Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovui A. N. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), viešame turto registre įregistruotas T. N. vardu. Butas įgytas santuokos su atsakovu A. N. metu (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) pagal 1992 m. balandžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VI-4252. Valstybės įmonė Turto bankas, gavusi pranešimą dėl galimai valstybės paveldėtino turto po T. N. mirties ((duomenys neskelbtini)), 2019 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Panevėžio miesto 7-ąjį notaro biurą, prašydama išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. 2020 m. vasario 26 d. Panevėžio miesto 7-ojo notaro biuro notarė Daiva Mileškaitė-Beinorienė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės į T. N. turtą liudijimą, nes turtas yra mirusiosios bei jos sutuoktinio A. N. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnyje nustatyta, kad aveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, norėdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.62 straipsnio nuostatomis, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei arba palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Nagrinėjamoje byloje, remiantis 2020 m. vasario 26 d. Panevėžio miesto 7-ojo notaro biuro notarės Daivos Mileškaitės-Beinorienės nutarimu atsisakyti atlikti notarinį veiksmą Nr. S-9, nustatyta, kad mirusiosios sutuoktinis A. N. į notaro biurą dėl mirusiosios sutuoktinio palikimo priėmimo ar dėl nuosavybės teisės liudijimo į santuokos metu su mirusiąja sutuoktine įgytą turtą išdavimo, nesikreipė, jo gyvenamoji vieta nėra nustatyta. Į Panevėžio miesto 7-ąjį notaro biurą kreipėsi tik Valstybės įmonė Turto bankas.

Vienam iš sutuoktinių mirus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsniu, notaras gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kaip minėta, duomenų apie tai, kad atsakovas kreipėsi į notarą, prašydamas išduoti nuosavybės teisės liudijimą, byloje nėra. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo. Tačiau kol toks atskyrimas neatliktas, nėra aiški mirusiam priklausanti bendra sutuoktinio turto dalis. Tik išdavus nuosavybės teisės liudijimą, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas.

Pažymėtina, kad aptariamas turtas buvo įgytas ir nuosavybės teisė į jį įregistruota iki naujojo 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. Pagal 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 25 straipsnį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui (3 dalis).

CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Atsižvelgiant į Įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, sprendžiant dėl aptariamo turto teisinio režimo, taikytinas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, tačiau netaikytina CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta išlyga – būti nurodžius turtą registre kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Vadinasi, butas, esantis (duomenys neskelbtini), T. N. mirties momentu ((duomenys neskelbtini)) buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatytos. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, kuri, nepaneigus bendra tvarka, reiškia, jog kiekvienam sutuoktiniui priklauso lygios bendro turto dalys.

Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad mirusioji T. N. su sutuoktiniu A. N. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgijo ir iki mirties valdė nekilnojamąjį turtą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje, 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, be to, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad T. N. dalis šiame turte nėra nustatyta, todėl siekiant, kad šį turtą priimtų ieškovė, kadangi atsakovas šio turto nepriėmė, būtina nustatyti mirusios T. N. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu A. N..

Nurodytais motyvais ir argumentais teismas sprendžia, kad ieškovės Valstybės įmonės Turto bankas ieškinys tenkintinas, nustatytina, jog mirusiajai T. N. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su atsakovu A. N. priklauso ½ dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista įstatymu. Ieškinys tenkinamas, todėl nurodytos bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausė ½ dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų ir 00 ct) žyminį mokestį valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.