Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. T., nukentėjusiajam A. V. ir suinteresuotam asmeniui (transporto priemonės savininkui) A. V., išnagrinėjusi M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. 2016 m. balandžio 18 d., apie 05.55 val., Minties g., Vilniuje, vairavo automobilį „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,05 promilės girtumas. Šiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 14 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje.

Nors 2016-05-19 teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. T. kaltę neigė, tačiau 2016-05-20 teismo posėdžio metu pilnai pripažino, jog būdamas neblaivus vairavo draugo A. V. automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sutiko su nustatytu girtumu, patvirtino teisės vairuoti neturintis. Tą naktį kartu su A. V. ir kitais asmenimis (dviem merginomis ir vaikinu, su kuriais susipažino tą pačią naktį kolonėlėje) vartojo alkoholį. Naujiems pažįstamiems išvykus, jis su Aleksandru liko dviese. Aleksandras sėdėjo keleivio vietoje, jis – vairuotojo. Draugas iš karto užmigo, o jis dar nemiegojo. Kadangi automobilio rakteliai buvo padėti prie pavarų svirties, nusprendė automobilį perstatyti į atsilaisvinusią vietą. Truputį pavažiavo, bet pamatęs, jog nieko jam nepavyks, sugrįžo atgal į tą pačią vietą. Jokio eismo įvykio nepadarė ir į draugo tėvo automobilį jis tikrai neatsitrenkė. Tie automobiliai nėra nauji, apgadinimai buvo iš anksčiau. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi, dėl visko kaltas alkoholis. Būdamas blaivus, tikrai nebūtų vairavęs. Teismui skyrus baudą, esant galimybei, prašo ją leisti sumokėti dalimis. Taip pat prašo nekonfiskuoti draugo automobilio.

Apklausiamas teismo posėdyje nukentėjusysis A. V. parodė, kad yra automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Minėtą automobilį nusipirko prieš metus, jau tuo metu perkamo automobilio galinis sparnas buvo nubrozdintas, dėl ko jo sūnus norėjo automobilį nudažyti. 2016-04-18 automobilis stovėjo kieme, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Kategoriškai tvirtina, kad jokių naujų apgadinimų jam priklausančiam automobiliui nebuvo padaryta. Tą rytą ruošėsi į darbą, pamatė atvykusius pareigūnus, išėjo į kiemą ir aiškino pareigūnams, kad jo automobilis seniai nubrozdintas. Neturi niekam jokių pretenzijų.

Apklausiamas teismo posėdyje kaip suinteresuotas asmuo (transporto priemonės savininkas) A. V. parodė M. T. pažįstantis apie porą savaičių. Kartu su pastaruoju balandžio 18 d. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė ir jam priklausančiame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). M. T. sėdėjo prie vairo, kiek vėliau jie užmigo. Mašina nebuvo užvesta, raktai gulėjo šalia pavarų dėžės. Kadangi buvo neblaivus, jis (A. V.) mašinos tikrai nevairavo. Atsibuvo atvažiavus policijai, pareigūnai aiškino neva jie atsitrenkė į kitą automobilį. Pareigūnai ilgai ieškojo automobilio, į kurį jie trenkėsi, bei radę įlenkimą tėvo automobilyje, nurodė, kad jie atsitrenkė ir padarė nurodytą apgadinimą. Gali kategoriškai patvirtinti, kad nei jo, nei tėvo automobiliui nebuvo padaryti jokie apgadinimai. Moldingo apgadinimas buvo iš anksčiau, o tėvo automobilio sparno nubrozdinimas buvo dar iki tą automobilį įsigyjant.

Be paties M. T. prisipažinimo jo kaltę padarius ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš M. T. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-57632279-16 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulio J. V. 2016-04-18 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-04-18, apie 05.55 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme, automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra galimai neblaivus vairuotojas. Nuvykus į įvykio vietą, pastebėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjus prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo M. T., šis, sėdėdamas automobilyje vairuotojo vietoje, miegojo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, šalia jo mėtėsi įvairūs alkoholio buteliai, automobilio spynelėje buvo įdėti rakteliai. Atvykęs pranešėjas J. M., nurodė, jog automobilį vairavo būtent M. T. (b. l. 5). J. M. paaiškinime užfiksuota, kad 2016-04-18, apie 05.40 val., važiuodamas Minties g. daugiabučio kiemu, pamatė iš stovėjimo vietos išvažiavusį „VW Pasaat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas buvo galimai neblaivus, atsitrenkė į kitą „VW Passat“ markės automobilį (b. l. 8). M. T. 2016-04-18, 06.28 val., nustatytas 2,05 promilės girtumas (b. l. 10).

