Nr. 2021/02/15/2749 užfiksuotų duomenų reikšmė (atsižvelgiant į nurodomą pertvarą) nebuvo iš esmės skirtinga ar gerokai nukrypstanti nuo gretimų kaimynų dvibučiuose namuose atliktų sienų, esančių tarp butų, matavimų.
33. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad net įvertinus techninio projekto architektūrinės dalies brėžinių duomenis ir apeliantės akcentuojamą aplinkybę, jog nepateiktas protokole nurodytas natūrinių matavimų bandomųjų objektų atrankos aktas Nr. NMA-21/02/05-1, byloje esančių faktinių duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad protokole Nr. 2021/02/15/2749 buvo tirta ieškovo Buto siena, esanti tarp butų, t. y. dviejų butų pertvara, ir užfiksuoti butuose, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti matavimai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad aplinkybė dėl, tikėtina, klaidingai nurodyto pertvaros blokelių mūro storio nepaneigia iš kitų byloje esančių įrodymų visumos padarytos išvados. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus, sutinka su motyvuotomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Protokolo Nr. 2021/02/15/2749 duomenimis, jog sienos tarp butų pertvara neatitiko Sutartyje nurodytos B akustinės klasės (min. 58 dB).
34. Apeliantė apeliaciniame skunde pažymi tai, kad turėtų būti vertinamos ir kitos svarbios aplinkybės, galėjusios turėti įtakos garso izoliacijai, už kurias atsakingas yra pats ieškovas. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar Butas jo pardavimo metu buvo su trūkumais, tyrė ir įvertino atsakovės nurodytas aplinkybes ir argumentus dėl Buto įrengimo ir sienos apdailos įtakos garso izoliacijai.
35. Apeliantė pažymi, kad ieškovas ore sklindančio garso izoliavimo matavimus atliko Bute, kurio sienos nebuvo baigtos, jos nebuvo baigtos ir gretimame bute, o atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog nebaigtai statybai garso izoliacijos tyrimai neatliekami, nes jų duomenys nėra ir negali būti tikslūs ir teisingi. Iš Sutarties 1.1.1 punkte pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovo įsigyto Buto baigtumo procentas buvo 85 proc. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina tai, kad byloje nustatyta, jog ieškovas Butą buvo įsirengęs ir garso izoliacijos matavimus atliko įsirengtame Bute.
36. Apeliantė laikosi esminės pozicijos, kad Sutartyje Buto baigtumas buvo 85 proc., o ieškovas, įsigijęs Butą su daline apdaila, visą vidaus apdailą privalėjo atlikti pats ir, pagal Sutarties 7.11 punktą, įsipareigojo atlikdamas buto vidaus apdailos darbus laikytis teisės aktais nustatytų A klasės pastatų statybai keliamų reikalavimų. Apeliantės teigimu, užbaigus statybą ir įgyvendinus Buto apdailą, panaudojant A klasės pastatų statybai reikiamas medžiagas ir darbus, buvo galima pasiekti B akustinę klasę. Apeliantė nurodo, kad ieškovas, įsigijęs Butą, sienos tarp butų netinkavo, o nudažė armuotą polistireną, nes jam taip patarė jo samdyti meistrai. Apeliantės teigimu, sienos tarp butų polistireno plokštės nėra baigtinė apdailos medžiaga, jos turėjo būti dengiamos apdailos medžiaga, t. y. tinku, sausu tinku (gipso kartono plokštėmis) arba šlapiu tinku pagal užsakovo pasirinkimą.
