Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui G. C. dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Radviliškio rajone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama pakeisti nepilnamečio sūnaus D. C., gimusio (duomenys neskelbtini), pavardę „C.“ į pavardę „A.“ be D. C. biologinio tėvo, t. y. atsakovo G. C., sutikimo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad augina sūnų D. C., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio biologinis tėvas yra atsakovas. Pažymėjo, kad atsakovui, kaip biologiniam tėvui, nepavyko sukurti jokio ryšio su savo nepilnamečiu sūnumi. Pabrėžė, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-632/2018 buvo priteista iš G. C. po 200 Eur per mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui, tačiau atsakovas priteisto išlaikymo nemoka ir, kaip berniuko biologinis tėvas, su sūnumi nepalaiko jokių ryšių, nebendrauja, nesidomi jo auklėjimu, mokymusi, sveikatos būkle. Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 22 d. sudarė santuoką su E. A., todėl po santuokos sudarymo jai buvo suteikta pavardė „A.“, ginčo šalių sūnus D. C., būdamas šešerių metų amžiaus, sau vieninteliais artimais žmonėmis įvardija savo motiną V. A., tėčiu vadinamą E. A., kadangi ginčo šalių nepilnamečio sūnaus teisė į jam saugią aplinką, teisė augti visavertėje šeimoje, teisė turėti ir puoselėti šeimos ryšius, turėti galimybę bendrauti tiek su motina, tiek su tėvu buvo ir yra užtikrinama tik ieškovės ir jos sutuoktinio E. A. bendromis pastangomis, tai sudaro pagrindą konstatuoti būtinybę pakeisti šalių nepilnamečio sūnaus pavardę į ieškovės turimą pavardę tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis visaverčiu A. šeimos nariu. Pažymėjo, kad sūnus patiria didelį emocinį diskomfortą dėl to, kad jis neturi tokios pačios pavardės, kaip kiti jo šeimos nariai. Nurodė, kad kreipėsi raštu į atsakovą su prašymu duoti sutikimą pakeisti jų nepilnamečio sūnaus pavardę, tačiau atsakovas šį prašymą ignoravo, sutikimo nedavė, motyvų nenurodė. Pabrėžė, kad kitas labai svarbus argumentas vaiko pavardės pakeitimui yra tai, kad šiuo metu vaiko turima pavardė turi neigiamą atspalvį, vaikas dėl turimos pavardės patiria bendraamžių patyčias, yra pravardžiuojamas „(duomenys neskelbtini)“, taip neigiamai yra atsiliepiama apie (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad vaiko tautybė yra lietuvis, todėl pavardė aplinkinius gali tik klaidinti dėl jo tautybės, yra ne lietuviška, vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, jo paauglystėje toks reiškinys tik sustiprės, todėl ieškovė siekia vaiką nuo to apsaugoti. Teigia, kad pats nepilnametis vaikas išsako nuomonę, jog norėtų, kad jo pavardė būtų tokia kaip mamos ir jos sutuoktinio – A., dabartinę pavardę „C.“, berniukas turi palyginti neilgą laiką, todėl tikslinga pavardę pakeisti iki vaikas pradės lankyti mokyklą. Pabrėžė, kad vaiko, kuris nepažįsta savo tėvo, pavardės pakeitimas į jo motinos turimą pavardę nesukels jam neigiamų padarinių, priešingai, vaiko ir jį nuo gimimo auginančios motinos, jos sutuoktinio bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas, o tai savo ruožtu užtikrins vaiko teisę į šeimos, sutvirtintos santuokos įžadais, ryšius, be to, iš vaiko gyvenimo bus pašalinta neigiamą atspalvį turinti pavardė, vaikas išvengs su pavarde susijusių patyčių ir užgauliojimų. Mano, kad pavardės pakeitimas atitiktų geriausius vaiko interesus.

Teismo posėdžio metu ieškovė atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovas D. C. nelanko nuo to momento, kai vaikui suėjo 3 mėnesiai, taip pat D. C. nebendrauja su nė vienu atsakovo giminaičiu, nes atsakovas nesutiko ieškovės supažindinti su savo gimine.

Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį per nustatytą terminą nepareiškė. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad Skyriaus specialistai 2022 m. rugpjūčio 26 d. apsilankė V. A. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovė su šeima gyvena 3 kambarių apie 78 kv. m. bute su visais patogumais, butas nuosavybės teise priklauso ieškovei ir jos sutuoktiniui, būstas erdvus, šviesus, gyvenimo sąlygos geros, buitis tvarkinga, švari, saugios žaidimų erdvės, vaikas turi savo atskirą kambarį, kuris įrengtas pagal vaiko poreikius, turi visus reikmenis ugdymuisi. Pabrėžė, kad yra visi namų apyvokos daiktai, reikalingi vaikui ir jo poreikiams tenkinti. Nurodė, kad ieškovė paaiškino, kad su vaiko biologiniu tėvu nebuvo susituokusi, jis neteikia vaikui išlaikymo, neieško būdų bendrauti su sūnumi, apie vaiko tėvą neturi jokių duomenų. Ieškovės sutuoktinis E. A. vadina jos sūnų D. C. savo sūnumi, jis sutinka ir nori duoti jam savo A. pavardę. Paaiškino, kad su nepilnamečiu D. C. buvo bendrauta 2022 m. rugpjūčio 26 d. jo gyvenamojoje vietoje, jis nurodė, kad gyvena su mama V., broliu B. ir tėčiu E. Vaikas mamos sutuoktinį vadina savo tėčiu, D. nepažįsta, kas yra G. C., jo niekas nelanko, niekas jam neskambina, juo rūpinasi mama ir tėtis E., nori, kad jo pavardė būtų kaip jo brolio B. A., nori būti D. A.. Teigia, kad apie vaiko biologinį tėvą Skyrius neturi jokių duomenų, todėl aplankyti, pabendrauti ir išsiaiškinti jo nuomonę nebuvo galimybės. Skyriaus duomenimis, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime vaiko motina nurodyta V. S. (dabar A.), vaiko tėvu nurodytas G. C., vaikui suteikta C. pavardė. Skyriaus manymu, tai sudaro pagrindą konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečio D. C. pavardę į motinos, tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu A. šeimos nariu. Atkreipė dėmesį į tai, kad tėvo G. C. pavardė yra įrašyta vaiko gimimo liudijime, todėl vaikas žinos, kas yra jo biologinis tėvas, atsižvelgiant į tai, vaiko teisė į identiškumą nebus pažeista. Skyrius daro išvadą, jog pavardės pakeitimu bus apginti išimtinai nepilnamečio vaiko interesai, nes šeimoje yra svarbūs D. C. interesai turėti tokią pavardę kaip visos jo šeimos, niekuo neišsiskirti nuo jį supančių ir juo besirūpinančių asmenų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė anksčiau raštu pateiktą išvadą.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko D. C., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-632/2018 buvo priteista iš G. C. po 200 Eur per mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui.

