Tauragės apylinkės teismo įsakymas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis

teismo posėdyje išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Arūno Saunoriaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-196-670/2025 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje N. B., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendama privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei, pažeisdama Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2018/1672 2018 m. spalio 23 d. „Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad „vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 EUR arba didesnė, deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms“ bei pažeisdama 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. liepos 11 d. įstatymu Nr. XIV- 2883) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje“, privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 13.09 val. pėsčiųjų taku vykdama iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - (duomenys neskelbtini) kelio posto praleidimo punktą, esantį (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą kontrabanda gabenti grynuosius pinigus, paslėpusi džinsinių kelnių vidinėje pusėje medžiaginiame dirže ant liemens gabeno 9940 eurų, o žodžiu deklaravo, kad gabena 600 JAV dolerių (kas pagal Lietuvos Banko skelbiamą euro ir užsienio valiutos santykį 2024-08-09, kuris yra 1,0305, sudaro 582,24 eurų) ir tokiu būdu iš viso gabeno 10522,24 eurų, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, ir jų nepateikė muitinės kontrolei.

N. B. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2024-08-09 iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) mikroautobusu atvyko į (duomenys neskelbtini). Ruošėsi vykti į (duomenys neskelbtini). Išvykdama iš namų užsisegė medžiaginį diržą, į kurio dvi kišenes susidėjo 9940 eurų, o į piniginę įsidėjo 600 JAV dolerių. Muitinės poste pasakė, kad su savimi turi 600 JAV dolerių. Atlikę apžiūrą, muitinės pareigūnai rado diržą, kuriame buvo 9940 eurų. Pareigūnai 600 JAV dolerių gražino, o 9940 eurų paėmė. Ikiteisminį tyrimą prašo baigti baudžiamuoju įsakymu, o paskirtą baudą išieškoti iš sulaikytų 9940 eurų. (b. l. 68-69)

Liudytojos L. R. parodymais, kad 2024-08-09 dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kelio poste, 18 - oje darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) išvykimas iš Lietuvos. Apie pietus, vykdama iš Lietuvos Respublikos, į muitinės postą atėjo N. B.. Paklausus kiek gabena pinigų, N. B. nurodė, kad su savimi turi 600 JAV dolerių. Pakartotinai paklausus, ar daugiau pinigų neturi, N. B. keletą kartų patvirtino, kad daugiau grynųjų pinigų neturi, todėl buvo užpildyta žodinė deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini). N. B. su savimi turėjo lagaminą ir kuprinę. Patikrinus jos turimą bagažą, daugiau pinigų rasta nebuvo. N. B. asmens apžiūros metu, džinsinių kelnių vidinėje pusėje buvo rastas medžiaginis diržas, kuriame buvo sudėti pinigai, viso 9940 eurų. Šie pinigai buvo sulaikyti, o 600 JAV dolerių gražinti N. B.. (b. l. 26-27)

Iš 2024-08-09 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-08-09 pėsčiųjų taku iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) sritį vykdama (duomenys neskelbtini) pilietė N. B. žodžiu deklaravo, kad su savimi turi 600 JAV dolerių. Atlikus N. B. apžiūrą, po džinsinėmis kelnėmis buvo rastas diržas, kuriame buvo įdėta 9940 eurų. (b. l. 14)

Iš žodinės deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2024-08-09 N. B. kirsdama Lietuvos Respublikos valstybinę sieną žodžiu nurodė, kad gabena 600 USD (JAV dolerių) (b. l. 15)

Iš 2024-08-09 asmens apžiūros protokolo ir pridėtų foto nuotraukų matyti, kad N. B. apžiūros metu po džinsinių kelnių liemeniu rastas medžiaginis diržas su užtrauktuku, kuriame slėpti 9940 eurų. (b. l. 16-19)

Iš 2024-08-13 grynųjų pinigų įnešimo kvito matyti, kad į Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos sąskaitą įnešta 9940 eurų. (b. l. 23)

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad N. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.

N. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisme gautas prokuroro pareiškimas, kuriame N. B. už nusikalstamą veiką pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, prašoma skirti 120 MGL (6000 eurų) dydžio baudą. Taikyti Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalį, bausmę sumažinti 1/3 ir nustatyti bausmę – 80 MGL (4000 eurų) dydžio baudą. Taikyti Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalį ir konfiskuoti iš kontrabanda gabentų ir sulaikytų 9940 eurų 700 eurų. Iš likusios kontrabanda gabentos ir sulaikytos pinigų sumos - 4000 eurų nukreipti paskirtos baudos sumokėjimui, o likusią sumą 5240 eurų, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, gražinti N. B..

N. B. su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Teismas, skirdamas N. B. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nusikaltimas), į jos asmenybę (anksčiau neteista, administracine tvarka metų laikotarpyje nebausta), taip pat atsižvelgia į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai N. B. prokuroro prašomą baudą (BK 47 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę 120 MGL (6000 eurų) dydžio baudą.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalį, bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti – 80 MGL (4000 eurų) dydžio baudą.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalį ir konfiskuoti iš kontrabanda gabentų ir sulaikytų 9940 eurų 700 eurų (septynis šimtus Eur).

Iš likusios kontrabanda gabentos ir sulaikytos pinigų sumos - 4000 eurų nukreipti paskirtos baudos sumokėjimui, o likusią sumą 5240 eurų, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, gražinti N. B..

Išaiškinti N. B., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei ji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Tuo atveju, jei pagal kaltinamojo reikalavimą surengiamas bylos nagrinėjimas teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti Klaipėdos apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriui ir N. B. (įsakymą dėl įteikimo siųsti į Klaipėdos teritorinės muitinės kriminalinę tarnybą).

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.