- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-09-24
- Bylos Nr.
- 1-2861-654/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Jorūnės Žeberskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, aukštesniojo išsilavinimo, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelės vedėjas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., -
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. neteisėtai vertėsi komercine veikla stambiu mastu neturėdamas leidimo verstis šia veikla, o būtent:
D. K. 2010 metų balandžio mėn. – 2011 m. kovo mėn. laikotarpiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, bendrininkų grupe kartu su S. K., pažeisdamas 2001-10-23 Lietuvos Respublikos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 (2010-06-22 įstatymo redakcija Nr. XI-883, Žin., 2010, Nr. 72-3612) 2 str. 4 p. nuostatą, kad supirkėju gali būti Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, kitos užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, šio įstatymo nustatyta tvarka perkantys netauriųjų metalų laužą ir atliekas. GPMĮ 27 str. 1 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“. GPMĮ 35 str. 2 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, fizinis asmuo, neįsteigus įmonės, gali teikti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugų individualią veiklą, tačiau mokesčių inspekcijoje privalo įregistruoti individualią veiklą bei turėti individualios veiklos pažymą. 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (bei įstatymo papildymais, toliau - BAĮ): 6 str. 3 d. nuostatą „Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“; 10 str. 6 d. nuostatą „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“, nepranešęs mokesčių administratoriui ir neįregistravęs individualios veiklos, vykdė komercinę veiklą, netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimą, ir už tai gavo 106 620,40 Lt pajamų, nesurašant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokant jokių mokesčių 2010 metų balandžio mėn. – 2011 m. kovo mėn. laikotarpiu, nepildė jokių apskaitos registrų, vykdė komercinę veiklą, už 2010 – 2011 metus gautų 106 620,40 Lt individualios veiklos pajamų nedeklaravo, GPM (Gyventojų pajamų mokesčio), VSD (Valstybinio socialinio draudimo) įmokų, PSD (privalomojo sveikatos draudimo) įmokų neskaičiavo ir į biudžetą nemokėjo, o būtent – sistemingai, ėmėsi netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo, kiekvieną dieną, asmeniškai S. K. nurodymu supirkinėjo ir pristatinėjo pastarajam reikalingą metalo laužą. D. K. už šių paslaugų suteikimą iš S. K. gavo ne mažiau kaip 106 620,40 Lt pajamų, t.y. versliškai, stambiu mastu, neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai – netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimui, kuriai ji reikalinga ir gavo ne mažiau kaip 106 620,40 Lt pajamų bei už 2010-2011 metus nepaskaičiavo ir nesumokėjo – 15 359 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 15 193,41 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 4 797,92 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl ko LR biudžetas patyrė žalą.
Tokiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ metalo supirkimo aikštelėje Pramonės g. 141, Vilnius, supirkinėjamas įvairus metalo laužas tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų. Visas supirktas metalo laužas būdavo rūšiuojamas ir atrinkinėjamas. Spalvotas metalo laužas, supirktas iš fizinių asmenų, būdavo parduodamas UAB ,,Metransa“, o tą, kuris buvo išrūšiuotas nuo juodojo metalo, jis kaip fizinis asmuo be dokumentų pardavė S. K.. Metalo laužo prekybą, neturėdamas leidimo, vykdė laikotarpiu nuo 2010 metų balandžio – 2011 m. kovo mėnesių. Tokių pardavimų buvo apie 5-6, kiekvienu atveju metalo laužo būdavo nuo 1 iki 3 tonų, apie 3000-10000 Lt sumai. Iš viso jis tokiu būdu pardavė S. K. apie 12-15 tonų spalvoto metalo laužo ir gavo apie 106 620,40 Lt pajamų. Metalo laužas iš aikštelės, kurioje dirbo, buvo vežamas vairuotojo V. K., o po kažkurio laiko S. K. už parduotą metalą atvažiuodavo ir atsiskaitydavo su juo. Visi šie vežimai buvo praeitų metų rudenį ir taip keletą kartų buvo vežtas metalo laužas šiais metais. