Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-08-14 · Civilinė byla Nr. 2-1915/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-14
Bylos Nr.
2-1915/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00559-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Milašienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1915/2013Teisminio proceso Nr.2-55-3-00559-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 106.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl Lietuvos Respublikos teismų institucijų organizuoto dengimo vieni kitų neteisėtus veiksmus ir trukdymo gintis nuo pareigūnų su mantijomis šantažo ir politinio persekiojimo civilinėse ir baudžiamose bylose ir dėl to atsiradusios teisės į atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 655 850 Lt atlyginimą už ieškovo teisių pažeidinėjimą ir trukdymą gintis civilinėse ir baudžiamose bylose. Ieškinys grindžiamas tuo, jog Vilniaus apygardos teismo teisėjas H. J., anot ieškovo, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-3334-345/2013 atliko neteisėtus procesinius veiksmus, kuriais sutrukdė ieškovui gintis nuo atsakovo Lietuvos Respublikos pareigūnų su mantijomis šantažo ir politinio persekiojimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį dalyje dėl ieškovo reikalavimų atsakovams Vilniaus apygardos teismui, teisėjui H. J. bei nustatė ieškovui 10 (dešimties) dienų nuo nutarties įteikimo ieškovui dienos terminą pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį paliko nepakeistą bei nustatė ieškovui 10 (dešimt) dienų terminą nuo nutarties įteikimo ieškovui dienos pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 24 d. gavo ieškovo patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi A. B. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl Lietuvos Respublikos teismų institucijų organizuoto dengimo vieni kitų neteisėtus veiksmus ir trukdymo gintis nuo pareigūnų su mantijomis šantažo ir politinio persekiojimo civilinėse ir baudžiamose bylose ir dėl to atsiradusios teisės į atlyginimą, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad ieškinys turi būti suformuluotas pakankamai aiškiai, bei reiškiamus ieškinyje reikalavimus besikreipiantis į teismą turi pagrįsti. Ieškovui tai buvo išaiškinta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartyse. Susipažinus su ieškovo patikslintu ieškiniu, pagrindo laikyti, kad atskleistas ieškinio faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas atsakovui, nėra. Patikslintas ieškovo ieškinys nėra suformuluotas pakankamai tiksliai, aiškiai, todėl teismas negalėtų tinkamai apginti ieškovo teisių, jeigu jos iš tiesų yra pažeidžiamos. Atsakovas, esant neapibrėžtam ieškinio pagrindui, taip pat neturėtų galimybės tinkamai suformuluoti savo pozicijos ir atsikirtimų į ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino pagrįstu ir nutartyje nurodytą ieškinio trūkumą, kad su ieškiniu nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškinio aplinkybes. Ieškovas, teikdamas patikslintą ieškinį, vėlgi jokių rašytinių įrodymų teismui nepateikia. Ieškovas nepateikia ir duomenų, kad objektyviai negali gauti dokumentų, kuriais pasak jo grindžiamas reikalavimas. Kartu su patikslintu ieškiniu pateikti teismų procesiniai dokumentai nepagrindžia patikslinto ieškinio reikalavimų. Be to, teismui pateiktos dokumentų kopijos neatitinka CPK 114 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas laikė, kad nustatytu terminu ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti kitam apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nutartis yra be motyvų, todėl dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo turi būti panaikinta.

2. Priimant ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį buvo pažeisti nešališkumo ir nepriklausomumo principai, todėl nutartis tūri būti panaikinta, o klausimas perduotas kitam apygardos teismui nagrinėti iš esmės.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra pateikti įrodymai. Taip pat atmestini pirmosios instancijos teismo argumentai dėl netikslaus ieškinio faktinio pagrindo. Apelianto nuomone, nurodytas trūkumas gali būti pašalintas parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad skundu nesutinka. Mano, kad netinkamai suformulavus faktinį ieškinio pagrindą ir nepateikus įrodymų, kuriais grindžiamos ieškinyje nurodytos aplinkybės, ir neištaisius nurodytų ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai grąžino ieškinį jį padavusiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo A. B. ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl Lietuvos Respublikos teismų institucijų organizuoto dengimo vieni kitų neteisėtus veiksmus ir trukdymo gintis nuo pareigūnų su mantijomis šantažo ir politinio persekiojimo civilinėse ir baudžiamose bylose ir dėl to atsiradusios teisės į atlyginimą laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti jam suteikta teise į teisminę gynybą, turi laikytis įstatymų nustatytų sąlygų tokiai teisei pasinaudoti.

