- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-19
- Bylos Nr.
- eAS-166-815/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02774-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Iveta Pelienė, Ričardas Piličiauskas
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- F. Z.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ričardo Piličiausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. Z. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas F. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2024 m. kovo 12 d. prašymo Nr. 1GP-4913 (toliau – ir Prašymas).
Regionų administraciniame teisme 2024 m. spalio 29 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl administracinės bylos nutraukimo, kadangi atsakovas įvykdė skundo dalyke nurodytą pareiškėjo reikalavimą. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 2 dalimi, taip pat prašė jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą ir tenkino pareiškėjo F. Z. prašymą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 280 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, siekė konkrečių pasekmių – Prašymo išnagrinėjimo. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas 2024 m. birželio 20 d. atliko reikalaujamus veiksmus ir minėto prašymo pagrindu parengė išvadas Nr. 2IP-23-(15.2.23.) bei Nr. 2IP-24-(15.2.23.), teismas vertino, kad pareiškėjas pasiekė materialinį teisinį rezultatą byloje, kurio siekė, ir darė išvadą, kad pareiškėjo prašymas nutraukti administracinę bylą prilygintinas atsisakymui nuo skundo ir administracinę bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu.
Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nustatė, kad pareiškėjas atsisakė skundo, kadangi atsakovas po skundo teismui padavimo išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir jo pagrindu parengė išvadas Nr. 2IP-23-(15.2.23.) bei Nr. 2IP-24-(15.2.23.), todėl nebeliko ginčo objekto. Teismas vertino, kad pareiškėjas iki kreipimosi į teismą dienos negalėjo tikėtis tokio NŽT elgesio modelio, todėl laikė, jog teikdamas skundą teismui, pareiškėjas elgėsi sąžiningai. NŽT įvykdžius prašomus veiksmus, iš esmės buvo patenkintas pareiškėjo reikalavimas po skundo padavimo teismui dienos, todėl pareiškėjas įgijo teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pareiškėją atstovaujanti advokato padėjėja 2024 m. birželio 5 d. parengė teismui skundą. Teismas, apžvelgęs ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatas, įvertino, kad Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieškinio parengimą taikomas 2,5 koeficientas. Pareiškėjo skundas teismui buvo pateiktas 2024 m. birželio 5 d. (2024 m. II ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2023 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 110,30 Eur). Rekomendacijų 5 punkte nurodyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Taigi, maksimalus dydis už skundo parengimą – 4 220,60 Eur (2 110,30 Eur x 2,5 (koeficientas) x 80 proc.). Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašoma 280 Eur suma už skundo parengimą ir susipažinimą su dokumentais neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatytos maksimalios sumos, todėl gali būti priteista.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti ir maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, taip pat į tai, kad pareiškėjas atsisakė skundo, kadangi atsakovas geranoriškai patenkino jo reikalavimą, konstatavo, jog pareiškėjas iš viso patyrė 280 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos pareiškėjui iš atsakovo (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).
III.
Atsakovas NŽT atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui F. Z. priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo NŽT.
Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neįgijo teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies pagrindu. Ginčo atveju nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas NŽT direktoriui būtų skundęs NŽT direktoriaus įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimą, veiksmą ar neveikimą. Pasak atsakovo, tai įrodo, kad pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl ABTĮ 40 straipsnio nuostatų taikymo, atsakovas akcentuoja, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu. Taip pat nurodo, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“.
Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad skundo dalykas yra išnykęs, nevertintina, jog pareiškėjas skundo atsisakė dėl to, kad atsakovas patenkino skunde reikštą reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui F. Z. priteistos 280 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo NŽT, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadas, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010; 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-162-415/2020).
Teismas, vertindamas tai, ar yra pagrindas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi, be kita ko, įvertinti ir nustatyti, ar atsakovas ėmėsi veiksmų, patenkinančių pareiškėjo skundo reikalavimus, tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-636-624/2018). Minėtai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2024 m. birželio 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl jo Prašymo. Atsakovo duomenimis, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, NŽT atliko šiuos veiksmus: 1) pareiškėjo vardu parengė išvadų „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ projektus; 2) 2024 m. birželio 12 d. raštu Nr. 1SD-35407-(15.2.48 E.) „Dėl išvados „dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pateikė išvados projektą pareiškėjui susipažinti; 3) 2024 m. birželio 20 d. pareiškėjo atstovei susipažinus ir sutikus su parengtų išvadų projektais, pareiškėjo vardu 2024 m. birželio 20 d. buvo priimta išvada Nr. 2IP-23-(15.2.23.) ir 2IP-24-(15.2.23.) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas šiuo atveju pasiekė tą materialinį teisinį rezultatą, kurio jis siekė paduodamas skundą, t. y. buvo išnagrinėtas pareiškėjo Prašymas.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas atsakymą į Prašymą gavo po to, kai kreipėsi į teismą, todėl spręstina, kad pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas geruoju ir jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas iki kreipdamasis į teismą nesiekė šio klausimo išspręsti ne teismo tvarka, nėra svarbi sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Esant tokioms aplinkybėms, kaip nustatytosios šioje byloje, konstatuotina, kad atsakovas po pareiškėjo kreipimosi į teismą geruoju įvykdė pareiškėjo Prašymo reikalavimus ir yra atsakingas už pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėjas, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, turėjo teisę iš atsakovo gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.