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi (t. 1, b.l. 53-54, 57, 60).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. parodė, kad jis vertėsi metalo laužo prekyba neįsiregistravęs įmonės ir neturėdamas leidimo šia veikla užsiimti. 2009 metais jis susipažino su vokiečiu Fredu, pavardės nežino. Fredas 2009 metų pabaigoje – 2010 metų pradžioje jam pasiūlė supirkti metalo laužą už jo (Fred) duodamus pinigus. Nuo 2010 m. balandžio mėnesio Fred duodavo jam apyvartinių lėšų, bei pranešdavo, kokį metalo laužą reikia supirkinėti. Tokia metalo laužo prekyba jis vertėsi iki 2011 metų balandžio mėnesio. Jis buvo išsinuomojęs keturias sandėliavimo vietas adresais Geologų g. 11, Geologų g. 16, Dariaus ir Girėno g. 107, Vilniuje, Liudvinavo g. 1C, Kadriškių k., Vilniaus r., kuriose laikė supirktą metalo laužą iš įvairių fizinių asmenų. Iš viso už parduotą metalo laužą jis gavo apie 1 250 000 litų pajamų, tačiau realiai jam liko tik 100 000 litų, visos kitos išlaidos sudarydavo įsigyjamas metalo laužas, kuro išlaidos, pakrovimo ir darbo išlaidos, sandėlių nuoma bei kitos išlaidos. Metalo laužą jam padėdavo supirkinėti šie žmonės: L. Z., A. Š., A. A., D. K., Ž. M., T. B., A. K., A. T., jis jiems palikdavo po maždaug 5000 – 10000 litų, jie supirkinėdavo ar kažkaip kitaip surinkdavo metalo laužą, o jis po to arba pats atvažiuodavo, arba jie patys surinktą metalo laužą atveždavo jam į sandėliavimo vietą. Kadangi jokios apskaitos nevedė, todėl konkrečių kiekių, kiek iš ko buvo paimta metalo laužo bei kokiai sumai, įvardinti negali. Per visą laikotarpį kiekvienas minėtas asmuo galėjo surinkti, supirkti metalo laužo iki 50 000 litų (t. 1, b.l. 21-24).
2013-04-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. (1 t., b.l. 31-48).
Vilniaus apskrities VMI atlikto mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad D. K. 2010 m. gavo 60000 Lt individualios veiklos pajamų bei 64320,26 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų. Taip pat vykdant juodojo ir spalvotojo metalo laužo supirkimo bei pardavimo paslaugas be 2011 m. gautų 40000 Lt pajamų trečiųjų šaltinių duomenimis nustatyta, kad D. K. dar gavo 6620,4 Lt turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų. Mokestinio tyrimo metu gautos 106620,4 Lt pajamos (2010 m. - 60000 Lt, 2011 m. - 46620,4 Lt) buvo pripažintos kaip individualios veiklos pajamos, nes vadovaujantis 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 str. 7 d. D. K. juodojo ir spalvotojo metalo laužo supirkimo bei pardavimo paslaugų tiekimas turi individualios veiklos požymių: savarankiškumą, tęstinumą ir tikslą – ekonominės naudos siekimą.
Mokestinio tyrimo metu D. K. pateikė metines pajamų deklaracijas (duomenys neskelbtini) už 2010 - 2011 m. laikotarpį, kuriose deklaravo 106620,4 Lt apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų (2010 m. - 60000 Lt, 2011 m. - 46620,4 Lt), 64320,26 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų už 2010 m. ir apskaičiavo 15359 Lt gyventojo pajamų mokesčio sumą (2010 m. - 12972 Lt, 2011 m. - 2387 Lt), kurią mokėtojas 2013-07-02 sumokėjo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. 2112 (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau - MAį) 13 str. ir Lietuvos Respublikos 1991-05-21 valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 (Žin., 1991, Nr. 17-447, 2009-07-22 įstatymo redakcija XI-389, toliau - VSDį) 7 str. 2 d. D. K. už 2010 - 2011 m. turėjo apskaičiuoti 15193,41 Lt VSD įmokų (už 2010 m. - 8550 Lt, už 2011 m. - 6643,41 Lt).