Administracinio teisės pažeidimo protokole M. T. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, nurodant, jog pastarasis, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino du automobilius. Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, jog neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, vairavo A. V. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi norėjo jį perstatyti, tačiau nesutiko sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs draugo bei pastarojo tėvo automobilius. Teismo posėdyje buvo apklausti abiejų automobilių savininkai (A. V. ir A. V.), kurie kategoriškai paneigė, kad galinio bamperio moldingas bei kito automobilio – galinis dešinės pusės sparnas buvo apgadinti naujai ir tvirtino, jog nurodyti apgadinimai buvo seni, jokių naujų apgadinimų po nurodytos nakties neatsirado. Atsižvelgdamas į tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. T., taip pat transporto priemonių savininkų parodymus, galiausiai tai, jog nebuvo atlikta transporto priemonių apžiūra, automobiliai nesugretinti, teismas neturi pagrindo išvadai, kad nurodytų asmenų parodymai yra neteisingi ir laikyti, jog M. T. sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino A. V. ir A. V. priklausančius automobilius. Pažymėtina, jog ATPK 284 straipsnio nuostatos leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas apie veikos perkvalifikavimo ar galimą griežtesnį veiksmų vertinimą juridine prasme turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir sudaryti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galimybę gintis nuo naujo kaltinimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2303/2008, 2010 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-4335/2010, 2010 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6037/2010 ir kt.). Nagrinėjant bylą teismo posėdyje M. T. buvo informuotas apie tai, kad pastarojo veiksmų kvalifikacija gali būti pakeista iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 129 straipsnį, išaiškintos teisinės pasekmės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvo paklausta, ar pastarajam reikalingas laikas pasiruošti gynybai, tačiau M. T. nurodė, kad papildomas laikas jam nėra reikalingas. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis nuo jam inkriminuojamo pažeidimo nebuvo pažeista, o teismas, vadovaudamasis ATPK 282 straipsnio 2 dalies nuostatomis, M. T. veiksmus perkvalifikuoja iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į 129 straipsnį, nenustačius, jog automobilių „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai buvo padaryti būtent dėl M. T. veiksmų.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama M. T. asmenybė (vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų). Nors M. T. teismo posėdyje kaltę pripažino ir tvirtino dėl savo veiksmų besigailintis, tačiau teismas nemato pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo atveju įvertinama tai, jog pastarasis iš pradžių kategoriškai neigė vairavęs automobilį, tikino jame tik sėdėjęs. Tiek duodamas parodymus, tiek atsakydamas į teismo klausimus, tvirtino administracinėn atsakomybėn esantis traukiamas nepagrįstai. Tik po pirmojo teismo posėdžio, po to, kai buvo nutarta kviesti ir apklausti liudytojus, M. T. netikėtai savo poziciją pakeitė ir kitame teismo posėdyje pilnai prisipažino, jog būdamas neblaivus, neturėdamas teisės, vairavo A. V. priklausantį automobilį. Teismo vertinimu, toks kaltės prisipažinimas ir išreikštas gailestis yra nulemtas siekio sulaukti švelnesnės atsakomybės, o ne atspindi tikrąjį savo veiksmų įvertinimą, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti paskyrus M. T. baudą, mažesnę už ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį, be transporto priemonės konfiskavimo. Pažymėtina, jog ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Naujoji ATPK 26 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-2049 redakcija) numato, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais. Šio kodekso < ... > 129 straipsnyje < ... > numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Taigi nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus ATPK 26 straipsnio pakeitimams, nuosavybės teise kitam asmeniui (ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui) priklausantys daiktai (šiuo atveju – transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik nustačius bent vieną iš aukščiau išvardintų sąlygų, kurių nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Galima pastebėti, jog transporto priemonės savininkas A. V. nebuvo pilnai rūpestingas ir atidus, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad pastarasis perleido savo automobilį M. T. ir žinojo, kad jam priklausančia transporto priemone bus daromi administraciniai teisės pažeidimai. Duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo minimą transporto priemonę anksčiau būtų naudojęs teisės pažeidimams padaryti, taip pat nėra. Tad nenustačius įstatyme numatytų sąlygų, transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas M. T. prašė, teismui skyrus baudą, leisti ją susimokėti dalimis, motyvuodamas tuo, kad išlaiko vaiką, tačiau teismas šiuo momentu neturi pagrindo tenkinti tokį prašymą. Pažymėtina, kad pastarasis rašytinį prašymą dėl baudos išdėstymo galės pateikti per keturiasdešimties dienų laikotarpį tiesiogiai mokesčių administratoriui, kartu prie prašymo pridėdamas objektyvus duomenis, liudijančius ribotas galimybes iš karto sumokėti teismo paskirtą baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. T. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, ir paskirti jam 1 200 eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį ROIK: 16057047959. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).