Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Siko Koupelny ieškinį atsakovui UAB „Dremalita“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad prekės buvo suteiktos, išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, pagal kurias dalis prekių buvo parduota atsakovui, dalis grąžinta. Kadangi prekės ilgai buvo laikomos ir nusidėvėjo, buvo pritaikyta 30 procentų nuolaida, sąskaita buvo išrašyta atsakovo.

Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, teismo šaukimas atsakovui įteiktas tinkamai (b. l. 47–48).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia šalių sudaryta sutartimi dėl prekių pirkimo-pardavimo. Tuo tarpu atsakovo manymu, tarp jo ir ieškovo sutartiniai santykiai nebuvo susiklostę, nes šalys jokios sutarties nebuvo sudarę. Tokiu atveju svarbu nustatyti tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirkimo-pardavimo sutarties sąvoka, pagal kurią pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės (CK 6.311 straipsnis). Remiantis CK 6.192 straipsnio 1 dalimi, sutarties formai yra taikomos šio kodekso 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.72 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Aptariamu atveju, nors tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės sutarties, tačiau vien tik rašytinio dokumento nebuvimas nereiškia, kad tarp šalių nebuvo susiklostę sutartiniai santykiai. Asmens valia sudaryti sandorį, kaip vienas iš pagrindinių sandorio elementų, gali būti išreikšta ne tik raštu, bet ir veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, o, atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes, ji netgi gali būti numanoma (CK 1.64 straipsnis). Nesant rašytinio sutarties dokumento, šalys gali įrodinėti sutarties sudarymo faktą kitais leistinais įrodymais. Ieškovas pateikė į bylą atsakovui išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. 1010034414 už prekes (b. l. 13–15). Minėtos sąskaitos-faktūros atsakovas neginčijo, be to, kaip matyti iš pateikto 2010 m. gruodžio 7 d. banko išrašo, atsakovas pervedė ieškovui 900, 00 EUR (b. l. 54), tokiu būdu iš dalies atsiskaitydamas su ieškovu už gautas prekes. Pažymėtina taip pat tai, kad atsakovas 2011 m. lapkričio 14 d. pateiktuose prieštaravimuose patvirtino, kad keletą metų prekiavo ieškovo produkcija – buitine santechnika, apmokėjimai pagal žodinį susitarimą buvo vykdomi realizavus gautas prekes. Prekių gavimo fakto atsakovas taip pat neginčijo. Byloje taip pat pateikta atsakovo išrašyta 2009 m. balandžio 22 d. PVM sąskaita-faktūra (b. l. 53), pagal kurią atsakovas perdavė ieškovui prekes su 30 procentų nuolaida. Tokiu būdu ieškovui buvo grąžinta dalis atsakovo nerealizuotos produkcijos 36 709, 65 Lt sumai. Dėl visų nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad ieškovas sutarties sudarymo faktą įrodė.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Atsakovas ilgą laiką neatsiskaitinėjo už ieškovo pateiktas prekes, dėl ko susidarė 9 130, 24 Lt skola. Atsakovui pažeidus CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą sumokėti už priimtas prekes nustatytą kainą, iš jo priteistinas minėto dydžio įsiskolinimas.

CK 6.37 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.260 straipsnio 2 dalis nustato, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Remiantis minėtomis teisės normomis, iš atsakovo priteistina 1 486, 60 Lt palūkanų.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 319, 00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 3, 36) ir 1 657, 34 Lt išlaidų už teisinę pagalbą (b. l. 21).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Dremalita“, į. k. 110656089, Verkių g. 5, Vilnius, 9 130, 24 Lt (devynis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt Lt 24 ct) skolos, 1 486, 60 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis Lt 60 ct) palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 976, 34 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt šešis Lt 34 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Siko Koupelny a. s., į. k. 26065801, Čimelice 330, Čekijos Respublika, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.