37. Nors apeliantė pažymi, kad nurodyti duomenys dėl apdailos medžiagų buvo ir namo projektinėje dokumentacijoje, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino apeliantės apeliaciniame skunde nurodomus projektinės dokumentacijos – Dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projekto Techninio‑darbo projekto ir Architektūrinės dalies duomenis. Iš bylai pateikto Dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projekto Techninio‑darbo projekto konstrukcijų dalies brėžinių duomenų, nustatyta, kad pateikti duomenys, jog sienų konstrukcija susideda iš 250 mm keraminių blokelių mūro, 100 mm ekstrūdinio polistireno plokštės iš abiejų pusių ir 10 mm apdailos pagal architektūrinę dalį (t. 8, b. l. 92). Dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projekto Architektūrinėje dalyje pateiktose architektūrinėse techninėse specifikacijose dėl sienų ir lubų apdailos, grindų nurodyta, kad sienų ir lubų paviršių baigtinę apdailą, taip pat grindų dangą pasirenka užsakovas (t. 1, b. l. 160); be to, pirmo ir antro aukšto planuose pateikti duomenys, kad siena tarp butų susideda iš keraminio 250 mm blokelio ir 100 mm neoporo iš abiejų pusių (t. 1, b. l. 162). Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad apeliantės akcentuojamoje namo projektinėje dokumentacijoje nebuvo numatyti ir pateikti tokie duomenys, kad atliekant apdailą namo sienos, esančios tarp butų, turi būti tinkuojamos. Apeliaciniame skunde apeliantė nenurodo argumentų, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas neištyrė ar tinkamai neįvertino kokių nors kitų namo projektinės dokumentacijos duomenų.
38. Reikšminga pažymėti tai, kad nors apeliantė akcentuoja Sutarties 7.11 punktą ir jame numatytą sąlygą, kad pirkėjas, atlikdamas buto vidaus apdailos darbus, privalo laikytis teisės aktais nustatytų A klasės pastatų statybai keliamų reikalavimų, tačiau Sutarties 7.9 punkte nustatytas atsakovės, kaip pardavėjos, įsipareigojimas savo kaštais atlikti perkamo buto būtinuosius apdailos darbus, nurodytus sutarties 2 priede „Buto su daline apdaila aprašymas“, ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (imtinai). Kaip nustatyta byloje, Sutarties 2 priedo „Buto su daline apdaila aprašymas / pardavėjo atliekami darbai ir įranga“ dalyje dėl vidinių sienų ir pertvarų nurodyta, kad sienos tarp butų – 25 cm storio keraminių blokelių mūras, papildomai montuojamos 100 mm storio iš abiejų pusių polistireninio putplasčio plokštės, be to, kartu nurodyti duomenys, kad pertvaros tarp butų atitinka statybos norminių aktų B akustinei klasei keliamus reikalavimus.
39. Taigi, nors apeliantė remiasi argumentais, kad visą vidaus apdailą privalėjo atlikti pats ieškovas, tačiau, pirma, byloje nustatyta, kad namo projektinėje dokumentacijoje nebuvo nurodyta, jog sienos turi būti tinkuojamos. Apeliantė aplinkybės dėl privalomo tinkavimo atliekant apdailą, be byloje pateiktų jos atstovo paaiškinimų, negrindė kitais įrodymais. Kaip minėta, Dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projekto Architektūrinėje dalyje nurodyta, jog sienų paviršių baigtinę apdailą pasirenka užsakovas. Antra, Sutarties 2 priede esant nurodytiems duomenims, kad pertvaros tarp butų atitinka statybos norminių aktų B akustinei klasei keliamus reikalavimus, aplinkybė, kad sienos privalo būti tinkuojamos, nelaikytina savaime suprantamu dalyku, kurio ieškovas, kaip pirkėjas (vartotojas), galėjo pagrįstai tikėtis. Trečia, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės paaiškinimus, kad visi pirkėjai buvo informuoti apie tai, jog sienos nebuvo tinkuotos ir jų neužtinkavus garso kokybė gali neatitikti deklaruotos B klasės, tačiau nustatė, kad atsakovė šių paaiškinimų nepagrindė jokiais kitais įrodymais, o atsakovės nurodytų aplinkybių nepatvirtino nei ieškovas, nei kiti pirkėjai, t. y. kaip liudytojai apklausti T. Š., E. G., nurodę, kad apie tokias aplinkybes nebuvo informuoti. Apeliantė šių pirmosios instancijos teismo išvadų neginčija ir nenurodo argumentų, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingų bylos duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pirkėjo pareigą elgtis rūpestingai ir pardavėjo pareigą garantuoti perduodamo daikto tinkamumą, tinkamai įvertino tai, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, ir pagrįstai atsižvelgė į atsakovei, kaip pardavėjai (verslininkei), taikytiną didesnį profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo standartą ir tenkančią pareigą perduoti vartotojui tinkamos kokybės daiktą, suteikti būtiną ir teisingą informaciją ir pan., dėl to, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimams ir liudytojų parodymams esant prieštaringiems bei nesant rašytinių įrodymų, pagrįstai atmetė kaip neįrodytus atsakovės atstovo teiginius dėl pirkėjų informavimo apie atsakovės nurodomas apdailos sąlygas.
40. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad garso izoliacija Sutartyje sulygtos B klasės neatitiko tik dėl to, kad ieškovas sienos tarp butų netinkavo. Nors apeliantė remiasi argumentais, kad teismas, pripažindamas, kad sienos, esančios tarp butų, netinkavimas nedarė įtakos garso izoliacijai, padarė išvadas, kurioms padaryti yra būtinas specialiųjų žinių taikymas, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovė, teigdama, jog ieškovas netinkamai atliko apdailą ir be 10 mm tinko garso izoliacija neatitiko akustinės B klasės, nepateikė įrodymų, objektyviai pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes, kad būtent 10 mm tinko iš abiejų sienos pusių įtaką garso izoliacijai yra pakankama pakeisti akustinę klasę (CPK 178 straipsnis).
41. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvadą paneigia 2022 m. balandžio 20 d. ore sklindančio garso izoliavimo matavimo protokolas Nr. 2022/04/20/5989. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirma, remiantis bylos duomenimis, UAB „Neolina“ pertvaros tvarkymo darbus pabaigė ir ieškovui perdavė 2022 m. kovo 31 d. darbų priėmimo–perdavimo aktu. Taigi 2022 m. balandžio 6 d. matavimas, kurio pagrindu sudarytas 2022 m. balandžio 20 d. protokolas Nr. 2022/04/20/5989, atliktas ir protokolas sudarytas po to, kai buvo baigti UAB „Neolina“ atlikti pertvaros tvarkymo darbai. Atsižvelgiant į tai, protokole Nr. 2022/04/20/5989 užfiksuoti ore sklindančio garso izoliavimo matavimo rezultatai neatspindi Buto situacijos po jo pardavimo ieškovui. Antra, pastebėtina ir tai, kad apeliantė remiasi motyvais, jog sienos, esančios tarp butų, polistireno plokštės nėra baigtinė apdailos medžiaga ir jos turėjo būti dengiamos apdailos medžiaga, t. y. būtent tinku, sausu tinku (gipso kartono plokštėmis) arba šlapiu tinku, pagal užsakovo pasirinkimą. Tačiau apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad, UAB „Neolina“ sutvarkius butų pertvarą, ji buvo apšiltinta vata, buvo pritvirtintas metalinis karkasas ir prie jo prisuktos gipso kartono plokštės. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. balandžio 20 d. protokolo Nr. 2022/04/20/5989 duomenys nelaikytini objektyviai pagrindžiančiais atsakovės teiginius, kad tik 10 mm tinko apdaila iš abiejų sienos pusių turėtų tokią įtaką garso izoliacijai ir pakeistų akustinę klasę, užfiksuotą 2021 m. vasario 15 d. protokole Nr. 2021/02/15/2749, taip, kad ieškovui parduotas Butas turėtų visus šalių suderintus techninius parametrus. Trečia, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės argumentai, kad protokole Nr. 2022/04/20/5989 gauti matavimo rezultatai yra 59,7 dB ir Buto garso klasė atitiko B akustinę klasę pagal STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ 1 lentelę (nors protokole nurodyta, kad išmatuotas elemento standartizuotasis garso lygių skirtumas atitinka projektinę C garso klasę), nelaikytini turinčiais esminės reikšmės vertinant parduoto Buto trūkumų faktą, kadangi protokole Nr. 2022/04/20/5989 užfiksuoti matavimo rezultatai neatspindi Buto situacijos po jo pardavimo ieškovui. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytus atsakovės teiginius, jog garso izoliacija neatitiko Sutartyje sulygtos B klasės tik dėl to, kad ieškovas sienos tarp butų netinkavo.
42. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog įrodymų visuma byloje sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad Butas jo pardavimo metu buvo su trūkumais, dėl to ieškovas turi teisę reikalauti, kad jam Butą pardavusi atsakovė kompensuotų trūkumų pašalinimo išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad nors apeliantė nurodo, jog (duomenys neskelbtini) D. K. 2022 m. kovo 17 d. surašytas Vertinimo aktas neįrodo, kad atsakovės parduotas Butas turėjo trūkumų dėl garso izoliacijos, tačiau pirmosios instancijos teismas, padarydamas nurodytas išvadas dėl Buto trūkumų jo pardavimo metu, minėtu apeliantės akcentuojamu įrodymu nesirėmė.
Dėl pardavėjos civilinę atsakomybę šalinančios / mažinančios aplinkybės egzistavimo
43. Apeliantė nurodo, kad, sprendžiant klausimą dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo, turi būti įvertinta CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatyta civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlyga – nukentėjusio asmens veiksmai. Apeliantės teigimu, visos ieškovo patirtos išlaidos, kurias jis prašė priteisti iš atsakovės, buvo patirtos dėl ieškovo nepagrįstų ir nemotyvuotų spendimų, todėl, ieškovui pačiam padidinus savo išlaidas Buto remontui, atsakovė neturi už jas atsakyti.
44. Vadovaujantis CK 6.399 straipsniu, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš šioje nuostatoje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.
45. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalies reglamentavimą, nukentėjusio asmens veiksmai, kaip civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas, tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.
46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybė, kad nors atsakovė nepripažino parduoto daikto trūkumo, tačiau buvo pradėjusi garso izoliacijos trūkumų šalinimo darbus ieškovo bute. Atsakovė pradėtų darbų nepabaigė.
47. Apeliantė nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovės kilo konfliktinė situacija ir atsakovei nebuvo leista užbaigti pradėtų pagerinimo darbų, be to, šie darbai buvo ieškovo sprendimu perdaryti pasitelkiant kitą rangovą neinformavus atsakovės, dėl to atsakovė negali pateikti įrodymų, paneigiančių netinkamai pritvirtintas ir (ar) neleistinai judančias plokštes, nebėra nieko, ką ji galėtų užfiksuoti, konstatuoti ir pateikti. Vertindama šiuos argumentus teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, jog ieškovas Butą įsigijo 2020 m. rugsėjo mėn., ieškovas garso izoliacijos bandymą atliko 2021 m. vasario mėn., atsakovė 2021 m. birželio mėnesį pradėjo šalinti trūkumus, o ieškovas tik 2022 m. vasario–kovo mėn. pradėjo rinkti įrodymus dėl netinkamo trūkumų pašalinimo. Be to, ieškovo statybos rangos sutartis su UAB „Neolina“, kurią ieškovas pasitelkė trūkumų šalinimo darbams atlikti, buvo sudaryta tik 2022 m. kovo 15 d. Taigi atsakovė, būdama savo srities profesionalė (verslininkė) ir pradėjusi tokio pobūdžio darbus, turėjo daugiau nei vienerius metus trūkumų šalinimo darbams pabaigti, taip pat ir vykdytų darbų aplinkybėms užfiksuoti.
