- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- I-7234-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01823-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui D. V. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Večislavui Burneikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
D. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK), 1 350 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. balandžio 27 d. Vilniaus aps. VPK kriminalines žvalgybos pareigūnai etapavo jį iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus apygardos teismą. Pareiškėjo teigimu dėl minėto konvojaus jis patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, didelę neturtinę žalą, nes pareigūnai surakino jo rankas už nugaros ir pasodino į automobilį, kur jam nebuvo užsegti saugos diržai, nors pareigūnai saugos diržus buvo užsisegę. Pareigūnai nekreipė dėmesio, jog pareiškėjas serga astma. Anot pareiškėjo, jei būtų įvykęs eismo įvykis, jo sveikatai bei gyvybei būtų kilęs pavojus. Vilniaus apygardos teisme pareigūnai laikė pareiškėją taip pat surakintomis rankomis. Pareiškėjo nuomone, toks elgesys yra nežmoniškas, buvo pažeista jo teisė į privatų gyvenimą.
Atsiliepimas
Vilniaus aps. VPK atsiliepime (b. l. 8–9) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas anksčiau teistas 8 kartus. 2016 m. balandžio 27 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo jis buvo konvojuotas į Vilniaus apygardos teismą dėl kardomosios priemonės skyrimo. Pareiškėjui buvo uždėti antrankiai už nugaros bei jis buvo konvojuojamas tarnybiniu automobiliu, laikantis visų konvojavimo taisyklių. Paaiškino, kad, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas anksčiau buvo teistas 8 kartus, konvojaus pareigūnai, pasinaudodami teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgdami į konkrečią situaciją ir įvertinę ypatingų įvykių riziką, t. y. kad teismo posėdžio salėje nebuvo specialaus atitvaro, atskiriančio konvojuojamąjį asmenį nuo kitų proceso dalyvių, teisėtai pasinaudojo jiems suteikta teise panaudoti antrankius kaip saugumo priemone konvojuodami pareiškėją. Be to, pareiškėjas surakintas antrankiais buvo palyginti neilgą laiko tarpą, nes konvojavimo maršrutas vyko Vilniaus miesto ribose, teismo posėdis truko trumpai, todėl darytina išvada, kad pareigūnai teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Vilniaus aps. VPK nuomone, šiuo atveju nėra duomenų, kad Vilniaus aps. VPK pareigūnai neveikė taip, kaip pagal teisės aktus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti, todėl galima teigti, kad pareigūnų veiksmai šiuo atveju yra teisėti ir nėra pagrindo kilti valstybės atsakomybei.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad buvo surakintas antrankiais ir teismo salėje ir prie posėdžių salės, be to, buvo vedamas su antrankiais per miestą apie 30–40 m.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad teisme teisėjas nedavė nurodymo nuimti antrankius, todėl teisės aktai nebuvo pažeisti. Be to, pareiškėjas neteikė skundų konvojaus viršininkui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pažymėtina, kad šių taisyklių 123 p. taip pat nustatyta, kad draudžiama konvojuojamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus aps. VPK pareigūnų 2016 m. balandžio 27 d. buvo konvojuotas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus apygardos teismą tarnybiniu automobiliu. Pažymėtina, kad pagal Konvojavimo taisyklių 157 p. konvojuojamieji į tardymo izoliatorių, teritorinę policijos įstaigą ar kitas specialiąsias statutines institucijas arba kitais išimtiniais atvejais gali būti pristatomi tarnybiniu lengvuoju automobiliu, mikroautobusu ar kita specialiai tam neįrengta tarnybine transporto priemone, taigi darytina išvada, kad pareiškėją konvojuojant ne specialiu automobiliu teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Atkreiptinas dėmesys, kad saugos diržų panaudojimas pagal Konvojavimo taisykles numatytas tik tuo atveju, kai du konvojuotojai konvojuoja du konvojuojamuosius (Konvojavimo taisyklių 163 p.), kitais atvejais saugos diržų panaudojimas nėra numatytas, todėl darytina išvada, kad teisės aktų reikalavimai šiuo atveju nebuvo pažeisti.
Kaip minėta, pareiškėjas buvo konvojuotas ne specialia transporto priemone, o tarnybiniu lengvuoju automobiliu. Tokiu atveju specialiųjų priemonių – antrankių – panaudojimą reglamentuoja Konvojavimo taisyklių 223.3 p., kuriame nurodyta, jog konvojuotojai antrankius naudoja konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą. Be to, Konvojavimo taisyklių 126.5 p. nustatyta, kad konvojuojamieji privalo konvojaus pareigūnui nurodžius laikyti rankas už nugaros. Taigi, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo konvojavimui naudotą transporto priemonę bei pareiškėjo asmenybę (pareiškėjas anksčiau buvo teistas 8 kartus), darytina išvada, kad pareiškėjo konvojavimas surakinus antrankiais neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Dėl antrankių naudojimo teismo posėdžio metu akcentuotina, kad vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 195 p., nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Vilniaus aps. VPK atstovas teismo posėdžio metu, remdamasis minėtu Konvojavimo taisyklių 195 p., nurodė, jog duomenų, kad posėdžio pirmininkas buvo leidęs nuimti pareiškėjui antrankius, negauta. Taigi nėra pagrindo teigti, Vilniaus aps. VPK pareigūnai veikė neteisėtai. Tuo tarpu, jei pareiškėjas mano, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nesprendė jo antrankių nuėmimo klausimo, pareiškėjas dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė Vilniaus aps. VPK neteisėtų veiksmų, todėl darytina išvada, kad neegzistuojant vienai iš būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą. Be to, teismo vertinimu, nors pareiškėjas konvojavimo metu galėjo jaustis nepatogiai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo konvojuotas tik vieną kartą, atstumas nuo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iki Vilniaus apygardos teismo yra tik apie 1 km, todėl tokie nepatogumai buvo vienkartinio pobūdžio, momentiniai ir negalėjo sukelti pareiškėjui žalos, kaip ji apibrėžiama CK 6.250 str. 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagristas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.