Iš byloje esančio ieškovo ieškinio ir patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo grindžia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio nutartimi, teigdamas, kad nurodyti teismo procesiniai sprendimai priimti šališkai ir neteisėtai. Taigi ieškovas ieškinį reiškia dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų (neveikimo) nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo (CK 6.272 straipsnio 2 dalis) ir ieškiniu ginčija priimtus teismų procesinius sprendimus. Pažymėtina, kad šiuo atveju valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei, kuri turi būti konstatuota įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-926/2000). Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t. y. skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia, nei instancinė, tvarka pažeistų Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas ją apskundus Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Duomenų, kad šią nutartį ieškovas skundė kasacine tvarka, nėra.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija taip pat tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja pašalinti ieškinio trūkumus bei patikslinti ieškinio faktinį pagrindą. Iš A. B. ieškinio ir patikslinto ieškinio turinio matyti, kad reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas tyčia nutarė patikslintam ieškiniui neduoti eigos, o apeliacinės instancijos teismo teisėjas, palikęs tokią nutartį nepakeistą, tyčia, organizuotai, šališkai ir priklausomai nedavė eigos ieškiniui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės (ieškinio pagrindas). Ieškinio pagrindas tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį reikalavimą, t.y. ieškinio dalyką. Kreipimosi į teismą su ieškiniu tvarka numatyta CPK 135–137 straipsniuose. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 punktą ieškovas privalo nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą. Jeigu nėra bent vieno iš šių elementų nėra ir ieškinio. CPK 135 straipsnio reikalavimai suformuluoti imperatyvia forma. Jeigu asmuo, pateikia teismui ieškinį, neatitinkantį minėtų reikalavimų, teisėjas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui (CPK 115 str. 3 d.).

Pagal CPK 135 straipsnio reikalavimus iš ieškovo nėra reikalaujama nurodyti teisinį ieškinio pagrindą ar kitokias aplinkybes ar argumentus, kuriuos galėtų nurodyti teisininkas. Įstatymo reikalavimai ieškinio turiniui yra minimalūs, o vienas iš jų – nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. A. B. ieškinyje pateikė teiginius, bet nenurodė faktinių aplinkybių, kurių buvimas, jo manymu, patvirtina teisėjų neteisėtus tyčinius veiksmus, šališkumą, t.y. nenurodė ieškinio faktinio pagrindo. Nesant ieškinio faktinio pagrindo teismas neturi nagrinėjimo objekto, nes nėra vieno iš ieškinio elementų. Teismas negali būti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio pagrindą, nes teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismui pateiktos dokumentų kopijos neatitinka CPK 114 straipsnio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ieškovo neturi būti reikalaujama pateikti patvirtintas kopijas teismų nutarčių, kurias pirmosios instancijos teismas gali nesudėtingai gauti pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, tačiau visi kiti teismui pateikiami dokumentai, kaip pagrįstai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, turi atitikti CPK 114 straipsnio reikalavimus.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą argumentuoja taip pat tuo, kad nutartis yra be motyvų. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktu absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami atvejai, kai teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje analizavo kiekvieną ankstesnėje nutartyje nurodytą trūkumą ir pateikė motyvus, kuriais vadovaudamasis sprendė, kad teismo nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti, todėl pagrindo teigti, kad nurodytas teismo procesinis sprendimas vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktu, turi būti naikinamas, nėra.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaDanutė Milašienė