48. Apeliantė nurodo, kad ji, nesutikdama su tuo, jog gipso kartono plokštės buvo netinkamai sumontuotos, teikė panaudotų medžiagų gamintojų technines specifikacijas dėl jų panaudojimo ir montavimo būdo ir šis buvo tinkamas, taip pat byloje apklaustas (duomenys neskelbtini) D. K. patvirtino, jog yra technologija, kai gipso kartono plokštės yra klijuojamos. Tačiau šie apeliantės argumentai nepaneigia (duomenys neskelbtini) D. K. 2022 m. kovo 17 d. Vertinimo akte padarytos išvados, kad gipso kartono plokštės buvo pritvirtintos netinkamai, judėjo, taip pat buvo kreivos. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojas D. K. paaiškino, jog plokštės judėjo jas pajudinus ranka, buvo vizualiai, akivaizdžiai matomai kreivai sumontuotos; taip pat nurodė, kad gipso kartono plokščių nereikia tinkuoti, jos yra glaistomos, tačiau tokie nelygumai glaistu netaisomi, su glaistu ir su dažais, kurie dedami kaip apdaila, nustatytų plokščių netolygumo neįmanoma ištaisyti. Apeliantės argumentai nepaneigia byloje esančių specialiųjų žinių turinčio asmens išvadų dėl atsakovės atliktų darbų netinkamumo – netinkamai pritvirtintų ir neleistinai judančių gipso kartono plokščių.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų (trukdymo atsakovei pabaigti trūkumų šalinimo darbus) kaip atsakovės civilinę atsakomybę už Buto kokybės trūkumą šalinančios / mažinančios aplinkybės egzistavimo (CPK 12 ir 178 straipsniai, CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.259 straipsnis). Įtvirtinusi bylos duomenis dėl atsakovės (pardavėjos) atliekamų darbų trukmės ir tinkamumo, taip pat aplinkybes, kad ieškovas yra vartotojas, iš atsakovės, kuri yra savo srities profesionalė ir verslininkė, įsigijęs šeimos gyvenamąjį būstą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo ieškovo sprendimus nebetęsti atsakovės atliekamų darbų (judančias ir nepabaigtas tvirtinti plokštes užglaistyti ir uždažyti) pripažinti nepagrįstais, nesąžiningais ar neproporcingais.
Dėl reikalavimo atlyginti patirtas išlaidas ir nuostolius
50. Apeliantė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas išlaidas. Išnagrinėjus atsakovės apeliacinį skundą, apeliantės argumentai, kad ieškovas leistinais ir patikimais įrodymais neįrodė, jog jo įsigytas daiktas (Butas) turėjo trūkumų, atmesti kaip nepagrįsti. Taigi byloje nustatyta, kad ieškovas įrodė daikto trūkumų faktą. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė neįrodė ieškovo (pirkėjo) neteisėtų veiksmų (trukdymo pardavėjai pabaigti šalinti buto trūkumą) kaip atsakovės (pardavėjos) civilinę atsakomybę šalinančios / mažinančios aplinkybės egzistavimo. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas įgijo teisę pats savo lėšomis pašalinti Buto trūkumą ir reikalauti, kad atsakovė atlygintų trūkumo šalinimo išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
51. Apeliantė teigia, kad ieškovo pateiktos kainos yra gerokai didesnės nei tuo metu buvo rinkoje, tačiau atsakovė nesirėmė kitų statybos srityje veikiančių subjektų sąmatomis ar pasiūlymas, tokių įrodymų neteikė ir savo poziciją grindžia savo pačios bylai pateikta darbų sąmata. Pagal bylai pateiktą atsakovės parengtą lokalinę sąmatą, atsakovės apskaičiuota darbų ir medžiagų kaina sudaro 3 581,48 Eur. Į atsakovės parengtą lokalinę sąmatą įtraukti ne visi darbai, kurie buvo atlikti ieškovo bute ir įtraukti į UAB „Neolina“ atliktų darbų aktą. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas pagrįstai nurodo, kad į atsakovės sudarytą sąmatą nėra įtraukti gipso kartono plokščių montavimo darbai, sudarantys didelę dalį UAB „Neolina“ atliktų darbų. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad byloje, remiantis specialisto (duomenys neskelbtini) D. K. 2022 m. kovo 17 d. Vertinimo aktu, buvo nustatyta, kad atsakovės trūkumų šalinimo darbai atlikti netinkamai, gipso kartono plokštės pritvirtintos netinkamai, judėjo, buvo kreivos. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad atsakovė neteikė įrodymų pagrįsti, koks trūkumų šalinimo būdas būtų optimaliausias. Reikšminga ir tai, kad ieškovo prašomos atlyginti faktiškai patirtos išlaidos už UAB „Neolina“ atliktus darbus yra mažesnės nei 2022 m. kovo 17 d. Vertinimo akte pateikta apskaičiuotų išlaidų trūkumams šalinti suma – 7 983,57 Eur.