Ieškovės nuomone yra būtina pakeisti nepilnamečio D. C. pavardę į „A.“, nes jos biologinis tėvas G. C. sūnaus gyvenime nedalyvauja, jų nesieja joks ryšys, taip pat sūnus nebendrauja su atsakovo giminėmis, savęs nelaiko „C.“ šeimos nariu, savo tėvu laiko dabartinį ieškovės sutuoktinį E. A.. Taip pat nurodo, kad dėl šios pavardės sūnus patirs neigiamus padarinius, tai yra patyčias, aplinkoje kurioje auga.

Atsakovas savo nuomonės nepareiškė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Įgyvendinant šią blanketinę teisės normą, teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 buvo patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šis įsakymas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir yra taikomas visoms asmens vardo ir pavardės keitimo procedūroms, pradėtoms po jo įsigaliojimo (minėto įsakymo 3.1 ir 3.2 punktai).

Taisyklių III skyriuje yra įtvirtinti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindai. Remiantis šio skyriaus 12 punkto nuostatomis, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė keičiama bendru tėvų sutarimu ir išvardijami konkretūs atvejai, į kokias pavardes ir (ar) jos formas turima vaiko pavardė gali būti keičiama (Taisyklių 12.1. - 12.5. punktai).

Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo.

Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, privalo atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą – Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas atitiktų jo interesus, jeigu pavardės pakeitimo būtinybė būtų aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

Pabrėžtina, kad vaikui vardas ir pavardė yra suteikiami nuo gimimo ir pažymi jo individualumą, todėl be pagrindo negalima šių asmens duomenų keisti ar taisyti. Kaip jau minėta, Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis įpareigoja valstybes užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.161 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės.

Teismas pažymi, kad šioje byloje būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų D. C. interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Teismas, sistemiškai atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimą išimtinai tik per vaiko interesų prizmę, konstatuoja, kad egzistuoja žemiau nurodytos faktinės aplinkybės, kurios nulemia poreikį nepilnamečio D. C. interesų labui keisti jo pavardę „C.“ į motinos pavardę „A.“.

Pažymėtina, kad ieškovės ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo, šiuo metu ieškovė yra ištekėjusi ir pakeitusi pavardę į „A.“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dalyvautų D. C. asmeniniame gyvenime, taip pat ieškovė nurodė, kad nepakeitus nepilnamečio sūnaus pavardės, jis patirs patyčias, nes yra pravardžiuojamas „(duomenys neskelbtini)“. Byloje aplinkybių, kad atsakovui būtų sudaromos kliūtys bendrauti su sūnumi nei iš ieškovės pusės, nei iš kitų asmenų, taip pat nėra. Visa tai įvertinęs, teismas konstatuoja, kad atsakovas visiškai nesidomi savo nepilnamečiu sūnumi, teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepageidavo atvykti į teismo posėdį ir išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nėra kilusio ginčo, tačiau nustatytina aplinkybė, kad atsakovas neduoda sutikimo ir todėl ieškovė negali vien tik savo noru pakeisti D. C. pavardės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu šeimos nariu. Taip pat ieškinio patenkinimas ir leidimas be tėvo, šiuo atveju be atsakovo, sutikimo pakeisti vaiko pavardę netrukdys vaiko biologiniam tėvui bendrauti su vaiku, siekti atkurti emocinį ir socialinį ryšį, taip jam nėra apribojamos tėvystės teisės ir pan. Vaiko, kuris nepažįsta savo tėvo, vardo pavardės pakeitimas į jo motinos turimą pavardę nesukels jam neigiamų padarinių. Priešingai, vaiko ir jį nuo gimimo auginančios motinos bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas. Visa tai įvertinęs teismas nusprendžia ieškovės ieškinį tenkinti ir pakeisti ieškovės ir atsakovo sūnaus vardą ir pavardę iš „C.“ į „A.“.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 400 Eur išlaidas advokato pagalbai, taip pat sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovo.

Taip pat vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur).

Kadangi procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl ir šis teismo sprendimas atsakovui įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti nepilnamečio D. C., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę „C.“ į pavardę „A.“ be jo tėvo G. C., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti iš atsakovo G. C. ieškovei V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 494 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. C. valstybės naudai 11 Eur (vienuolikos eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Įteikti atsakovui G. C. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą viešo paskelbimo būdu.

Nurodyti sprendimo viešo paskelbimo būdu datą 2022 m. spalio 25 d.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.