Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. I. ieškinį atsakovei A. Š., trečiajam asmeniui notarei E. J. dėl santuokos metu valdyto nekilnojamojo turto pripažinimo ikisantuokine nuosavybe ir jo padalijimo, turto dalių nustatymo, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, testamento pripažinimo iš dalies negaliojančiu, lėšų padalinimo pripažįstant lėšas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo V. Z. I. ieškinys atsakovei A. Š. dėl santuokos metu valdyto nekilnojamojo turto pripažinimo ikisantuokine nuosavybe ir jo padalijimo, turto dalių nustatymo, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, testamento pripažinimo iš dalies negaliojančiu, lėšų padalinimo, pripažįstant lėšas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ieškinio laikymo nepaduotu ir grąžinimo jį padavusiam asmeniui

10. Įstatymai garantuoja kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis), tačiau tokia teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros formalios visiems asmenims vienodai taikomos tvarkos. Teisės normos nustato reikalavimus pareiškimo (ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento) formai ir turiniui, nustato procedūrinius (procesinius ar ieškinio senaties) terminus, per kuriuos turi būti atliekami atitinkami teisiniai veiksmai. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo, skundo ar kito procesinio dokumento) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Per šį terminą pašalinus ieškinio trūkumus, teismas turi ieškinį priimti, o jų nepašalinus, laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

11. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

12. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas trūkumų šalinimo institutą, nepriėmė nagrinėti apelianto (ieškovo) V. Z. I. ieškinio, kuriuo siekiama padalinti tarp šalių (ieškovo ir atsakovės) ginčo butą ir nusistatyti naudojimosi juo tvarką, ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nors apeliantas, vykdydamas teismo 2018 m. spalio 22 d. nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, reikalavimus, patikslintą ieškinį teismui pateikė, pirmosios instancijos teismas pripažino jo veiksmus nepakankamais, konstatavęs, kad nebuvo pašalinti visi nustatyti ieškinio trūkumai. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija bei ieškinio turinio (tiek pradinio, tiek patikslinto) vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Įvertinus apelianto (ieškovo) V. Z. I. ieškinio turinį (tiek pradinio, tiek patikslinto), konstatuoti, kad ieškinio dalykas (materialinis reikalavimas) ir pagrindas (faktinis ieškinio pagrindas) yra visiškai neaiškūs, dėl ko net negali būti pradėta civilinė byla, nėra pagrindo. Nors apeliantas neskundė nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau sprendžiant ginčą dėl ieškinio grąžinimo, nepašalinus trūkumų, trūkumų nustatymo pagrįstumas lemia ir skundžiamos nutarties teisėtumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas visų pirma pasisako dėl įpareigojimo pašalinti trūkumus teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Ieškovas V. Z. I. pradiniame ieškinyje prašė teismo padalinti butą į tris dalis, iš kurių 2 buto dalis skirti ieškovui, paliekant jam naudotis buto patalpomis, nurodytomis buto dalių apskaičiavimo 2018 m. rugsėjo 3 d. projekte ½ (24-1/4.58 + 24-2/8.18 + 24-3/0.80 + 24-7/3.21 + 24-8/2.60 + 24-9/0.99) – bendro naudojimo ir atskiram naudojimui du kambarius: 24-4/17.18 + 24-5/11.97, iš viso: 39,33 kv. m – 66/100 dalys, o velionei D. O. I. pripažinti turėjus ikisantuokinę nuosavybę į vieną dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), skiriant jai naudotis buto dalių apskaičiavimo projekte nurodomas patalpas: ½ (24-1/4.58 + 24-2/8.18 + 24-3/0.80 + 24-7/3.21 + 24-8/2.60 + 24-9/0.99) – bendro naudojimo ir vieną kambarį – 24-6/9.78, iš viso: 19,96 kv. m – 34/100 dalys. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 22 d. nutartyje, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, konstatavo, kad ieškovas nepakankamai aiškiai ir tiksliai suformulavo ieškinio reikalavimus ir nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančio buto atidalijimo projektinio pasiūlymo.

15. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Nors šiuo atveju ieškovo V. Z. I. pradinio ieškinio turinio supratimas ir vertinimas yra apsunkintas dėl rašymo stiliaus, sakinių konstrukcijų, tam tikrų išsireiškimų vartojimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio dalykas yra tiek netinkamas, jog užkirstų kelią bylai pardėti ir ją nagrinėti. Kaip jau minėta, tik visiškai nesuvokiamas, o ne apsunkintas teksto dėstymas sudaro pagrindą konstatuoti būtent tokį procesinio dokumento trūkumą. Tuo tarpu šiuo atveju iš ieškovo nurodyto faktinio ieškinio pagrindo ir ieškinyje reiškiamų reikalavimų (ieškinio dalyko) yra pakankamai aišku, kokių materialiųjų teisinių pasekmių ieškovas siekia, pareikšdamas ieškinį, ir kokias teisines pasekmes ieškovui sukeltų ieškinio tenkinimas – ieškovas siekia, kad šalims (ieškovui ir atsakovei) būtų padalintas ginčo butas, t. y. jam būtų pripažinta nuosavybės teisė į 66/100 dalis buto, o atsakovei A. Š. į 34/100 dalis buto (kitaip tariant – nustatytos ginčo buto idealiosios dalys) bei nustatyta naudojimosi ginčo butu tvarka pagal šalims priteistas (nustatytas) idealiąsias buto dalis. Šią išvadą patvirtina tiek ieškovo ieškinyje reiškiamų reikalavimų formuluotės („priteisti tam tikras dalis ginčo buto“, „paskirti naudotis buto dalimis“ ir pan.), tiek faktinis ieškinio pagrindas (prašoma padalinti ginčo butą tarp šalių ir paskirti naudotis konkrečiomis buto patalpomis, nurodytomis buto dalių apskaičiavimo 2018 m. rugsėjo 3 d. projekte), tiek teisinis ieškinio pagrindas (ieškovas kaip teisinį ieškinio pagrindą nurodė CK 4.81 straipsnio normą, kuri reglamentuoja naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymą). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo V. Z. I. ieškinio reikalavimai, susiję su ginčo buto padalinimu (idealiųjų dalių nustatymu) ir naudojimosi juo tvarkos nustatymu, yra pakankamai aiškūs, iš jų galima suprasti, kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

16. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Dėl šių priežasčių teismas turi tam tikras teises, siekiant tinkamo ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimo, t. y. tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismui nėra visiškai aiškus ieškinio reikalavimas bei jį pagrindžiančios aplinkybės, teismas, įgyvendindamas kooperacijos principą, gali besiaiškindamas pasitikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą, pasiūlyti šalims pateikti naujus įrodymus ir pan. (CPK 8 straipsnis, 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnis). Taigi teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, bei siekdamas efektyvesnio ginčo nagrinėjimo, turi teisę pasiūlyti tikslinti ieškinio dalyką ar pagrindą (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis), tačiau šaliai nepatikslinus nekonkretaus, nors iš esmės suprantamo reikalavimo, teismas neturi teisės atsisakyti jį nagrinėti.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 22 d. nutartimi taip pat nepagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančio buto atidalijimo projektinį pasiūlymą. Pažymėtina, kad ieškovas V. Z. I. šiuo atveju ieškinyje suformulavo reikalavimą paskirti jam ir atsakovei A. Š. naudotis konkrečiomis buto dalimis (patalpomis), dalį patalpų paliekant bendro naudojimo patalpomis, kas neabejotinai reiškia, jog prašoma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (butu) tvarką (CK 4.81 straipsnis), o ne atidalinti buto dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės (buto dalį suformuoti kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą) (CK 4.80 straipsnis). Taigi ieškovui siekiant nusistatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (butu) tvarką, kaip tai numato CK 4.81 straipsnis, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog tokiu atveju buto atidalijimo projektinis pasiūlymas nėra reikalingas ir pakanka ieškovo kartu su ieškiniu pateikto buto dalių apskaičiavimo projekto bei buto plano.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, be kita ko, konstatavo, kad ieškovas V. Z. I., teikdamas patikslintą ieškinį, nepašalino ieškinio trūkumų, t. y. nenurodė, kokiu pagrindu prašo pripažinti D. O. I. 2009 m. liepos 27 d. testamentą iš dalies negaliojančiu ir nepateikė nurodytą pagrindą pagrindžiančių įrodymų.

19. Pažymėtina, kad ieškovas V. Z. I. patikslintame ieškinyje prašo teismo pripažinti velionės D. O. I. 2009 m. liepos 27 d. testamentą negaliojančiu dalyje dėl ½ dalies indėlio, esančio Swedbank, AB, sąskaitoje piniginėje išraiškoje 7 081,33 Eur, nes ši dalis (3 540,66 Eur) yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įgyta ieškovui ir D. O. I. gyvenant santuokoje. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas V. Z. I. patikslintame ieškinyje pakankamai aiškiai suformulavo savo reikalavimą ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokiu pagrindu jis prašo pripažinti dalį testamento negaliojančiu, o konkretaus CK 5.16 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyto testamento pripažinimo negaliojančiu pagrindo nenurodymas šiuo atveju nesudaro pagrindo nenagrinėti minėto ieškinio reikalavimo iš esmės ir, nepašalinus trūkumų, laikyti ieškinį nepaduotu bei grąžinti jį padavusiam asmeniui, kadangi ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013). Tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes (šiuo atveju – įrodymų, patvirtinančių dalies testamento negaliojimo pagrindą), nepateikimas ar tokių įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1340-180/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).

20. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą V. Z. I. nurodyti, kokiu pagrindu jis prašo pripažinti D. O. I. 2009 m. liepos 27 d. testamentą iš dalies negaliojančiu ir pateikti nurodytą pagrindą pagrindžiančius įrodymus.

21. Esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir be pagrindo taikė ieškinio trūkumų institutą reglamentuojančias proceso teisės normas bei nepagrįstai laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis panaikinama ir ieškinio bei patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. Z. I. ieškinio bei patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.