52. Apeliantės argumentai, kad ieškovas nepateikė sąskaitos faktūros, kuri galėjo patvirtinti buhalterinės operacijos įvykdymą ir jos įtraukimą į paslaugų teikėjo buhalterinę apskaitą, taip pat tai, kad kasos dokumentai nėra pasirašyti, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas neįrodė faktiškai patirtų išlaidų už UAB „Neolina“ atliktus darbus. Byloje tiek ieškovo pateikto 2022 m. kovo 31 d. UAB „Neolina“ darbų priėmimo–perdavimo akto ir 2022 m. kovo 31 d. pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę duomenys, tiek rašytiniai įrodymai apie ieškovo darbų kainos sumokėjimą dalimis (2022 m. kovo 15 d. – 3 000 Eur, 2022 m. kovo 31 d. – 2 685,79 Eur) sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad ieškovas pagrindė, jog už UAB „Neolina“ atliktus darbus iš viso sumokėjo 5 685,79 Eur. Byloje nustačius, kad ieškovas įrodė atsakovės parduoto daikto (Buto) trūkumų faktą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad trūkumų faktas paaiškėjo ir trūkumų šalinimo darbai buvo atliekami po to, kai ieškovas Butą buvo įsirengęs, apeliantės argumentai, kad ieškovas Butą įsigijo, kai jo baigtumas buvo tik 85 proc., ir turėjo tinkamai užbaigti apdailos darbus, dėl to, užsibaigęs apdailos darbus, nepagrįstai pareikalavo šių išlaidų kompensavimo iš atsakovės, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti.
53. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas, nei padarytos priimant skundžiamą teismo sprendimą, dėl to konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį ir pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės 10 004,63 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
54. Apeliantė nesutinka, kad 500 Eur išlaidos, ieškovo patirtos dėl eksperto vertinimo akto parengimo ir dalyvavimo teismo posėdyje, yra pagrįstos, ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios išlaidos priteistinos iš atsakovės, nes šios išlaidos patirtos paties ieškovo pasirinkimu.
55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, taip pat kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Ieškovo byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina 500 Eur išlaidų, patirtų dėl eksperto vertinimo akto parengimo ir dalyvavimo teismo posėdyje, realumą. Nors apeliantė teigia, kad specialistas pats jokių tyrimų neatliko, o rėmėsi ieškovo pateikta informacija, tačiau byloje (duomenys neskelbtini) D. K. 2022 m. kovo 17 d. Vertinimo akto duomenimis ir jame užfiksuotomis aplinkybėmis (fotonuotraukomis) ieškovas grindė savo poziciją ir dėl netinkamai pritvirtintų ir neleistinai judančių plokščių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias ieškovo išlaidas pripažino būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir jas pagrįstai priteisė iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
57. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Dėl bylos procesinės baigties
58. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir teisingai įvertino ginčui reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
59. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tai, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl to tokių išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.