- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- AN2-368-360/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00955-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. R.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos N. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-09-14 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė V. K. 2021-05-25 surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, pasiūlant iki 2021-06-24 savanoriškai sumokėti 300 Eur baudą N. R. už tai, kad ji 2021-05-07 19 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus, vairuodama automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, taip jį kliudė ir apgadino, išlipusi iš automobilio apžiūrėjo apgadinimus kartu su nukentėjusiąja ir, įsėdusi į automobilį, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, kai padaryta žala iki 15 BND.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas M. Ž. priėmė 2021-07-09 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir N. R. už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, paskyrė galutinę 700 Eur baudą. Ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukta N. R. apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-09-14 nutartimi 2021-07-09 nutarimas paliktas nepakeistas ir N. R. skundas netenkintas.
Šalies argumentai
4. Administracinėn atsakomybėn patraukta N. R. apeliaciniu skundu prašo priimti teisingą sprendimą, sumažinti baudą. Nurodo, kad savavališkai iš eismo įvykio vietos nepasišalino, kalta tik dėl to, jog važiuodama atbuline eiga kliudė kitą automobilį, bet žala nepadaryta, žmonių nesužalota po pokalbio su kita vairuotoja sėdo į automobilį ir išvažiavo, nes buvo gavusi kitą užsakymą. Paaiškina, jog dirbo „Bolt“ automobiliu, atvežė klientą, automobilį nuomojosi, todėl pasišalinti iš eismo įvykio vietos būtų buvusi kvailystė, viskas įvyko spontaniškai ir netyčia. Jai buvo skirta 300 Eur bauda, tačiau el. paštu negavo jokio laiško, jo nematė ir neskaitė, pašo dėžutė perpildyta, retai naudojasi savo el. paštu. Sutinka su 300 Eur bauda, tačiau 700 Eur bauda jai per didelė, viena augina 2 nepilnamečius vaikus, nuomojasi butą, dirba per du darbus, gailisi dėl įvykio.
Atsiliepimas
5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantė N. R. nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo paliktas ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo N. R. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog N. R. nubausta nepagrįstai.
7. Apeliaciniame skunde N. R. nurodo, kad el. paštu negavo jokio laiško dėl 300 Eur baudos skyrimo, pašto dėžutė perpildyta, retai naudojasi savo el. paštu. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. ANK 573 straipsnis numato galimybę šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siųsti registruotu arba elektroniniu paštu. Iš bylos medžiagos matyti, jog N. R. Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė paaiškinimą dėl įvykio, be kita ko pati nurodė savo el. pašto adresą. Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu N. R. surašytas jai nedalyvaujant ir išsiųstas būtent N. R. nurodytu el. pašto adresu (b. l. 40), duomenų, jog el. laiškas būtų grįžęs nepristatytas, nėra. Apeliantė teisinasi, jog savo el. paštu naudojasi retai, laiško negavo, o jos el. pašto dėžutė perpildyta. Tačiau tokie pasiteisinimai neįtikinantys. Viena vertus ne kas kitas, o pats asmuo turi pasirūpinti tinkama savo el. pašto dėžutės būkle. Kita vertus, kaip matyti iš apeliantės skundo apylinkės teismui, ji nurodo, kad gavo el. laišką apie jos nubaudimą 700 Eur bauda, be to, teismo šaukimas N. R. taip pat buvo siųstas jos byloje pateiktu el. paštu ir apeliantė į teismo posėdį apylinkės teisme atvyko. Akivaizdu, jog apeliantė savo el. paštu naudojasi. Taigi nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog N. R. nebuvo informuota apie administracinio nusižengimo proceso eigą, priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog bylos dokumentai jai buvo išsiųsti. Be to, N. R. dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo jau žinojo apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, teikė savo rašytinį paaiškinimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi ir pats domėtis proceso eiga, privalo laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis (ANK 577 straipsnio 3 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju N. R. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį dėl to, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, taip jį kliudė ir apgadino, išlipusi iš automobilio apžiūrėjo apgadinimus kartu su nukentėjusiąja ir, įsėdusi į automobilį, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, kai padaryta žala iki 15 BND. Administracinėn atsakomybėn patraukta N. R. neneigia, jog važiuodama atbuline eiga kliudė kitą transporto priemonę, tačiau pažymi, kad savavališkai iš eismo įvykio vietos nepasišalino, žala nebuvo padaryta, žmonių nesužalota, po pokalbio su kita vairuotoja ji sėdo į automobilį ir išvažiavo, nes buvo gavusi kitą užsakymą. Tokie apeliantės argumentai vertinami kaip pasirinkta jos gynybinė taktika, siekiant sušvelninti savo atsakomybę, tačiau ją paneigia įrodymų visuma. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog analogiškus argumentus N. R. nurodė ir apylinkės teismui ir dėl jų apylinkės teismas išsamiai pasisakė, su skundžiamos nutarties argumentais apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti.