Vilniaus AVMI 2013-07-09 raštu Nr. (11.29-30-1)-46-KD-4041 informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių dėl mokestinio tyrimo metu apskaičiuotų 15193,41 Lt VSD įmokų, o vadovaujantis SDį 17 str. 4 d. ir 18 str. 2 ir 3 d. nuostatomis, PSD įmokos skaičiuojamos nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos ir šias įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Todėl dėl minėtų įmokų sumokėjimo prašome kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių.
Suteikiant netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugas neįsteigus įmonės ir (ar) fiziniams asmenims neįregistravus individualios veiklos, nesurašant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokant jokių mokesčių, mokesčių mokėtojas pažeidė:
2001-10-23 Lietuvos Respublikos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 (2010-06-22 įstatymo redakcija Nr. XI-883, Žin., 2010, Nr. 72-3612) 2 str., 4 p. nuostatą, supirkėju gali būti Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, kitos užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, šio įstatymo nustatyta tvarka perkantys netauriųjų metalų laužą ir atliekas;GPMį 27 str. 1 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpi ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“;GPMĮ 35 str. 2 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“. Fizinis asmuo, neįsteigus įmonės, gali teikti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugų individualią veiklą, tačiau mokesčių inspekcijoje privalo įregistruoti individualią veiklą bei turėti individualios veiklos pažymą;2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (bei įstatymo papildymais, toliau - BAĮ):
6 str. 3 d. nuostatą „Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“;10 str. 6 d. nuostatą „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“.
VSDĮ 7 str., 2 d. nuostatą „Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus advokatus, advokatų padėjėjus, notarus ir antstolius, pajamų metinę sumą sudaro valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio sumos skirtumas“.
SDį 17 str. 4 d. nuostatą „Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje, ir asmenis, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, tačiau kurių pajamos iš šios veiklos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų socialinio draudimo įmokos“ (1 t., b.l. 26-27).
Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius įvertino iš VMI gautus duomenis apie D. K., mokestinio tyrimo metu priskaičiuotą 15193,41 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau - VSD) įmokų sumą už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2011-04-30.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Zin., 1996, Nr. 55-1287, toliau - SD įstatymas) 17 str. 4 d., asmenys, vykdantys individualią veiklą moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo (toliau - PSD) įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos. įvertinus iš VMI gautą informaciją apie D. K., kaip asmens vykdžiusio individualią veiklą deklaruotas individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, Fondo valdybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis SD įstatymo 18 str. 2 ir 5 d., papildomai priskaičiavo 4797,92 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2011-04-30.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) 16 straipsnio 1 dalimi, už laiku į Valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtas VSD ir PSD įmokas apskaičiuota 1079,51 Lt delspinigių.
Sutinkamai su išdėstytu, D. K., vykdančio individualią veiklą draudėjo kodas 2230251, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo 21070,84 Lt, iš jų: 15193,41 Lt VSD įmokų, 4797,92 Lt PSD įmokų ir 1079,51 Lt delspinigių.
D. K. 2013-07-31 sumokėjo 15193,41 Lt VSD įmokų, 2013-08-22 sumokėjo 4797,92 Lt PSD įmokų ir 1079,51 Lt delspinigių. Todėl Fondo valdybos Vilniaus skyrius D. K. dėl nesumokėtų įmokų pretenzijų neturi (t. 1, b.l 30).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. K. neteisėtai vertėsi komercine veikla stambiu mastu, t.y. prekyba netauriųjų metalų laužu ir atliekų supirkimu, neturėdamas leidimo verstis šia veikla. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs šią veiką, jo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo S. K. parodymai, Vilniaus apskrities VMI atliktas mokestinis tyrimas bei kitais rašytiniai įrodymai. D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d.
Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atlygino valstybės biudžetui nusikalstama veika padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, ankščiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. K. turtinio pobūdžio bausmę – baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą užbaigus baudžiamuoju įsakymu, D. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas, -
nusprendžia:
D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., ir paskirti jam 150 MGL (19 500 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. K. paskirti 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta bauda, bus išieškoma priverstinai (LR BVK 22 str.).
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.