9. Iš bylos duomenų matyti, jog dėl eismo įvykio į pareigūnus kreipėsi nukentėjusi kito automobilio vairuotoja A. V.. Savo paaiškinime ji nurodė, kad bestovėdama prie savo automobilio bagažinės, pajuto smūgį į savo transporto priemonę ir nugriuvo, o atsistojusi pastebėjo, jog jos automobilį kliudė priekyje stovėjęs automobilis, iš kurio išlipusi vairuotoja apžiūrėjo automobilius, nurodė, kad čia nestiprus apgadinimas ir, sėdusi į savo automobilį, nuvažiavo (b. l. 17). A. V. rašytinį paaiškinimą nuosekliai atitinka vyriausiosios patrulės S. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyti duomenys apie pareigūnų gautą informaciją, pranešėjos papasakotas įvykio aplinkybes, atliktus proceso veiksmus (b. l. 14), taip pat eismo įvykio vietos schema bei fiksuoti A. V. vairuoto automobilio apgadinimai. Byloje pateiktame garso įraše, kuriame užfiksuotas nukentėjusiąja pripažintos A. V. ir pareigūnės, tyrusios įvykį, pokalbis, A. V. labai kategoriškai akcentavo, jog neleido suprasti, kad dėl žalos ginčo nėra, ji manė, kad bus pildoma deklaracija, tačiau kito automobilio vairuotoja nurodė, kad „čia tik bamperis“ ir netrukus įsėdusi į automobilį nuvažiavo, dėl ko nukentėjusioji, kaip nurodė, liko apstulbusi. Taigi iš duomenų visumos yra matyti, jog eismo įvykio vietoje jokio susitarimo dėl žalos atlyginimo nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį ir į byloje esantį nukentėjusiosios paaiškinimą visiškai atitinkantį vaizdo įrašą, kuriame matoma, jog N. R. eismo įvykio vietoje užtruko labai trumpai, vos 32 sekundes ir akivaizdu, jog per tokį trumpą laiko tarpą aptarti žalos atlyginimo klausimo ar užpildyti eismo įvykio deklaraciją, neįmanoma. Susitarimas reiškia, kad visi eismo įvykio dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių (kalto asmens, padarytos žalos pobūdžio ir pan.) ir jas vertina vienodai. Šiuo atveju, N. R. nuvažiavus iš įvykio vietos, nukentėjusioji iškvietė pareigūnus, pranešė, kad jos automobilis apgadintas, o kaltininkė iš įvykio vietos nuvažiavo, taigi su eismo įvykiu susiję asmenys skirtingai vertino aplinkybes ir dėl jų nesusitarė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Kelių eismo taisyklės numato, kad, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti, o jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą (Kelių eismo taisyklių 220 punktas). Reikalavimas, įvykus eismo įvykiui, jo aplinkybes įforminti raštiškai (deklaracijoje ar popieriaus lape) nėra formalus. Raštiškas eismo įvykio aplinkybių įforminimas ne tik patvirtina, kad eismo įvykio dalyviai sutinka dėl visų įvykio aplinkybių (jas vertina vienodai), tarp jų nėra ginčo, bet kartu ir atleidžia eismo įvykio dalyvius nuo pareigos kviesti policijos pareigūnus bei sudaro teisinį pagrindą eismo įvykio dalyviui tikėtis, kad to nepadarys ir kitas su eismo įvykiu susijęs asmuo.
11. Įvertinus byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visumą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 11 metų vairavimo stažą turinti N. R., sukėlusi eismo įvykį, negalėjo nesuvokti savo pareigos susitarti su nukentėjusiąja ir pasilikti eismo įvykio vietoje tol, kol toks susitarimas bus pasiektas, tačiau pasielgė priešingai, nesusitarusi su nukentėjusiąja iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Nors apeliantė pažymi, jog automobilį nuomojosi, todėl pasišalinti iš eismo įvykio vietos būtų buvusi kvailystė, tačiau tokie apeliantės argumentai nepaneigia įrodymų visuma nustatytų aplinkybių ir jos kaltės.
12. Taigi apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas laikėsi ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo. Šiuo konkrečiu atveju, nagrinėdamas apelianto skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teismas įvertino ištirtus įrodymus, išvadas motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
13. Administracinėn atsakomybėn patraukta N. R. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad jai paskirta 700 Eur bauda yra per didelė, ji viena augina 2 nepilnamečius vaikus, dirba du darbus, nuomojasi butą, prašo sumažinti baudą iki 300 Eur. Toks apeliantės prašymas netenkinamas. Ne teismo tvarka priimtu nutarimu N. R. buvo paskirta galutinė 700 Eur bauda. Lemiamą įtaką baudos dydžiui turėjo būtent ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcija, kuri numato, kad šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1100 Eur eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 850 iki 2000 eurų. Kaip matyti, apeliantei buvo skirta mažesnė nei sankcijos vidurkis, nedaug minimalią ribą viršijanti bauda. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog N. R. yra nubausta per griežtai. Nagrinėjamu atveju ji padarė tyčinius nusižengimus, kaltę pripažino iš dalies, byloje nenustatyta nei jos atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Iš pažymos apie baustumą matyti, jog N. R. ne kartą bausta administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taigi teisės pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys apeliantės gyvenime. Įvertinus nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mažinti N. R. paskirtą baudą nėra pagrindo. Dėl apeliantės argumentų, jog jai paskirta didelė bauda, o materialinė padėtis nelengva, pastebėtina, kad ANK numato galimybę išdėstyti baudos mokėjimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė tokio prašymo nereiškė, tačiau manydama, kad jos finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, dėl baudos išdėstymo dalimis su prašymu bei jį pagrindžiančiais įrodymais (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymomis, turto deklaracijomis, pažymomis apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.).
14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartimi. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad N. R. padarė jai inkriminuotus nusižengimus ir administracinėn atsakomybėn patraukta bei nubausta pagrįstai, baudos dydis abejonių nekelia, todėl naikinti ar keisti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-09-14 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos N. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.